Politika ir pinigai (II)

Partijos ir valdžia

Įdomus santykis tarp valdžios ir partijų. Kiekvienas pamąstome, kas nuo ko labiau priklauso: valdžia nuo partijų, partijos nuo valdžios, žmogus nuo partijos ar partija nuo žmogaus. Tiesą sakant, kaip nori taip gali akcentus sudėlioti. Visi bus teisūs.

Ar žmonės, priklausantys partinėms organizacijoms, yra kitokie: protingesni, labiau išsimokslinę, moralesni, dvasingesni? Kai apsidairome aplinkui ir pažvelgiame į partijų narius, tai drąsiai galime sakyti: tikrai ne. Kaip ir visur, yra visko ir visokių žmonių. Tuo labiau kad Lietuvoje partijoms priklauso tik apie 4 proc. gyventojų. Kėdainių krašte iš šiandien gyvenančių per 47 tūkstančių gyventojų, sudėjus visų partijų narius realiai gal per tūkstantį jų susidarytų.

Įsivaizduokime: iš grupės žmonių susiburia partija, paruošia programos scenarijų ir pradeda su savo „programa-spektakliu“ Lietuvai prisistatinėti. Tarkim, trisdešimt partijų – 30 programų-spektaklių: gerai nugludintų, į žmogų „orientuotų“, daug žadančių ir, deja,… mažai duodančių. Galiausiai, dauguma jų net tos partijos nariais nelaiko.

Ne visos partijos į savo programų-spektaklių premjeras žiūrovų ir klausytojų surenka. Juk visko pasitaiko. Bet kai ateina rinkimų laikas, kažkas už juos ima ir pabalsuoja. Nieko stebėtino. Demokratijos užuomazgos garantuoja pasirinkimo laisvę. Tegul tik emocijų valdomą. Reiškia kažkas patikėjo, kad jų dėka gyvens geriau, kad prie tų jau turimų šimto eurų dar koks šimtukas kažkokia forma ir jam prisidės. Pamokas išmoks vėliau. Dabar svarbu emocinis pasitenkinimas ir viltis gyventi geriau.

Šiandien apskritai Lietuvos  partijose  įdomios tendencijos formuojasi: partijos panirusios į savo vidines problemas ir valstybės reikalai, panašu, kad menkai terūpi. Partijų viduje vyksta konfliktai tarp jaunų narių ir partijų senbuvių, todėl jos aižėja ir skilinėja.

[quote author=“N. Naujokienė“]Patekusios į vadžią partijos dažniausiai susivienija į bendras koalicijas, nes nė viena iš jų tiek rinkėjų pasitikėjimo balsų, kiek reikia valdžiai suformuoti, negavo.[/quote]

Dėl perspektyvių idėjų stokos plintančių korupcinių skandalų partijomis gyventojai nusivilia. Partijos visada turi ambicijų dalyvauti Lietuvos aukščiausios valdžios formavime: rinkimai į Seimą, Europarlamentą ir kt. Pastaruoju laiku kuriasi rinkimų komitetai, kurių nariai, nevaržomi partinių įpareigojimų, laisviau kuria idėjas, buria žmones ir siekia dalyvauti savivaldoje.

Kas geriau, gana sunku pasakyti. Neabejoju tik dėl vieno: viską nulemia ten esantys žmonės, o tiksliau – jų kompetencija, idėjų turėjimas, žmogiškumas, mokėjimas organizuoti bei administruoti procesus ir veiklas.

Kaip ten bebūtų, išrenkame tai, ką norime. Patekusios į vadžią partijos dažniausiai susivienija į bendras koalicijas, nes nė viena iš jų tiek rinkėjų pasitikėjimo balsų, kiek reikia valdžiai suformuoti, negavo.

Kaip autsaideriai tampa lyderiais

Po rinkimų partijoms tampa nelabai svarbi tavo, kaip jų rinkėjo, nuomonė. Svarbu lieka tik tapti valdančiąja partija. Tam reikia „apšlifuoti“ savo programines nuostatas ir prisiderinti prie tų partijų programų, su kuriomis teks dirbti.

Taigi, balsavome už vienokią pasirinktos partijos programą, o gauname – visai kitą.

Tuo tarpu partijų atstovai gana drąsiai mums ima aiškinti, jog dėl to kalti esame patys, nes  nesuteikėme jiems reikiamo mandatų kiekio rajono Taryboje ar Seime. O  mes tai ką… geriečiai, labai  norime dirbti, tad turime apsijungti… su tais, kas jungiasi su mumis.

