Robotika: naujos mokinio pasiekimų stiprinimo galimybės

Robotika į šalies mokyklas atkeliavo gana neseniai – prieš penkerius šešerius metus. Dabar ji vis labiau populiarėja ir domina ne tik vaikus, bet ir jų tėvelius. Čia amžiaus limito beveik nėra, nes, kaip skelbia robotikos idėjos autoriai, ja galima užsiimti sulaukus vos trejų. Mat robotikos pradžia paremta mums įprasto konstruktoriaus konstravimu, o vėliau, lavėjant įgūdžiams ir plečiantis protinėms galimybėms, atitinkamai sunkėja ir užduotys. Plačiau apie robotiką ir jos naudą moksleiviams „Rinkos aikštės“ skaitytojams pasakojo Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro Neformaliojo vaikų švietimo skyriaus vedėja Alma JOCIUVIENĖ bei Robotikos klubo mokytojas metodininkas Linas VILČINSKAS.

– Kaip trumpai galėtumėte pristatyti robotiką – kas tai?

Alma: Tai robotų modelių konstravimo ir modeliavimo mokslas. Tuo pačiu šiuolaikiškiausia vaikų ir jaunimo organizuoto laisvalaikio ir užimtumo programa.

Linas: Papildyčiau, kad be to, ką sakė Alma, ši programa ir viena iš šiuolaikiškiausių, ir galinti stipriai pakeisti pozityvia linkme ne vieno, ypač paauglio, požiūrį į mokslą, mokymąsi.

[quote author=“L. Vilčinskas„]Aišku, amžius turi įtakos, bet gebėjimai įsisavinti naujas žinias ir praktiškai greitai ir tiksliai konstruoti robotus kartais lenkia amžių.[/quote]

– Kuo ji naudinga? Kokias vaikų savybes stiprina, atskleidžia?

Alma: Robotikos programa sudaro galimybes kiekvienam mokiniui įgyti naujų žinių, patirties vystant praktines veiklas ir nuolatinio asmeninio kūrybinio tobulėjimo.

Atsiskleidžia gebėjimai dirbti komandoje, loginis mąstymas, kūrybiškumas ir vaizduotė, o svarbiausia – kantrus užsispyrimas tobulai atlikti suplanuotą veiklą, nes kitaip sukonstruotas prietaisas neatliks tikslinių veiksmų: robotas nejudės, judės nekryptingai, nesignalizuos garsais ar šviesomis ir pan.  

Linas: Taip, tiesa, atsiskleidžia gebėjimai dirbti tiek komandoje, tiek individualiai. Lavėja loginis mąstymas, tobulėja atsakomybės, pasitikėjimo savimi savybės.

– Kokio amžiaus vaikams ji yra skirta?

Alma: Pradedame mokyti nuo lego robotikos. Manau, nuo 5 metų. Vėliau mokiniams įgijus patirties veikla diferencijuojama. Mūsų ugdymo įstaigos Robotikos klube veikla diferencijuojama dviejose ugdymo grupėse.

Linas: Taip, pradedame mokyti nuo „Lego Wedo“  robotikos. Vėliau įgijusiems patirties veikla diferencijuojama: jaunesnieji ir mažiau įgudę toliau dirba su „Lego Wedo“ konstruktoriais, o vyresnieji ir labiau įgudę imasi „Lego Mindstorms EV3“ konstruktorių. Aišku, amžius turi įtakos, bet gebėjimai įsisavinti naujas žinias ir praktiškai greitai ir tiksliai konstruoti robotus kartais lenkia amžių. Sudėtingesnės konstrukcijos geriau paklūsta vyresniesiems.

– Tai gana naujas dalykas. Kaip moksleiviai jį priima? Domisi juo?

Alma: Nuo 2015 m. Neformaliojo vaikų švietimo skyriuje veikia Robotikos klubas. Rengėme projektą, gavome rajono savivaldybės papildomą finansavimą. Bendradarbiaudami su  UAB „Baltic Orbis“ ir Robotikos akademija organizavome šalies mokytojų, besidominčių robotika, seminarą, įsigijome reikalingų priemonių. Pirmuosius dvejus metus poreikis po pamokų mokytis robotikos buvo didžiulis. Į veiklą įsijungę įvairių rajono ir miesto mokyklų mokiniai buvo vyresni – iš 6–8 klasių. Dabar grupės jaunėja. Kaip teigia ekspertai, edukaciniai robotai ,,pagauna“ mokinių dėmesį, kadangi mokomasi žaidybiniais būdais, taip pat ugdomi darbo komandoje ir bendradarbiavimo gebėjimai.

