Romantiškieji debesys ir juose saugoma svarbi informacija

Debesų kompiuterija (angl. Cloud computing) – pavadinimas skamba gana romantiškai. Tačiau jokios romantikos po juo nėra. Tai dar vienas informacinių technologijų srities pavadinimas. Kartais sutrumpintai dar tiesiog įvardijamas kaip „cloud“ (angl. debesis). Apie jį tikriausiai dažnas yra girdėjęs, tik nelabai žinantis ir suprantantis, kas iš tiesų tai yra. Aišku, kalbėti šia tema galima daug ir išsamiai. Tačiau bendram supratimui apie tai, kas iš tiesų yra debesų kompiuterija, kaip ji veikia ir kokia nauda iš jos paprastam žmogui, „Rinkos aikštės“ skaitytojams sutiko papasakoti Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto Multimedijos inžinerijos katedros profesorius Rytis Maskeliūnas bei savo tikrosios tapatybės dėl konfidencialumo atskleisti negalėjęs vieno banko informatikos specialistas Tomas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

– Nors debesų kompiuterija nėra naujas dalykas, tačiau galbūt vis dar yra apie ją negirdėjusių. Gal galėtumėte trumpai apibūdinti, kas tai yra?

Rytis: Debesų kompiuterija – tai tokia paslauga, kuriai teikti naudojami ne jūsų kompiuterio, bet daugybės kompiuterių, patalpintų „kažkur“ internete resursai (procesoriai, grafiniai luistai, atmintis, duomenų saugyklos, ten pat veikiantis programinis kodas ir kt.). 

– O kas ja naudojasi – privatūs asmenys ar įmonės, organizacijos?

Rytis: Šiandien naudotojų grupės vis labiau auga, nes privatiems vartotojams ar mažoms ar vidutinėms įmonėms dažnai yra pigiau ir patogiau naudotis debesų kompiuterijos paslaugomis nei išlaikyti bei prižiūrėti savo infrastruktūrą. Savo serverynus kuria tik labai didelės įmonės, strateginiais tikslais (pvz., valstybės duomenų saugumo prasme, bankai taipogi dažnai naudoja privačius serverynus dėl saugumo ir ribotos fizinės prieigos) bei tyrimų centrai ir kai kurie technologinio profilio universitetai.

– Tomai, ar iš tiesų didelės įmonės, valstybinės institucijos ar pan. nesinaudoja debesų kompiuterija? O kaip yra banke, kuriame jūs pats dirbate?

Tomas: Kalbėsiu tik iš savo įmonės pusės. Perkelti duomenis į cloud‘ą didelėms įmonėms yra labai sudėtinga dėl labai daug priežasčių. Pagrindinė priežastis mano įmonėje yra ta, kad perkėlus duomenis į cloud‘ą, mes trečiosioms šalims atiduotume klientų duomenis. T.y. visa konfidenciali informacija apie klientus būtų saugoma nebe įmonės, bet kito tiekėjo serveriuose (pvz., google cloud, aws, azure). Tai – pati pagrindinė priežastis, kodėl ne taip lengva viską perkelti.

[quote author=“R. Maskeliūnas“]Šiandien naudotojų grupės vis labiau ir labiau auga, nes privatiems vartotojams ar mažoms-vidutinėms įmonėms dažnai yra pigiau ir patogiau naudotis debesų kompiuterijos paslaugomis nei išlaikyti bei prižiūrėti savo infrastruktūrą.[/quote]

– Kaip verslas savo serverius ir duomenis iškelia į duomenų centrus?

Rytis: Dažniausiai per virtualizuotas platformas, t.y. kompiuterio „kopija“ perkeliama veikti į duomenų centrą. Kai kuriais atvejais užtenka perkelti tik duomenis ir konfigūracinius parametrus (pvz., kai kurioms žiniatinklio paslaugoms).

– Ar didžiųjų įmonių, bankų saugomų duomenų perkėlimą riboja įstatymai, ar jie patys to vengia?

