Renkamės kompiuterį: kaip tai daryti ir į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?

Kompiuteris – jau seniai nebe naujiena nei mažam, nei senam. Tačiau jį išsirinkti paprastam, technologijomis nesidominčiam žmogui – vis dar nemažas iššūkis. Ne paslaptis, jog prekybininkai stengiasi įsiūlyti kompiuterius, palankesne kaina jiems, bet ne vartotojams. Tad kaipgi vis dėlto išsirinkti kompiuterį, kuriuo tikrai džiaugtumėmės ir kuris atitiktų mūsų poreikius? Šįkart kompiuterį rinktis padėjo ir apie jų savybes pasakojo Kėdainiuose įsikūrusios kompiuterių parduotuvės bei taisyklos „Kibermanas“ vadovas Kęstutis Balčiūnas bei buities technikos ir elektronikos mažmeninės prekybos tinklo Lietuvoje Kėdainių skyriaus „Topo centro“ vadovė Daiva Martinkienė.

Žaidimų kompiuteriai – darbui

Taip, suprantama, jog kompiuterio pasirinkimas priklauso nuo žmogaus poreikių, žinių, galimybių. Tačiau vis dėlto, į ką pirmiausia pirkėjui, nieko nenusimanančiam apie šiuos įrenginius, derėtų atkreipti dėmesį renkantis kompiuterį, paklausiau Kęstučio.

„Manau, pirmiausia, prieš perkant kompiuterį reikėtų pasitarti su artimais ar kitais patikimais žmonėmis, kurie apie tai išmano, išsiaiškinti, kokiems tikslams bus naudojamas kompiuteris arba tiesiog pasitikėti ir pasikonsultuoti su pardavėju“, – patarė pašnekovas.

D. Martinkienė taip pat pridėjo, jog paprasčiausia ir svarbiausia būtų atkreipti dėmesį į kompiuterio procesoriaus modelį ir operatyviosios atminties dydį, kuri šifruojama RAM.

„Savaime suprantama – kuo galingesnis procesorius ir kuo daugiau RAM, tuo kompiuteris bus spartesnis, – aiškino pašnekovė. – Na, o kompiuterinių žaidimų mėgėjai turėtų atkreipti dėmesį ir į vaizdo plokštės pajėgumus – tokiu atveju tektų pasidomėti daugiau. Būtent žaidimams skirti nešiojamieji kompiuteriai tarp pirkėjų sulaukia didžiausio populiarumo, turime visus populiariausius modelius ir stengiamės juos kiek labiau išskirti.“

[quote author=”D. Martinkienė”]Nei išmanusis telefonas, nei planšetė dar negali pakeisti asmeninio kompiuterio.[/quote]

Anot D. Martinkienės, įdomu tai, kad juos žmonės paprastai perka ne tik žaidimams ar kitoms pramogoms, tai – tikras „darbinis arkliukas“.

„Paprastai jis turi ypač galingą procesorių ir kitus aukštus parametrus, kurie leidžia atlikti sudėtingus darbus ilgą laiką: dirbti su aukštos rezoliucijos failais, montuoti video ar skaičiuoti didelės apimties formules“, – kalbėjo parduotuvės vadovė.

Į ką svarbu atkreipti dėmesį?

Tačiau būna ir tokių atvejų, kai, tarkim, žmogus pats apie kompiuterius nieko neišmano, bet nepasitiki ir parduotuvių konsultantais. Tad Kęstutis, paklaustas gal yra kokie nors „skaičiukai“, kurie žmogui padėtų apsispręsti, ar pasirinktas kompiuteris jam yra tinkamas, visų pirma siūlė pirkėjui tiksliai nuspręsti, ką su tuo kompiuteriu jis veiks.

„Turiu omeny mokslai, darbas, pramogos socialiniai tinklai, žaidimai ar specifiniai poreikiai. Taip pat labai svarbu ir griežtai apsispręsti, kokia bus skiriama pinigų suma „skaičiukais“ kompiuterio pirkimui, – juokėsi kompiuterių specialistas. – Taip pirkėjas ženkliai susiaurins siūlomų kompiuterių ratą ir pardavėjui bus aišku, ką galima siūlyti. Taip pat ne mažiau svarbu „nenusipiginti“ ir skirti pakankamą pinigų sumą kompiuteriui įsigyti.“

D. Martinkienė konkrečiai įvardijo kelis skaičius, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį perkant kompiuterį.