O susidomėjimą robotika lemia mokytojo kompetencija, paties mokinio asmeninių tikslų siekimas, tėvų paskatinimas šiai veiklai ir draugai, su kuriais smagu ir ateiti, ir dirbti komandoje, ir, beje, pasitarti mokantis programavimo bei konstravimo. Tikimės naujų bei vyresnių mokinių kitais mokslo metais. Ir mergaičių. Mokytojui metodininkui Linui Vilčinskui ir jo mokiniams tai sekasi. Džiugu.

Linas: Mokiniams smagu, kai dirbame kartu: ir mokytojas, ir mokiniai. Esu praktikas, todėl suprantu, kad mokiniams, ypač robotikoje, prižiūrėtojo tikrai nereikia. Padėjėjo, patarėjo, konsultanto – taip… Juk mokiniai ateina po pamokų, tad aptariame ir kitas gyvenimiškas temas – vėl dirbame. Gaila, nebeliko mergaičių. Beje, ši veikla joms labai tiktų, ypač 5–8 klasių mokinėms. Gal tai nemadinga? Gal visos turėdamos mobiliuosius telefonus, kompiuterius puikiai valdo žaidimus, apskritai IT? Nemanyčiau… Visada yra kur ir kaip tobulėti. Siūlyčiau rinktis robotiką, puikią visuminės asmenybės formuotoją. Juk įdomu sužinoti, ko nežinai, išmokti, ko nemoki. Pasimokius klube vietoje „aš“ atsiranda „mes“. Tai jau  žingsnis į priekį ugdant komunikacines kompetencijas.

– Ar robotika skirta tik gabiems mokiniams? Juk ne taip lengva skaityti brėžinius ir pagal juos konstruoti…

Alma: Tikrai, ne. Bet vaikas ar jaunuolis turėtų turėti kruopštumo, atidumo ir kantrybės įgūdžių, gebėti siekti užsibrėžto tikslo atsižvelgdamas į komandos bendrai suformuotą nuomonę. Konstruojant vyksta ir programavimo mokymasis. Juk dirbama ir su kompiuteriu, ir su lego robotų konstravimo detalėmis.

Informatikos mokymas, algoritminio mąstymo ugdymas, skatinimas tapti jaunuoju inžinieriumi konstruktoriumi – argi tai ne ateities kūrėjo modelio formavimas?

Su tokiomis svajonėmis, vizijomis į robotikos pradžiamokslį ateina jaunieji robotikai ir ypač dažnai jų tėveliai. O šiais laikais jaunam žmogui turėti svajonę ir stengtis ją įgyvendinti – jau pagirtina.

[quote author=“A. Jociuvienė„]Informatikos mokymas, algoritminio mąstymo ugdymas, skatinimas tapti jaunuoju inžinieriumi konstruktoriumi – argi tai ne ateities kūrėjo modelio formavimas?[/quote]

Linas: Pritariu vedėjos nuomonei, nes pamilti kažkurią veiklos sritį juk ne talento, bet meilės reikia. Atskiros prigimtinės savybės gal ir leidžia sparčiau tobulėti, IT pažinimas – „skaityti“, modeliuoti, kurti. Tikiu mokinių atsidavimu, tęstine kūryba namuose esant galimybėms ir gerų emocijų patyrimu sukonstravus pirmąjį ir svajonių robotą.

– Iš tiesų robotika yra tik kaip užklasinė veikla, kuri paprastai yra mokama ir kainuoja nepigiai. Vis dėlto ar daug vaikų ateina į šį būrelį?

Alma: Taip, pas mus tai neformaliojo ugdymo sritis, kurioje puikiai dera naujos, dažnai formaliojo ugdymo procese neteikiamos žinios, jas palydinti praktika ir, žinoma, ugdymo metodų ir vertinimo fone – saviraiška.

