Receptai, gimstantys ir sapnuose

Nieko neįprasto, kai virtuvėje šeimininkauja moterys, ir tik kartas nuo karto joms pagalbos ranką ištiesia vyras ar vaikai. Tačiau kai vienuose namuose gyvena net trys dėl maisto gamybos pamišę virtuvės šefai, suderinti visų norus ir poreikius kasdien darosi vis sunkiau.
Mamos pėdomis
Šiuo metu maisto saugą studijuojanti Gintarė PAŽĖRAITĖ-JUKNIENĖ prisimena, jog mamos išpuoselėtoje virtuvėje ėmė suktis jau tuomet, kai dar nebuvo sulaukusi net darželinukės amžiaus. Tačiau kaip vystėsi noras šeimininkauti, kurti ir improvizuoti, jauna verslininkė nesuvokia dar ir šiandien.
„Turbūt nieko nuostabaus, kad ir mano dukrytė seka mamos ir tėčio pėdomis. Jai tik penkeri, o prieš miegą ne animacinius filmukus, bet Džeimio Oliverio laidas žiūri, – šypsosi Gintarė. – Ir nuolat sako: „Mama, pažiūrėk, aš moku pjaustyti, kaip Oliveris“ arba „Mamyte, reikia pjaustyti taip, kaip Oliveris rodo“.
Pakvaišę dėl maisto
Gintarė juokauja, jog visa jos šeima linkusi ne tik svečiuose skaniai pavalgyti, bet ir patiems paeksperimentuoti bei kas kartą atrasti vis kažką naujo.
„Mūsų draugai taip pat sako, jog esame pakvaišę dėl maisto gaminimo. Kai tik susitinkame su jais, rodos, svarbiausia tema, kuria diskutuojame, tai – maistas maistas maistas: kur skaniai pavalgėme, kas nuvylė, kur atradome kažką naujo“, – juokiasi pašnekovė.
Niekada nesakyk niekada
Dar prieš dvejus metus kategoriškai nusiteikusi prieš tortų gamybą, šiandien Gintarė gali pasigirti ne tik tikrų tikriausiais šedevrais, bet ir pirštus apsilaižyti verčiančiais atradimais.
„Visuomet sakiau, jog tortų tikrai negaminsiu, tačiau viskas pasikeitė prieš dvejus metus, kai dukrytės gimimo dienos proga prireikė gražaus torto. Norėjau padaryti didelį gražų pimpačkiuką. Mūsų rajone nėra itin didelio kepėjų pasirinkimo, tad mama mane paragino imti ir iškepti tortą pačiai. Buvau įsitikinusi, jog norėdama geriau, padarysiu tik blogiau. Tuo metu neturėjau nei specialių įrankių, nei formelių. Taigi susipirkau visus būtiniausius įrankius, kuriuos tik galėjo pasiūlyti mūsų prekybos centrai, ir kartu su vyru sulipdėme penkių kilogramų pimpačkiuką. Tortas buvo toks skanus, kad per vakarą viską ir suvalgėme“, – su pasididžiavimu prisimena Gintarė.
Taip tortas po torto moterį atvedė į konditerijos sferą. Pasak jos, norint pagaminti tokį patį tortą, reikia kaip reikiant pasistengti, mat kiekvienas tortas – tarsi naujas atradimas, nes visi ingredientai, kurie patenka į bendrą masę, yra dedami pasitelkiant skonio receptorius.
Virtuvė – Gintarės karalystė
Pašnekovė tikina, kad jos šeimoje tradicinis lietuviškas maistas – tikra retenybė. Mat kiekvieną kartą tiek ji, tiek jos vyras stengiasi sukurti vis kažką naujo.
„Tačiau nepaisant to, kad tiek vyras, tiek dukra mėgsta gaminti, šeimoje aš išlieku tuo žmogumi, kuris virtuvėje karaliauja dažniausiai“, – šypsosi Gintarė ir tuoj pat skuba pridurti, jog kiekvienas jos šeimos narys vienas už kitą išrankesnis.
„Kartais nutinka ir taip, kad paruošusi vakarienę iš vyro sulaukiu pastabos, jog neskanu. Aš labai mėgstu karį ir jei šiuo prieskoniu pagardinu kokį patiekalą, vyras visuomet tarsteli „O! Ir vėl tas pats prieskonis“, – susimąsto pašnekovė.
„Ar kaip moteris, nelieki įžeista?“ – domiuosi.
„Kartais supykstu (juokiasi). Dažniausiai tokiais momentais sakau, kad jei nepatinka, gali ir nevalgyti. O jis man visada atsako, kad suvalgyti jis gali, tačiau išreiškė savo nuomonę, kad neskanu (šypsosi). Tačiau dėl to rimtų kivirčų nekyla, nes abu puikiai suprantame, jog virtuvė – mano karalystė“, – užtikrina Gintarė.
Tuo tarpu pašnekovės dukra, nors ir atvira įvairiausiems pasaulio virtuvių skoniams, neretai būna dar išrankesnė už tėtį.
„Emilija ilgai mėgo brokolius, tačiau atėjo periodas, kada ėmė ir pasakė, kad brokolių nevalgo. Taip pat mėgo lašišą, dabar jau žuvies išvis nebevalgo. O štai prieš Kalėdas pasakė man, kad mėsa – gyvūnai. Aš šį faktą patvirtinau. Tad ji pasakė, kad gyvūnų nevalgys. Ir nevalgė“, – šypsosi Gintarė.
