Rytojus – be nerimo, baimės ir ašarų akyse

„Galima pamanyti, kad pagrindinė kaimuose gyvenančių žmonių problema yra finansų stygius. Vis tik – nebūtinai. Labai aktuali problema ir nemenkas iššūkis, su kuriuo susiduria socialiniai darbuotojai – psichologinės pagalbos poreikis. Mes, kaimiškųjų vietovių gyventojai, esame atskirti nuo miesto, ir mums nėra taip paprasta gauti psichologinę pagalbą. Susisiekimas su Kėdainiais sudėtingas, devintą valandą ryto išvykus į miestą autobusu namo grįžti tik gerokai įdienojus, – pripažįsta daugiau nei dvidešimt kilometrų nuo miesto įsikūrusių Krakių seniūnijos socialinė darbuotoja Daiva Stačkūnienė, dirbanti su seniūnijos rizikos grupės šeimomis. – Pasakykite, kaip mamai išvykti pas psichologą, kaip palikti artimuosius, kuriems reikia nuolatinės priežiūros? Kaip moteriai išvykti į miestą ir vienus palikti savo brangiausius žmones, kai ji negali būti tikra, ką ras grįžusi namo po pusdienio, praleisto mieste?“

Labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ projektas „Paramos ir pagalbos grupės – tiems, kas nori keistis“ įgauna vis didesnį pagreitį. Fondo atstovai susitiko su Krakių seniūnu Jonu Dalboku bei socialinėmis darbuotojomis ir psichologe. Sutarė – „Viltis–Vikonda“ iš Krakių seniūnijos „perka“ net penkias bėdas.

[quote author=“D. Stačkūnienė“]Moteris turėjo rimtų bėdų su alkoholiu, tačiau užsikodavo ir sėkmingai gyvena blaivų gyvenimą. Šeimą sėkmingai išbraukėme iš rizikos grupės šeimų sąrašo. Esame tikri, kad ir tokiems žmonėms reikia paskatos.[/quote]

Bėdas žmonių, šeimų, kurių likimai susiklostė skirtingai, tačiau jos visos turinčios ir kai ką bendro – visoms joms dabar labiau nei bet kada reikia pagalbos ir palaikymo.

Baimė ir nerimas dėl to, koks gi bus rytojus

Finansinę paramą labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ suteiks dviem Krakių seniūnijos šeimoms. Likusioms trims dovanoja profesionalaus psichologo konsultacijas, kurios jau yra teikiamos projekto „Paramos ir pagalbos grupės – tiems, kas nori keistis“ dėka.

„Pirmoji – šeima, tiksliau – toje šeimoje gyvenanti žmona ir mama, kuri kartu su sutuoktiniu užaugino du nuo vaikystės neįgalius vaikus. Dukrai nustatytas keturiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, o sūnus yra neveiksnus. Toje šeimoje glaudžiasi ir šių vaikų dėdė, jų mamos brolis, kuris taip pat yra neveiksnus. Mama – pastarojo globėja, – pasakojo Vilma Berulienė, Krakių seniūnijos socialinė darbuotoja, atsakinga už globos ir rūpybos klausimus. – Moteriai toje šeimoje gyventi, susitvarkyti su neįgaliais vaikais ir broliu yra labai sudėtinga. Ji tikrai labai stengiasi, daro absoliučiai viską, kas jai yra patariama medikų, socialinės paramos skyriaus darbuotojų, bet supraskime patys – tokioje aplinkoje gyventi yra labai labai sudėtinga, todėl moteris kartas nuo karto palūžta. Palūžusi norėtų ieškoti pagalbos sau, tačiau prioritetas jai – neįgalūs, bet labai mylimi vaikai. Dukrą dažnai prisireikia vežti pas medikus. Šiandien moteris yra visiškoje nežinioje ir neviltyje. Ją lydi baimė, nerimas, kokia bus rytdiena. Jai – labai sunku.“

Koduojasi ir vėl palūžta

Antroji – rizikos šeimų grupei priskiriama daugiavaikė šeima. Šešių vaikų mama gyvena viena, mat vyras uždarbiauja užsienyje. Svetur padirbėti kartas nuo karto išvyksta ir vyriausioji dukra, grįžusi su vaikinu gyvena kitoje seniūnijoje ir mamą aplanko retokai.