Tai rodo, kad ir tokie faktai rajone: nesvarbu, kad gavai vos kelių šimtų gyventojų balsų palaikymą, bet patekai į Tarybą pagal partinį sąrašą. O ten, žiūrėk, verkiant reikia tų dviejų ar dar kelių balsų valdančiai koalicijai sudaryti. Ir ką – jie tampa valdančiosios daugumos dalimi (kai kas iš tokių mėgo socialiniuose tinkluose save  įvardinti kaip „auksiniais balsais“, „auksinėm mergaitėm“ ir t.t.) ar net aukščiausios rajono valdžios dalimi. Ir jiems sekasi: nesigilindami į savo prieš rinkimus duotus pažadus žmonėms, jie „sukasi“ valdžios labirintuose.

Taip, jie kartais užima net rajono lyderių – vicemerų, administracijos vadovų – pozicijas. Rinkėjai jiems nesuteikė tokių įgaliojimų, kaip formuoti valdžią, bet jie ją gauna tarsi dovaną iš daugiau balsų gavusiųjų, bet taip pat reikiamo rinkėjų palaikymo nesulaukusiųjų.

Žodžiu, vos ne autsaiderių valdžia formuojasi.

O juk mažai palaikomų balsų gauna tie Seimo ar rajono Tarybos nariai, kuriais bendruomenė mažiausiai pasitiki, bet patekę prie valdžios tampa svarbiais rajono „lyderiais“. Idėjų kaip ir nelieka. Jos pamirštamos, o gal jų ir nebuvo? Kaip ir mūsų, eilinių gyventojų viltys, pelningiau investuoti į savo ateitį.

Taigi, kur teisingumas, kur žmonių valia ir demokratija? Manau, kad atsakymus kiekvienas rasime patys pagal savo suvokimą ir patirtis.

Ir dar. Prieš rinkimus dažnai traktuojama, jog štai toji partija yra blogis, o mes tai ateisime kaip naujas gėris. Žmonės ima ir patiki. O kas pasidaro po rinkimų? Jokio skirtumo nelieka tarp tų partijų.

Visų partijų lyderiai nori būti valdžioje, todėl gana nesunkiai randa bendrų sąlyčio taškų. O jų ne tiek ir mažai. Vienam duodama savivaldybės UAB‘ui vadovauti būnant Tarybos nariu, nors to įstatymai kaip ir neleidžia, tad einama toliau ir sukuriama net speciali pareigybė, kito žmonai patikima vadovauti švietimo įstaigai, trečiam pasiūlomi aukšti postai savivaldoje ir t.t.  

O kas eiliniam rinkėjui tenka? Kaip jo ta šimto eurų suma didėja? Atsakyti turime kiekvienas sau ir  dabar – ar pagerėjo gyvenimo kokybė, ar vaikai laimingi, ar daugiau uždirbame, ar jaučiamės saugesni, išklausomi, gražiau aptarnaujami? Jeigu taip – puiku. Šauniai valdžia padirbėjo. O jei ne?

Yra kaip yra. Tik kam tada prieš rinkimus kelti tautą, kad ir už „laisvus  Kėdainius“? Pasirodo, kad tų skirtumų kaip ir nėra. Dirbant Taryboje per vieną mėnesį tampama absoliučiais  bendraminčiais, nes balsų, kad ir rajono Taryboje, tai trūksta sprendimams priimti (balsavimo rezultatus visi gali rasti savivaldybės tinklalapyje). Tada reikia ieškoti ir rasti naujus priešus, nes be jų sunku savo privalumus pademonstruoti. Priešų dažniausiai pradedama ieškoti tarp tų, kurie nepritaria kai kuriems valdančiųjų sprendimams svarstomais klausimais bei turi kitokią nuomonę ir ją išreiškia.

Išmokta pamoka?

Manau, kad žmonių valios bus įsiklausoma tada, kai bus įteisintos nuostatos, jog valdžia rajone privalo būti suformuota tik iš tų asmenų, kurie pelnė didžiausią gyventojų pasitikėjimą. Ir visai nesvarbu, kokiai partijai ar rinkimų komitetui jie priklauso.

Mūsų krašte nėra ideologiškai stiprių partijų. Viskas derinama ir susiderinama. Viskas jų lyderių, kurie taip pat gana „žmogiškai“ siekia naudos, rankose.

Aš nesu prieš partijas. Žmogus renkasi tai, kas jam geriau. Kaip ir nevalia pamiršti, jog valdžia renkama darbams atlikti už mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigus, o ne savitiksliams reikalams ar priešų ieškojimams.

Jei galvosime kitaip, tai niekada nerasime geriausio kelio, kaip už savo pinigus, kurie mokesčių pavidalu patenka į valstybės ar rajono biudžetus, gauti didžiausią naudą per nedarbo mažėjimą, geras paslaugas, augančius atlyginimus ir pagarbią kiekvieno žmogaus poreikiams aplinką.