„Procesorius ir jo branduolių skaičius, kompiuterio vidinės atminties talpa ir tipas, taktiniai dažniai, RAM kiekis, ekrano raiška – tai būtų trys svarbūs skaičiai, kurie yra parašyti prie kiekvieno kompiuterio charakteristikos. Taip pat, rekomenduojame iškart planuoti įsidiegti originalią operacinę sistemą, kurios kaina kiek didesnė nei 100 Eur“, – patarė specialistė.

Nešiojamasis ar stacionarus?

Pastaruoju metu be konkurencijos turbūt populiariausi yra nešiojamieji kompiuteriai. Tačiau, pašnekovų teigimu, didelio skirtumo ar ypatingų pranašumų vienas prieš kitą šie kompiuteriai neturi.

„Tikrai taip, nešiojamieji kompiuteriai šiuo metu užima didesnę rinkos dalį nei stacionarūs. Šiais laikais, kai gyvenimo tempas yra didelis ir dauguma žmonių dirba darbus ne vienoje vietoje, pagrindinė priežastis yra mobilumas ir patogumas. Labai svarbus momentas, kodėl žmonės pastaruoju metu dažniau renkasi nešiojamuosius kompiuterius nei stacionarius, yra ženkliai sumažėjusi jų kaina, – paaiškino K. Balčiūnas. – Lyginant ankstesnius laikus, stacionaraus kompiuterio kaina buvo žemesnė už nešiojamojo su identiškais ar artimais kompiuterio parametrais, na, o šiandien praktiškai kaina niekuo nesiskiria.“

Tiesa, Kęstutis taip pat atkreipia dėmesį, jog nešiojamieji kompiuteriai prieš stacionariuosius turi dar vieną pranašumą.

„Nešiojamųjų kompiuterių mažesnės elektros sąnaudos ir triukšmo lygis. Bet tai nereiškia, kad jie yra geresni nei stacionarūs“, – pabrėžė specialistas.

D. Martinkienė taip pat sutinka, kad nešiojamieji kompiuteriai iš tiesų tampa vis populiaresni ne tik tarp verslo žmonių, bet ir tarp studentų, moksleivių ar tampa kompiuteriu namams, kur mobilumas ne toks svarbus.

„Nešiojamieji kompiuteriai vertinami už mobilumą bei paprastumą, neturintys išskirtinių reikalavimų, juos jau gali įsigyti daugelis žmonių – jų kainos prasideda nuo 200 Eur. Tai dažniausiai ir nulemia, kad žmonės renkasi nešiojamąjį kompiuterį, nors stacionarius kompiuteris turi nedidelį spartos privalumą“, – pažymėjo pašnekovė.

Planšetė ar išmanusis telefonas kompiuterio neatstoja

K. Balčiūnas pastebėjo, kad kompiuteriai pagal savo greitį, sudėtingumą, paskirtį yra skirstomi į lygius, pvz., pradedančiajam, įgudusiam vartotojui, profesionalui…

„Taip, kompiuteriai yra skirstomi į buitinio naudojimosi arba, kitaip sakant, biudžetinius, žaidybinius ir verslo klasės kompiuterius. Nuo to, žinoma, priklauso kompiuterio kaina, kokios klasės pirkėjas kompiuterį renkasi“, – kalbėjo specialistas.

D. Martinkienė sutiko su tokiu skirstymu, tačiau papildė, jog yra ir šiokių tokių niuansų.

„Taip, tačiau kai kurios kategorijos gana smarkiai persipina: žaidimų kompiuteriai gali būti naudojami ir verslui, o kai kurie, galingesni profesionalūs kompiuteriai – ir žaidimams ar elementariam pradedančiojo vartotojo naudojimui“, – sakė pašnekovė.

Tiesa, šiais technologijų išsivystymo laikais, kad parašytum elektroninį laišką ar panaršytum internete, pakanka turėti tik išmanųjį telefoną ar planšetę. Tad natūralu, jog kilo klausimas: o gal kompiuterio, mažai jį naudojančiam žmogui, specialistai apskritai nerekomenduotų rinktis ir jis nėra reikalingas?

„Žinoma, gali išsiversti žmogus ir be kompiuterio, tačiau telefono ar planšetės galimybės žymiai mažesnės ir jei klientas bent kiek galvoja apie savo sveikatą, t.y. akis, nes telefonų ir planšečių ekranai jas vargina dėl savo dydžio, renkasi nešiojamąjį kompiuterį, – kalbėjo Kęstutis. – Kaip priedas prie kompiuterio planšetė ar telefonas, kodėl gi ne? Arba tokiu atveju bent mūsų parduotuvėje pirkėjas renkasi tvarkingą, ištestuotą naudotą kompiuterį, kuris atitinka visus jo lūkesčius ir, svarbiausia, su minimaliomis investicijomis.“

„Topo centro“ vadovė taip pat pateikė kelis argumentus, kodėl vis tik išmanusis telefonas dar kol kas negali atstoti kompiuterio.