„O štai penki broliukai ir sesutės gyvena kartu su mama. Mažiausiajai šeimos atžalai – penkeri. Moteris turi priklausomybę alkoholiui. Jos gyvenimas – nuolatinis kodavimasis, paslydimai, bandymai stotis ant kojų po to sekančios nesėkmės. Ji neturi valios, nesulaukia palaikymo išš šeimos. Regis, jog šiandien jau esame išbandę viską, todėl viliamės, kad ją į doros ir blaivybės kelią dar gali atvesti profesionalaus psichologo pagalba“, –  vilties nepraranda Krakių seniūnijos socialinės darbuotojos D. Stačkūnienė ir V. Berulienė.

Vietoj vienos bėdos – sprendžiamos dvi

Tačiau ne vien tik su gyvenimo sunkumais ir paklydimais besigrumiantiems Krakių seniūnijos gyventojams reikalinga pagalba. Dar viena šeima, kurią palies projektas „Paramos ir pagalbos grupės – tiems, kas nori keistis“ – tokia, kuri dar prieš keletą metų buvo rizikos šeimų grupės sąraše dėl problemų su alkoholiu, tačiau sėkmingai iš jo išsikapstė.

[quote author=“Krakių seniūnijos socialinės darbuotojos“]Regis, jog šiandien jau esame išbandę viską, todėl viliamės, kad ją į doros ir blaivybės kelią dar gali atvesti profesionalaus psichologo pagalba.[/quote]

„Moteris turėjo rimtų bėdų su alkoholiu, tačiau užsikodavo ir sėkmingai gyvena blaivų gyvenimą. Šeimą sėkmingai išbraukėme iš rizikos grupės šeimų sąrašo. Esame tikri, kad ir tokiems žmonėms reikia paskatos. Gero žodžio, pastiprinimo, palaikymo, postūmio, kad ir toliau gyventų taip, kaip pastaruosius dvejus metus, vis tvirčiau stovėdama ant kojų“, – šypteli D. Stačkūnienė.

Tačiau konsultacijos su specialistais metu moteris prabilo ir apie kitą problemą, su kuria susiduria jos artimieji – pasirodo, kad jos paauglė dukra turinti endokrinologinę ligą.

„Pokalbio su psichologe metu moteris prabilo apie dukros sveikatos problemas. Ji paatviravo… o labdaros ir paramos fondas „Viltis– Vikonda“ pasiūlė pagalbą – apmokėti Kačerginėje esančios „Žibutės“ sanatorijos gydymo išlaidas“, – pasidžiaugė D. Stačkūnienė.

Neįgaliam berniukui nebereikės ropštis keturpėsčiam

Labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ projektas „Paramos ir pagalbos grupės – tiems, kas nori keistis“ finansiškai padės dviem Krakių seniūnijoje gyvenančioms šeimoms.

„Viena jų augina neįgalų sūnų. Aštuonerių metų Tomukas juda tik su vežimėlio pagalba. Tačiau jo tėveliai – rūpestingi, berniukas – išties mylimas ir prižiūrimas, – pasidžiaugia V. Berulienė. – Bet jie susiduria su viena didele problema – būsto pritaikymu. Su neįgaliojo vežimėliu berniukui name judėti sunku. Kodėl? Todėl, kad namas – labai senas, 1934 metų statybos, ir slenksčiai jame labai aukšti. Kol kas jis tuos slenksčius įveikia keturpėsčias. Tėtis – bedarbis, šeimoje – dar du vaikai. Bet tėveliai kruta, turi daržus, gyvuliukų. Šeimai yra būtinas bent jau lauko įvažiavimas. Matote, Socialinės apsaugos ministerija rengia projektą „Būsto pritaikymas vaikams su sunkia negalia“. Bet į projektą Tomuko įtraukti negalime todėl, kad vaikui turi būti nustatyta nuolatinė slauga, o jam skirta nuolatinė priežiūra.“

Sugyventinio onkologinė liga stumia į neviltį

Paskutinė, bet vienodai svarbi bėda, kurią „nupirks“ labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ –Krakių seniūnijoje gyvenančių mamos ir jos paauglės dukros.

