Politika ir pinigai (III)

Aplink – 21 amžiaus gyvenimo tvarka. Daug laisvės ir galimybių ji teikia žmogui, bet mes vis dar kupini baimių. Kur baimė, ten ir abejingumas kito skausmui, nelaimėms ar pasisekimams. Visuomenė susiskaldžiusi.

Dėl to žmonės ir bėga iš savo krašto, iš Lietuvos.

Kam patraukli tokia tvarka?

Kam gali būti patraukli tokia tvarka, kai gyvenimą bandoma organizuoti žmones sugrupavus į dvi grupes: giedančius ir negiedančius ditirambų valdžiai. Tai nesuteikia saugumo niekam. Atvirkščiai, formuoja nepasitikėjimą, netikrus santykius ir dar daugiau nepakantumo.

Iš tiesų, ir kaip jo nebus, jei valdžioje sėdi žmogus ir šneka: „Šitas yra mano priešas, o štai anas… didžiausias mano priešas“.

Suprask, jei esi man lojalus, tai ir tavo priešu jis turi būti.

Klauso žmonės, dairosi aplinkui, iš kurios čia pusės puola tie priešai? Bet karas tai nevyksta, ir karvedžio nesimato…

Pasakykite nors vieną esminį skirtumą šiandien tarp dabartinių liberalų, darbiečių, konservatorių ir socdemų?

Esminių skirtumų nematau jokių, kaip nėra jokios kovos už vertybes ir idėjas.

Kovą, bet kokiomis priemonėmis, matau tik už įvaizdį ir valdžią.

Stiprūs – konkurentai vidutinybėms

Save laikau stipriu žmogumi, bet mažiau politinių peripetijų patyrusiam skleidžiamos įvairios apkalbos, pasamdyti komentatoriai ir visokios kitokios spaudimo formos, mano nuomone, gali išmušti iš pusiausvyros ne vieną.

[quote author=“N. Naujokienė“]Kai rimtesnės knygos neperskaitęs ir normalaus sakinio suregzti nesugebantis žmogus tampa politikos žvaigžde (tegul ir rajono lygmens) gero tikrai nesitikiu. O tokių vis daugiau.[/quote]

Ko gero, mes dar ir dabar siekiame kaip sovietmečio laikais naikinti žmogų, kad tik jis nebūtų konkurentu vidutinybei.

Pakanka pažiūrėti ar paklausyti net kai kurių ale rajono švietimo „lyderių“ organizuojamų seminarų ir panašių renginių, kurie finansuojami valstybės pinigais, kad tuo būtų galima įsitikinti. Panašu, kad kartais šie mokymai-diskusijos vyksta vienu tikslu: sumenkinti ir pažeminti stiprius konkurentus. Tiksliau – visa tai galimai daroma siekiant juos sunaikinti. Pavyzdžiui, susikūrė judėjimas – jau konkurentai, reikia naikinti ir seminarą pabaigti skaidruole su „gilia“ potekste… kokie jie gali būti blogiečiai, kokių užkulisinių minčių gali turėti… Tiesiog tampa ekstrasensais: skaito kitų mintis į veidus fotonuotraukoje pažiūrėję ir „verčia“ jas tiems, kurie gali turėti kitokią nuomonę.

Imkite ir padėkite

Turiu pasiūlymą: imkite ir per metus laiko padėkite maždaug 200–300 žmonių pačiomis įvairiausiomis formomis ir dar nemokamai. Skirkite tam laiko po darbo ir pinigų ne iš kokio projekto lėšų (kurios yra mūsų mokesčių mokėtojų), o iš savo asmeninių. Ir dar – padėkite tiems 200–300 žmonių iš širdies, tai gal tada ir kitokią prasmę atrasite?

O vadovautis požiūriu, jog svarbiausia – siekti sumenkinti žmogų, sunaikinti konkurentą ir dar už valstybės pinigus, kuri juos skyrė demokratijos stiprinimui… Liūdna labai.

Ne partijos, o kažkokia maišalynė

Tikrai esama įdomių situacijų mūsų rajono politikos padangėje.

Tai rodo, kad ir toks pavyzdys – savo politinio gyvenimo pradžioje viena iš rajono vadovių priklausė valstiečiams, vėliau pasirinko socialdemokratus ir vos netapo jų lydere rajone. Kartu girdisi, jog ji prieš pat rinkimus intensyviai svarsto kurti rinkimų komitetą ir palikti „socdemus“, kaip sakoma, „ant ledo“. O jos tikslas, paskatinęs prabilti apie rinkimų komiteto kūrimą, kaip teko girdėti, tai ne noras kokią nors idėją įgyvendinti (aišku, juk niekas netrukdė bet kokią idėją įgyvendinti būnant ketverius metus valdžioje), tačiau suburti žmonių grupelę prieš kitą, tikėtina, nepartinių kandidatų į rajono Tarybą, sąrašą. To dar neteko girdėti, bet, matyt, bus.