„Nei išmanusis telefonas, nei planšetė dar negali pakeisti asmeninio kompiuterio. Ne tik dėl ekrano dydžio, bet ir dėl operacinės sistemos apribojimų, suteikiančių daug didesnių galimybių kompiuteryje. Kai kam tų ypatingų kompiuterio galimybių prireikti gali labai retai. Bet tais atvejais be tokio įrenginio išsisukti būtų tiesiog neįmanoma“, – sakė specialistė.

Ar verta taisyti seną kompiuterį?

Tarkime, turiu seną, tačiau puikiai veikiantį stacionarų kompiuterį. Problema tik ta, jog pastaruoju metu sunkiai „užkrauna“ kai kurias programas, internetą, neleidžia atnaujinti (update‘inti) daugelio programų. Kodėl taip nutiko?

„Taip, čia jau marketingo klausimas. Esmė ta, kad technologijoms žengiant greičiau nei pats gyvenimas niekas nebegalvoja apie seną produktą, kuris jau nebeatitinka elementarių techninių reikalavimų ir vartotojas susiduria su tokiomis problemomis, kaip programų naujinimais ar tiesiog kai kurių programų techniniu nepalaikymu“, – paaiškino „Kibermano“ vadovas.

[quote author=”K. Balčiūnas”]Nešiojamųjų kompiuterių mažesnės elektros sąnaudos ir triukšmo lygis. Bet tai nereiškia, kad nešiojami kompiuteriai yra geresni nei stacionarūs.[/quote]

„Taip gali nutikti dėl senos operacinės sistemos (dažniausiai – „Windows“) naudojimo, pasenusio kietojo disko arba, žinoma, dėl virusų. Tokiu atveju paprasčiausia ir pigiausia būtų kietąjį diską pakeisti į SSD ir atsinaujinti operacinę sistemą. Kita išeitis – įsigyti naują kompiuterį“, – patarė D. Martinkienė.

Siekdamas sutaupyti arba kai tiesiog sunku atsisveikinti su daiktu (šiuo atveju su kompiuteriu), prie kurio per ilgus metus labai prisirišo, žmogus ieško galimybių, kaip jį „reabilituoti“ ir naudoti toliau. Suprantu, kad viskas keičiasi, tobulėja, greitėja… Bet ar iš tiesų žmogui dėl to reikia pirkti naują kompiuterį, o su senuoju atsisveikinti? O gal galima jį kaip nors patobulinti, „patiuninguoti“, kad jis vėl galėtų gerai tarnauti?

K. Balčiūnas paguodė, jog dažnais atvejais galima atnaujinti, kitaip sakant, „upgrade‘inti“ tą patį kompiuterį.

„Tuomet reikėtų pridėti operatyvios atminties RAM, pakeisti kietąjį diską HDD žymiai greitesniu SSD, pakeisti procesorių CPU stipresniu ar vaizdo plokštę GPU ir tada su techniniais resursais kompiuteris puikiai susitvarko, – kompiuterinius terminus žėrė pašnekovas. – Tačiau visada reikia prieš priimant sprendimą, paskaičiuoti išlaidas, kas geriau pirkėjui apsimoka. Visada klientui duodame pasirinkimą, nes šiais ne visai lengvais laikais toli gražu ne kiekvienas ir įstengia nusipirkti naują kompiuterį.“

D. Martinkienė nuteikė optimistiškai teigdama, kad viskas priklauso nuo žmogaus turimo kompiuterio, tačiau teoriškai „tiuningas“ įmanomas su daugeliu stacionarių kompiuterių.

„Pavyzdžiui, pakeičiant įprastą kietąjį diską naujos kartos, spartesniu SSD: paaugs kompiuterio greitis ir krovimasis. Taip pat visada rekomenduojama įdėti daugiau operatyviosios atminties (RAM). Bet kuriuo atveju, dar prieš įsigyjant bet kokias „tiuningo“ dalis, rekomenduojame surasti tai išmanantį žmogų ir jis ar ji pasakys tiksliai, ką galima padaryti, kad senas kompiuteris toliau sėkmingai veiktų“, – patarimus dalijo parduotuvės vadovė.