Ugdymo paslaugos kaina patvirtina rajono savivaldybės tarybos. Kaina nėra didelė – 12 eurų per mėnesį. Korepetitoriams tikrai mokama solidžiau… O nauda didžiulė bet kokio amžiaus mokiniui, turinčiam ketinimų tobulėti robotikos srityje. Ir ne tik šioje srityje. Juk ryški integracija ir su gamtos, tiksliaisiais, užsienio kalbų, technologijų, verslumo ugdymo mokslais. O kur dar sėkmingas rengimasis profesinei karjerai, galop pačiam jaunos asmenybės augimui?

Linas: Neformaliojo ugdymo veikla, kai už ugdymo paslaugas reikia bent simboliškai susimokėti, įpareigoja nepiktnaudžiauti lankomumu, neatsilikti nuo kitų, žinias sieti su kūryba. Kaita yra, bet vaikai klubą lanko noriai. Dažnai ir juos atlydėjusiems tėvams įdomu pakonstruoti, kai turime atvirus užsiėmimus.

– Iš šalies žiūrint robotika – tai paprasčiausias lego konstravimas. Ar nebūtų vienas ir tas pats konstruoti namuose ir sutaupyti pinigų, kuriuos reikia mokėti už būrelį (žinoma, jei būtų šalia suaugusieji, kurie galėtų vaiką pradžioje pamokyti)?

Alma: Mačiau, kaip vyksta pirmieji bandymai mokiniams, kurie menkai įskaito kompiuterinį brėžinį. Prastoki darbeliai. Bet čia išmokstama veikti kitaip: kritikuojamas ne konstruktorius, apie jį apskritai nekalbama, bet sukurtas robotas, jei negeba atlikti reikalingos funkcijos.

Žinau viena: nepasiteisins namų mokymas. Juolab kad šioje veiklos srityje galioja tik specialisto, pasirengusio pedagogo ugdymo organizavimo taisyklės, žinios, komunikacija. Vargu ar taupant namuose atsiras komanda veikti, atrasti geriausią sprendimą bendrai problemai išspręsti, kurti efektyvias diskusijas, mokytis diskutuoti, žingsnelis po žingsnelio tobulinti kūrybiškumą.

Tikiu, suaugusiųjų namuose kompetencijomis. Bet turint tikslą ir mylint šią veiklą mokytis metų dvejų nepakaks. Iš šios veiklos mokiniai neišauga – tik subręsta rimtai veiklai ateityje. Mokytojui vedant labai pamažu nuosekliu, sunkėjančiu keliu savo vaiką tėvai turėtų atsakingai ir kantriai lydėti. Tada rezultatas bus visapusiškai naudingas.

Ir dar vienas pastebimas neigiamas labai šiuolaikiškas požiūris – nuo 4–5 metų vaikui „uždėti“ bent 5 veiklas per savaitę. Po  metų – dar naujas 5. Skubėti iš vienos į kitą, dar su namų darbeliais… Čia prakalbau ne konkrečiai apie robotiką. Man gaila skubančiųjų ir stresuojančiųjų…

Robotikos mokyme, kiek mačiau mokytojo Lino užsiėmimuose, visas ugdymas itin nuoseklus, neperkrautas, diskutuojama, giriami darbeliai, atsargiai vertinami, nors nuolat skatinami jų autoriai veikti iki maksimalios kokybės.

Linas: Neobjektyviai žiūrint gal ir formaliojo ugdymo dalykų vaikai pramoktų namie, bet net nediskutuojama, kad mokyklos ar mokytojo nereikia. Jei robotika yra mokslas, ne šiaip bet koks laisvalaikis, tai mokytojo ir mokinio edukacinė sąveika būtina. Kai kurioms temoms reikalingas komandinis darbas, tad vaikai pratinasi prie sveikos konkurencijos. Protingai konkuruoti ir saugiai, intelektualiai laimėti – net ne visi suaugusieji geba. Šito pamokyti vaikystės ir jaunystės metais robotikos programa gali.

– Kaip manote, ar galėtų robotika būti vienas iš pasirenkamųjų, o gal net privalomų dalykų mokyklose pamokų metu vyresnėse klasėse?

Alma: Sudėtinga ekspertuoti, bet, manyčiau, baigusieji neformaliojo ugdymo programą, gimnazijos klasėse galėtų mokytis privalomo ar pasirenkamojo dalyko. Bet tai neturėtų būti saviveikla. Reikia specialistų, programos, ugdymo bazės. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų inicijuoti tyrimą ar eksperimentą ir rimtą specialistų praktikų, ne valdininkų, diskusiją. Galime pasvajoti: jei robotika kaip dalykas būtų valstybiniame ugdymo plane, valstybiniame egzamine – dalis mokinių išsiugdytų naujų kompetencijų jau mokyklos suole. Kas laimėtų? Pažangi Lietuvos švietimo sistema. Ir Geros mokyklos modelį pakeistų Ateities mokykla.