Tomas: Kadangi mano įmonė dirba visame pasaulyje (pradedant Japonija, Singapūru, Honkong‘u, visa Europa ir baigiant JAV) labai skiriasi kiekvienos šalies įstatymai ir reikalavimai. Todėl didžiausias stabdis – procedūros, procesų valdymas, įstatymai, duomenų valdymas ir t.t.

– Kokią naudą ir privalumus verslas gauna iš duomenų centrų?

Rytis: Sumažėja kibernetinio saugumo rizika, dažnai sutaupoma (nebereikia pirkti ir prižiūrėti infrastruktūros (IT darbas labai brangus), garantuota rezervinė kopija (norint itin didelio patikimumo galima užsakyti skirtingo lygio dubliavimą, dažnai net serverynuose esančiuose skirtinguose miestuose ar net šalyse).

– Ar iš debesų kompiuterijos turi kokios nors naudos paprastas medijų naudotojas?

Rytis: Taip, nes nebereikia tų medijų duomenų saugoti savo kompiuteryje ar lokaliame tinkle, lengva dalintis su kitais, ženkliai sumažėja rizika prarasti duomenis dėl nuosavos įrangos gedimų (viskas iškelta svetur).

– Kaip debesų kompiuterija veikia, t.y. kaip ja reikia naudotis?

Rytis: Labai dažnai kone taip pat, kaip ir jūsų įprasto kompiuterio atveju, neretai dar paprasčiau, nes nebereikia sukti galvos dėl daugybės smulkių konfigūracinių niuansų. Aparatūrine ir programine įranga pasirūpina paslaugos teikėjas, o jums belieka prisijungti per naršyklę (dažniau) ar specializuotą programėlę (rečiau). 

– Tomai, gal galėtumėte trumpai apibūdinti, kaip atrodo privatūs bankiniai serveriai ir jų priežiūra: kiek žmonių juos prižiūri (ar jie budi visą parą 7 dienas per savaitę), kiek kompiuterių sudaro ir pan.?

Tomas: Privačių serverių mūsų įmonėje priskaičiuojama ne viena dešimtis tūkstančių (30–50 tūkst.). Paprastai jie „išmėtyti“ per visą pasaulį ir per daug duomenų centrų. Taip yra todėl, kad jei kažkur kažkas „sugestų“, galima būtų pasinaudoti/nukreipti duomenų srautus į kitus duomenų centrus.

Žmonių skaičius taip pat yra nemažas. Kiekviename regione yra nuolat budinčių/dirbančių bent 10–20 žmonių. Visa priežiūra paremta principu – „Follow the sun“ (liet. „Sek saulę“). Tai reiškia, kad, kai tame žemyne būna diena, dirba daugiausia specialistų ir visa tai eina iš rytų per Aziją, Europą iki Amerikos. Bet tai nereiškia, kad naktį kituose žemynuose niekas nedirba. Dirba, bet mažiau žmonių.

Tačiau tie žmonės, apie kuriuos čia papasakojau, yra tik serverių administratoriai. Be jų yra dar krūva žmonių, kurie prižiūri aplikacijas, programas, duomenų bazes, atnaujinimus, sprendžia saugumo problemas ir t.t.

[quote author=“Tomas“]Perkelti duomenis į cloud‘ą didelėms įmonėms yra labai sudėtinga dėl labai daug priežasčių. Pagrindinė priežastis mano įmonėje yra ta, kad perkėlus duomenis į cloud‘ą, mes trečiosioms šalims atiduotume klientų duomenis. T.y. visa konfidenciali informacija apie klientus būtų saugoma nebe įmonės, bet kito tiekėjo serveriuose.[/quote]

– Ar debesų kompiuterija yra mokama paslauga?

Rytis: Paslauga paprastai mokama, tačiau kai kuriais atvejais (pvz., ribotos talpos saugykla (pvz., google drive) gali būti teikiama sąlyginai nemokamai (Jums rodoma reklama).  