„Juodvi neturi nuolatinio gyvenamojo būsto, tad buvo priglaustos vieno vyriškio. Šis tapęs moters sugyventiniu, labai sunkiai serga – jam pripažinta onkologinė liga. Namas, kuriame jie gyvena, priklauso sugyventinio tėvui. Baiminamės: o kas gi jųdviejų laukia ateityje? Todėl tiesiog nuostabu, kad fondas įpūtė kibirkštėlę vilties pagerinti mamos ir dukros gyvenimo sąlygas“, – susijaudinusi kalbėjo D. Stačkūnienė.

Kaip grandinė: viena problema seka kitą

„Kaimo gyventojai susiduria lygiai su tokiomis pačiomis problemomis, kaip ir miestų. Tiek kad problemos kaimuose galbūt yra daugiau matomos, nes žmonės vienas kitą geriau pažįsta, greičiau sureaguoja, apie sunkiau gyvenančius praneša seniūnams, socialiniams darbuotojams, – paklaustas, su kokiomis problemomis susiduria į projekto „Paramos ir pagalbos grupės – tiems, kas nori keistis“ akiratį patekusios šeimos, pasakoja vienas iš jo pagalbos grupės narių, kartu su fondu „Viltis–Vikonda“ rajono seniūnijas lankantis Seimo nario Dariaus Kaminsko patarėjas Arūnas Kacevičius. – Pagrindinė problema – alkoholis, tada seka socialinių įgūdžių nebuvimas, o iš to – aibė kitų problemų. Skaudu žiūrėti, kuomet jaunos mamos, turinčios po kelis vaikus, bet jokių socialinių įgūdžių, nesugeba atžalų prižiūrėti tinkamai. Mamoms pradeda nesisekti, jos nuleidžia rankas, pasijunta esančios beviltiškoje situacijoje ir lengviausia, deja, tuo metu joms pasirodo imti į rankas taurelę ir taip neva išspręsti problemas. Išspręsti iki tol, kol išaušta naujas rytas, o problemos ne tik nedingsta, bet su kiekviena diena yra grimztama į vis gilesnį liūną.“

[quote author=“A. Kacevičiusrius“]Turėkime vilties, kad galima žmones prikelti iš tos būsenos ir motyvuoti kabintis į gyvenimą.[/quote]

Ieško tiesiamos pagalbos rankos

A. Kacevičius pasidžiaugė, kad į projekto „Paramos ir pagalbos grupės – tiems, kas nori keistis“ veiklą noriai įsitraukė visas būrys savanorių. Ir šis būrys nuolat didėja: „Fondo savanoriai aktyviai vykdo projektą, stengiasi kalbėti su tokiomis šeimomis, kurioms išties reikia pagalbos. Į bendrą veiklą įsitraukia seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai, kaimynai. Jeigu tik žinote kokią nors, jūsų akimis, žemyn besiritančią šeimą – praneškite labdaros ir paramos fondui „Viltis–Vikonda“. Turėkime vilties, kad galima žmones prikelti iš tos būsenos ir motyvuoti kabintis į gyvenimą. Reikia, kad žmogus pajustų, jog jis kažkam rūpi. Jeigu bent jau vienas iš  dešimties, kuriems tiesime pagalbos ranką, už jos griebsis ir sugrįš į normalų gyvenimą – tai jau bus didelė mūsų visų pergalė.“