Apie  finansus  nediskutuosiu: protinga politika visada randa išteklių.

Neramina tik – ar nepavėluosime į pasaulio mokslo pažangos traukinį, jei diskutuosime dar kokį šimtmetį?

Linas: Pritariu: tai pažangiausia idėja ugdyme. Norėčiau tai pamatyti, galbūt prisidėti prie įgyvendinimo. Kadangi švietime reformos vyksta lėtai ir nesklandžiai, prognozuoti negalėčiau.

– Gal žinote, ar tokia galimybė (įvesti robotiką kaip pamoką) apskritai yra svarstoma ir galbūt ateityje ją ketinama įgyvendinti?

Alma: Tarpdalykinė integracija ugdyme vykdoma. Tam tikri neformaliojo ugdymo elementai taip pat diegiami pamokose. Ne išimtis ir robotika. Tačiau šiam grynam mokymui turi būti numatytas finansavimas, paruošti specialistai. Ir dar entuziastai… Kaip jau minėjau, dar turi būti parengta programa, pakankamai moderni edukacinė aplinka. Mes net 3D spausdintuvo dar neturime.

Neteko dalyvauti diskusijose dėl robotikos dalyko pamokų įgyvendinimo mokyklose. Bet juk būna, kai švietimo problemos išsprendžiamos be švietimiečių, visuomenės – už uždarų durų. Bet reikia tikėti, kad naujovės vis tiek skinsis kelius vizijoms įgyvendinti.

Linas: Tiesa, atskirus robotikos elementus taikyti įvairių dalykų pamokose galima ir, ko gero, bandoma. Galimybių visada yra. Ar ketinama į dalykų lentelę ugdymo planuose įrašyti robotiką, nedrįstu spėlioti, nors ugdymo turinio ir proceso kaita tikiu.

Gali būti ir nemokamas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistų teigimu, kai kuriose mokyklose robotika, jos priemonės, yra naudojamos per pamokas.

„Tai yra mokyklos pasirinkimas. Inžinerinio ugdymo kryptį pasirinkusios mokyklos, pvz., inžinerijos licėjai, robotikos dalyką į savo ugdymo planus įtraukia tikslingai“, – teigiama „Rinkos aikštei“ atsiųstame ministerijos atsakyme.

Taip pat pažymima, jog robotiką padaryti privalomą visoms mokykloms neplanuojama dėl kelių priežasčių.

„Pridedant naują privalomą dalyką, reikėtų atsižvelgti ir į mokinio mokymosi krūvio padidėjimą, ir į mokyklų galimybes surasti priemones, mokytojus, kurie galėtų mokyti tokio specifinio dalyko“, – rašoma atsakyme.

Kaip ir kalbėjome su mokytojais, robotikos būreliai yra mokami ir kainuoja gana nepigiai (tiesa, skirtingose savivaldybėse skirtingos kainos), ypač tai jaučia daugiau vaikų turinčios šeimos. Ministerijos atstovų paklausus, ar negalėtų minėtas būrelis būti nemokamas, kaip yra, pavyzdžiui, kai kurie sporto, šokių, dramos, dailės ar pan., atsakyme teigiama, jog robotikos būreliai, kaip ir kiti neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimai, jau keletą metų finansuojami neformaliojo vaikų švietimo tikslinėmis lėšomis – vienam vaikui skiriama 15 eurų.

„Ši suma padengia dalį mokesčio už būrelį arba net visą jo kainą, tokiu atveju mokiniams jie nemokami, nes mokestį sumoka valstybė“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Jame taip pat teigiama, jog robotikos būreliai veikia praktiškai kiekvienoje savivaldybėje. Pagal švietimo registruose pateiktą informaciją, šiuo metu Lietuvoje yra 85 tokios srities būreliai, apmokami  valstybės lėšomis. Gauti tikslinį finansavimą gali kiekvienas tokio būrelio organizatorius, tereikia kreiptis į savivaldybę  ir užpildyti atitinkamus dokumentus.