– Ar yra kokia nors panaši alternatyva debesų kompiuterijai?

Rytis: Atsiranda daug įvairių sprendimų, kurie leidžia duomenis fragmentais patalpinti pačiame tinkle (kiekvienas vartotojas saugo kažkokį gabaliuką) nesusikoncentruojant į konkrečius serverius, pavyzdžiui, panašiai į Bitorrent veikiantis https://www.resilio.com/, Projekto „Solid“ koncepcija https://solid.mit.edu/, ar net blokinių grandinių (angl., Blockchain) taikymai, pvz., LBRY https://lbry.io/

– Kalbant apie debesų kompiuteriją, iš tiesų joje įžvelgiama ir nemažai įvairių grėsmių. Tad vis dėlto, ar ten saugoti duomenis, informaciją iš tiesų yra saugu ir patikima? O gal vis dėlto privatūs serveriai yra patikimesni?

Rytis: Patikimo tiekėjo atveju tai paprastai yra saugiau nei saugoti jūsų kompiuteryje ar vietiniame tinkle, nes paslauga apima archyvines kopijas, dubliavimą, nuolat sekama ir sprendžiama kibernetinio saugumo spragų apsauga.

Tomas: Manau, ir ten, ir ten yra saugu, tiesiog, jei duomenys saugomi duomenų centruose, kurie atitinka aukščiausius reikalavimus, duomenų praradimo galimybė yra labai maža. Tas pats galioja ir cloud‘ui. Pats cloud‘as taip pat gi „sukasi“ ne kur kitur, bet duomenų centruose. Aišku, jei įmonė maža ir serverius laiko savo rūsyje, tai prarasti duomenis tikimybė labai padidėja (juokiasi).

– O kaip dėl žalos gamtai? Anksčiau buvo teigiama, jog bus siekiama šilumą, kurią išskiria gausybė kompiuterių, naudojamų debesų kompiuterijai, panaudoti namų šildymui…

Rytis: Reikia pastebėti, kad žala yra sąlyginė, labiau susijusi su energijos išteklių panaudojimu ir paprastai sukoncetruota vienoje vietoje, t. y. dedikuotas energijos šaltinis nepaskleidžia taršos ar šiluminių nuostolių dideliame, dinaminiame plote, kaip tai daro, pvz., transporto priemonės.

Didieji paslaugų teikėjai jau šiandien aktyviai naudoja žaliąją energetiką (dedikuotas saulės/vėjo jėgaines, svarstoma išnaudoti ir jūros bangų energiją).

– Kokių dar pliusų ir minusų galėtumėte įžvelgti debesų kompiuterijoje?

Tomas: Pats didžiausias, mano manymu, cloud‘o pliusas yra tas, kad tu moki už panaudotus duomenų/serverių resursus, t.y. moki tiek, kiek naudoji.

Pagrindinis cloud‘o ir fizinių serverių skirtumas – jei tavo aplikacija, duomenų bazė, pašto serveris ar bet kas kita – ne visada reikalauja išnaudoti viso serverio našumo, o tarkim, jis reikalingas tik dienos metu, tu vis tiek turi mokėti už jį tokį pat mėnesinį/metinį mokestį, nors jis nieko ir neveikia arba išnaudojama tik 10 proc. jo galimybių. Cloud‘o atveju – tu moki tik už tai, kiek naudojiesi ta paslauga.

Kitas didelis cloud‘o pliusas – labai greitas duomenų perkėlimas į kitą vietą, resursų padidinimas ir t.t.