Kompiuterių kainos

Jau ne kartą šiame straipsnyje su pašnekovais buvome užsiminę apie pinigus. Tad nuo ko gi priklauso kompiuterio kainos ir kiek maždaug jis gali kainuoti.

„Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad pirkėjas dažniausiai renkasi kompiuterį kuo pigesnį (dažniausiai vaikydamiesi akcijų), galvodamas laimėjęs aukso puodą, bet  nesuvokdamas, kad pasirinktas kompiuteris gali neatitikti jo lūkesčių, apie kai kurių klientų neapdairumą kalbėjo Kęstutis. – Kaip ir minėjau, prieš perkant kompiuterį, pirkėjas turi tiksliai apsispręsti, ką su juo darys. O kompiuterio kaina priklauso nuo kelių pagrindinių aspektų: tai – procesoriaus stiprumo CPU, operatyviosios atminties kiekio RAM, vaizdo plokštės stiprumo GPU ir kietojo disko HDD ar SSD talpos.“

D. Martinkienė taip pat teigė, kad kaina priklauso nuo spartos, o jeigu tai nešiojamas kompiuteris – ir nuo korpuso, ekrano, aušinimo ar kitų sudedamųjų dalių kokybės. Kalbant apie išraišką pinigais, pašnekovė sakė, kad kasdieniam naudojimui užtenka ir paprasčiausio kompiuterio, kurio kainos prasideda nuo 200 Eur.

„Tačiau rekomenduojame nusimatyti bent 400–500 Eur, nesvarbu, ar kalbame apie stacionarų ar nešiojamą įrenginį. Tuo metu įrenginių žaidimams kainos prasideda nuo maždaug 700–800 eurų“, – teigė parduotuvės vadovė.

K. Balčiūnas įvardijo panašias sumas.

„Biudžetiniai ar buitiniam naudojimui skirti kompiuteriai nėra brangūs, lyginant su žaidybiniais ar verslo klasės kompiuteriais. Tokį kompiuterį, priklausomai nuo kompiuterio techninių charakteristikų, galima išsirinkti plius minus tarp 300–500 eurų.

Kompiuterinės naujovės

Viskas aplink mus keičiasi, nenustoja tobulėti, vis atsiranda kokių nors naujienų. Aišku, kompiuterijos, technologijų pasaulis turbūt viena iš sparčiausiai besikeičiančių sferų. Gal galėtumėte įvardinti pastaruoju metu atsiradusias naujoves?

„Dabar technologijų naujovės nieko nebestebina, nors jų yra tikrai daug. Kaip kad mobilusis telefonas su lankstomu ekranu, išmanieji namai ar 5G gigabit‘inis mobilaus ryšio internetas“, – apie keisčiausias ir neįtikėčiausias naujoves pasakojo Kęstutis.

„Viena didžiausių naujovių – vaizdo plokštės nešiojamiems kompiuteriams, savo charakteristikomis neatsiliekančios nuo vaizdo plokščių stacionariems įrenginiams. Būtent tai leidžia gamintojams kurti itin pajėgius nešiojamuosius žaidimų kompiuterius. Na, o jeigu kalbame ne tik apie kompiuterius, tai naujausias mados klyksmas neabejotinai yra sulankstomi telefonai“, – kalbėjo D. Martinkienė.

Paklaustas, kokių naujovių tikimasi netolimoje ateityje, K. Balčiūnas svarstė, jog to nuspėti neįmanoma.

„Kaip ir minėjau, ateityje šiaip galima tikėtis bet ko, nes nėra nieko nuspėjamo ir su kiekviena diena naujienų vis daugėja ir daugėja. Nežinia, kada technologijos išsisems ir bus pabaiga. Susidaro toks įspūdis, kad jos visai ir nėra…“ – pokalbį baigė kompiuterių specialistas.

Tuo metu D. Martinkienė įžvelgė, jog ateityje kompiuterinės technologijos bus pigesnės ir dar kokybiškesnės.

„Galime tikėtis pigesnių ir dar kokybiškesnių sulankstomų telefonų ar net išmaniųjų laikrodžių. Na, o kompiuterių srityje didelio perversmo laukti nereikėtų, bet tikrai sulauksime dar spartesnių procesorių, vaizdo plokščių, populiarės 4K raiškos ekranai, leidžiantys matyti kiekvieną detalę, toliau mažės ir plonės korpusai“, – prognozavo parduotuvės vadovė.