Mokosi viena iš kitos
„Mano dukra – tikra gurmanė, – sako Gintarė. – Mėgsta sraiges, krevetes valgyti, turi ir savo mėgstamiausią sūrį. Kartais renkasi ir lengvai aštrų maistą, tačiau ne per daug. Ji, kaip ir tėtis, ragauja viską, tačiau jei paragavus kažkas nepatiko, nevalgo.“
Jauna mama džiaugiasi, kad vienturtė dukra ne tik smalsi, bet ir itin savarankiška. Nepatikėsite, tačiau turėdama savo peilį ir lentelę ne tik pati šaltibarščius pasidaro, bet ir mamai su užsidegimu padeda supjaustyti nesunkiai įveikiamus maisto produktus.
„Ji ne tik puiki mamos pagalbininkė, bet ir naujovių siūlytoja. Ne tik ji iš manęs semiasi idėjų, bet ir aš iš jos. O dukros skoniu aš pasitikiu“, – šypsosi Gintarė.
Gamina ir sapnuose
Juokas juokais, tačiau jaunų kulinarų galvose nauji receptai gimsta ne tik realybėje, bet ir sapnuose.
„Vieną rytą vyras vos pramerkęs akis pasakė, kad susapnavo kremo receptą. Išbandėme jį realybėje. Labai skanu!“ – sako Gintarė, tačiau recepto kol kas dar neatskleidžia ir juokauja, jog pirmiausia reikia užpatentuoti.
Deja, ne visi sapnuose gimę receptai realybėje atitinka lūkesčius. Vieną naktį susapnavusi blynelius su vaniliniu kremu ir ikrais ir išbandžiusi juos savo virtuvėje neliko maloniai nustebinta.
„Tikra nesąmonė“, – trumpai tarsteli Gintarė ir ima juoktis.
„Kada valgiau cepelinus? Neatsimenu“
Pas ką gi daugiau, jei ne pas mamą, gali užkirsti cepelinų ir kitų sočių kiekvieno lietuvio pamėgtų patiekalų? Tačiau jauna mama tikina, jog važiuodama pas savo tėvus visuomet vežasi pasigaminusi kažką savo. Mat jos mamai bei kitiems namiškiams labai patinka maistas, kurį gamina pati Gintarė.
„Na, o uošvis laikosi senų pažiūrų ir kartais gana skeptiškai žiūri į visokiausias įmantrybes, tačiau neatsisako paragauti ir mūsų gaminamo maisto“, – sako pašnekovė ir užtikrina, jog ruošiant bet kokį patiekalą, itin svarbu įdėti daug meilės. Gintarė įsitikinusi, jog geriau pabūti alkanai, nei likti nusivylusia.
Gaivus tortas su grietinėle, varške ir braškėmis
Vanilinis biskvitas:
6 L dydžio kiaušinių
160 g cukraus
1 a. š. kepimo miltelių
260 g miltų
žiupsnelio druskos
vanilės ekstrakto
Baltymus išplakti iki standžių putų, sudėti cukrų ir paplakti. Tuomet sudėti trynius ir vėl viską išplakti. Kepimo miltelius suberti į miltus ir išmaišyti, smarkiai neplakant miltus sumaišyti su kiaušiniais. Kepimo formą ištepti aliejumi, supilti tešlą ir kepti 170 ºC temp. 40 min. Ar biskvitas iškepęs, galima patikrinti įsmeigiant medinį pagaliuką. Atvėsusį biskvitą padalinti į tris blynus.
Kremas pertepimui:
400 ml plakamosios grietinėlės
200 g varškės
180 g cukraus
1 citrinos žievelės ir sulčių
Viską sudėti į dubenį aukštais kraštais ir išplakti iki kietos standžios masės. Braškes supjaustyti griežinėliais.
Torto surinkimas:
Vieną biskvito blyną dėti ant padėklo apšlakstyti mėgstamomis sultimis ar kompotu, uždėti 1/3 kremo ir išlyginti, apdėlioti pjaustytomis braškėmis, tą patį pakartoti ir su kitais blynais. Uždėjus viršutinį blyną, aptepti visą tortą likusiu kremu ir papuošti braškėmis (tinka naudoti ir kitokias uogas, kokias mėgstate).
Aviena su šparagais ir baziliku (2 asmenims)
700 g/6 gabaliukai avienos nugarinės su kaulu
500 g šparagų
2 žiupsneliai druskos
Mėsos marinatui:
1 skiltelė česnako (smulkinto)
2 v. š. alyvuogių aliejaus
½ a. š. kumino sėklų
½ citrinos sulčių
Bazilikų užpilas:
Sauja baziliko lapų
2 skiltelės česnako
½–1 citrinos sulčių
100 ml alyvuogių aliejaus
½ a. š. cukraus
žiupsnelio druskos
Marinato ingredientus sumaišyti ir įtrinti į mėsą, leisti pasimarinuoti bent valandą, geriausiai per naktį. Bazilikų užpilui visus ingredientus sudėti į smulkintuvą ir sutrinti iki vientisos žalios masės. Prieš kepant mėsą apibarstyti druska. Norint gauti geriausią variantą Gintarė rekomenduoja kepti ant žarijų. Šparagus sausus apkepti kelias minutes, tuomet apibarstyti druska. Viską sudėti į lėkštę ir aplieti bazilikų užpilu.