Rytis:

Privalumai

• Išlaidos – tai IT sąnaudų ir priežiūros paslaugų taupymas.
• Patikimumas – debesų kompiuterija yra daug patikimesnė ir nuoseklesnė nei vidaus IT infrastruktūra. Dauguma paslaugų teikėjų užtikrina 24/7/365 ir 99,99% prieinamumą.
• Valdymas – supaprastina ir centralizuoja IT valdymo ir duomenų priežiūros galimybes, nereikia rūpintis atnaujinimu ir technine įrangos priežiūra.
• „Neriboti“ skaičiavimo pajėgumai – augant įmonės ar asmeniniams poreikiams lengva koreguoti pasiekiamą aparatūrinių ir programinių resursų skaičių (tiek padidinti, tiek pamažinti), kas gali būti sudėtinga išlaikant savą infrastruktūrą (pvz., greitai gali apriboti fizinė patalpa, energijos prievado galingumas, aušinimo ir autonominio veikimo pajėgumai ar kt. faktoriai).

Trūkumai

• Teorinė prastova – sutrikus paslaugos teikėjo servisui – sutriks ir bet kokie jūsų vykdomi procesai. Tačiau paprastai ši tikimybė yra itin maža ir neretai mažesnė nei lokalios instaliacijos atveju. Visgi dėl šios priežasties (įskaitant ir toliau minimą saugumą), bankiniai, valstybiniai ir kiti strategiškai svarbūs duomenys yra saugomi uždaruose, privačiuose serverynuose su dedikuotais ryšio, energijos ir autonominio veikimo bei fizinės prieigos apsaugos garantais.
• Saugumas – nors debesų paslaugų teikėjai įgyvendina geriausius saugumo standartus ir pramonės sertifikatus, duomenų ir svarbių failų saugojimas išorėje visada susijęs su šiokia tokia rizika, nes jūs savo duomenis patikite trečiajai šaliai. „Blogiečiams“ įveikus jūsų paslaugos tiekėjo apsaugą, jūsų duomenys gali būti pavogti ir galimai panaudoti negeriems tikslas. Tiesa, paprastai tokia rizika laikoma itin maža didžiųjų paslaugų teikėjų atveju, o kai kurie paslaugų teikėjai net teoriškai neatvertų savo duomenų ir įsikišus teisėsaugai (dėl naudojamo decentralizacijos ar blokų grandinių principo). Saugumo prasme, svarbu rinktis ir pagal paslaugos tiekėjo šalį, nes kai kuriose šalyse, paslaugų tiekėjai yra įstatymiškai įpareigoti atverti duomenis savo šalies saugumo institucijoms.
• Ne visada paprasta perkelti duomenis iš vieno tiekėjo į kitą. Pavyzdžiui, „Microsoft“ infrastruktūrai pritaikyta produkcija gali neveikti tinkamai „Unix“ platformose.
• Ribota kontrolė – visa debesies infrastruktūra yra valdoma bei prižiūrima paslaugos teikėjo, o klientas turi tik minimalią kontrolę, kas vyksta jo duomenims „nugulus“ paslaugos tiekėjo serveriuose.

– Ar lietuviai aktyviai naudojasi debesų kompiuterija?

Taip, vis aktyviau, nors „Eurostat“ duomenimis, dar ir nepasiekėme vidurkio. Mus lenkia kaimynai estai, tačiau naudojamės net aktyviau (procentine išraiška) nei Vokietija (šypsosi).

– Ar gali būti, kad netolimoje ateityje į debesų kompiuteriją persikels ir tos įmonės, įstaigos, institucijos ar pan., kurios šiuo metu nenori ar negali ja naudotis?

Tomas: Taip, manau, kad ateityje tai padarys didžioji dalis pasaulio įmonių, nes tai – ateitis (šypsosi).

– Ir pabaigai… Gal žinote, iš kur kilo toks „romantiškas“ debesų kompiuterijos pavadinimas?

Rytis: Debesų kompiuterijos samprata atsirado vis labiau plintant kompiuteriams, t.y. maždaug prieš 60 metų. Frazė kilo iš debesies simbolio, simbolizuojančio internetą ir naudojamo techninėse srautų diagramose bei įvairiose schemose. Simboliu buvo parodoma, kad bet kuris su „debesimi“ susijęs kompiuteris turi prieigą prie tos „nutolusios“ skaičiavimo galios, programų ir failų.