Turime ir kitokių pavyzdžių. Pavyzdžiui, kitas socialdemokratų senbuvis, besigiriantis, jog yra visuomeninis mero patarėjas, susitinka su gyventojais ir agituoja ne už socialdemokratus ir jų kandidatą, o, pavyzdžiui, už mero, kuris šiandien atstovauja liberalams, komandą.

Ne partijos, o kažkokia maišalynė ir tiek: nei lyderių, nei stiprios organizacijos, nei vertybių.

Ir tokie dar kitiems bando nurodyti kaip mums reikia elgtis, kas yra moralu, su kuo būti ir ką palaikyti rinkimuose.

Graudu.

Esu nelinkusi aiškintis dėl savo politinių apsisprendimų, bet tikrai galiu pasakyti, kad nė dėl vieno iš jų nesigailiu.

Šiandien jokiai partijai nepriklausau, nes turėdama didžiulę darbinę ir politinės veiklos patirtį, būdama ne partijos nare galiu dirbti laisviau ir su tais žmonėmis, kurie yra man arčiau širdies, be didesnių derinimų ir „bendrų sprendimų šlifavimo“.

Politikai iš tiesų yra svarbūs mūsų gyvenime

Tiesa ta, kad mes, gyvenantys mažame miestelyje, kaimuose ir gyvenvietėse neturime iš ko labai rinktis. Gyventojų nedaug, nedaug ir asmenybių. Iš tiesų labai norėčiau išrinkti Tarybos narį, merą – tą žmogų, kuriuo pasitikėčiau, kuriuo tikėčiau, kurį gerbčiau, nes man reikia tokio politiko, kuris dirbtų mano rajonui, mano kraštiečiams, mano Lietuvai.

[quote author=“N. Naujokienė“]Kėdainių bendruomenė šiek tiek skiriasi nuo kitų Lietuvos žmonių grupių. Pas mus nuo seno stiprus reformistinis-realistinis mąstymas. Mums reikia jį stiprinti ir plėtoti, kad gyvenimą susikurtume tokį, kokio norime.[/quote]

Labai norėčiau solidaus ir brandaus politinio elito, kuris ne intrigas rezga, o pina ir strateguoja darbus, vizijas, generuoja idėjas ir su meile žiūri į kiekvieną žmogų. Tegul ir su sėkmėm bei nesėkmėm. Tai suprantama.

Bet… Pasirinkti vis sunkiau. Tų, kuriuos vertinu, žinau labai nedaug. Nesu tiek naivi, kad patikėčiau, bet kokiu siūlymu ar šneka.

Žinomų ir bendruomenėje pripažintų ne kažkas yra: vieni dar labai jauni ir jie savo gyvenimą planuoja ne mūsų krašto teritorijoje, kiti jau būdami gal solidaus amžiaus tikrai ne apie rajono ateitį galvoja.

Ir vis tik įvertinti situaciją būtina. O kai renkame gerai neišanalizavę, tai matome, ką turime. Ir mums tai netinka. Kai rimtesnės knygos neperskaitęs ir normalaus sakinio suregzti nesugebantis žmogus tampa politikos žvaigžde (tegul ir rajono lygmens) gero tikrai nesitikiu. O tokių vis daugiau.

Apie savivaldą kalbėti būtina. Analizuoti taip pat, kad turėtumėm tam tikras gyvenimo pamokas, o ne tik nesėkmes. Ypač jauniems žmonėms.

Rinkis supratęs

Liepos mėnesį dalyvaujant Paberžėje Tėvui Stanislovui skirtame renginyje teko kalbėtis su E. Jovaiša – Seimo švietimo ir kultūros komiteto pirmininku. Pasikalbėjome, trumpai pristačiau jam mūsų visuomeninio judėjimo projektą „Rinkis supratęs“. Jis labai palaikė šį projektą, skirtą jaunimui.

Planuojame su šiuo projektu rudenį apsilankyti visose mokyklose ir praktiškai supažindinti moksleivius, kaip veikia savivalda rajono lygmeniu.

Man tokį projektą teko ne kartą ir anksčiau rajone įgyvendinti. Moksleiviai visada su dideliu susidomėjimu jame dalyvaudavo. O dabar bus didesnė komanda ir galėsime giliau ir plačiau paliesti savivaldos klausimus.

Moksleiviams ypač įdomu suvokti, kas yra rinkimai, kaip jie vyksta ir ką veikia įvairaus lygio valdžia.

Pinigų šiam projektui iš nieko neprašome. Darysime jį tik savo lėšomis.

Šio projekto tikslas yra vienintelis: kad jaunas žmogus anksčiau ir giliau suvoktų savivaldos veikimo mechanizmą ir savo vaidmenį joje. O svarbiausia, kad neliktų sovietinės savivaldos anachronizmų.

Kėdainių bendruomenė šiek tiek skiriasi nuo kitų Lietuvos žmonių grupių. Pas mus nuo seno stiprus reformistinis-realistinis mąstymas. Mums reikia jį stiprinti ir plėtoti, kad gyvenimą susikurtume tokį, kokio norime.