Policininkas ir po darbo policininkas
Policijos pareigūnas yra visuomenės ramstis. Tačiau yra itin atsakingų bei pareigingų pareigūnų, kurie nelieka abejingi net ir po darbo valandų. Kėdainiuose, ko gero, vienas stropiausių ir labiausiai pasižymėjusių pareigūnų yra Reagavimo skyriaus viršininkas Sigitas Vildžiūnas. Šiam pareigūnui nėra darbo valandų, jam policijos šūkio ir pagrindinio principo „Ginti. Saugoti. Padėti“ priminti tikrai nereikia.
Išauklėjo dviratininkę
S. Vildžiūnas į darbą rajono Policijos komisariate važiuoja vadinamuoju Dotnuvos keliu. Kartą jis pastebėjo moterį, važiuojančią dviračiu, kuri neturėjo jokio šviesą atspindinčio elemento. Pareigūnas moterį matė ir kitą dieną.
[quote author=“S. Vildžiūnas“]Bausti nėra svarbiausias dalykas, geriau užbėgti nelaimėms už akių.[/quote]
„Pamatęs ją ir vėl važiuojančią be liemenės – sustojau, išlipau iš automobilio ir paprašiau, kad ji nuliptų nuo dviračio. Pamačiusi, kad aš pareigūnas, su uniforma, mano prašymą įvykdė. Tuomet iš automobilio bagažinės pasiėmiau savo šviesą atspindinčią liemenę ir padovanojau moteriai.
Paaiškinau, kad ji elgiasi labai nesaugiai. Rizikuoja savo gyvybe. Panašu, kad moteris mane suprato, nes ją dabar kasryt matau važiuojančią su šviesą atspindinčia liemene“, – pasakojo S. Vildžiūnas.
Pasiėmė daugiau
Atvykęs į komisariatą viršininkas nuėjo pas Bendruomenės pareigūnes ir paprašė, kad duotų daugiau liemenių.
„Bausti nėra svarbiausias dalykas, geriau užbėgti nelaimėms už akių. Ir nesvarbu, ar aš važiuoju į darbą, ar esu po darbo, ar man atostogos – turiu vykdyti savo pareigą. Jei pamatysiu dar kažką važiuojant be liemenės – tikrai sustabdysiu. O jei mūsų pareigūnai pamatys – gali ir nubausti. Tad raginu visus dviratininkus laikytis Kelių eismo taisyklių ir saugoti savo gyvybes“, – pabrėžė viršininkas.
Pasižymėjo ne kartą
Stropumu bei pareigos atlikimu S. Vildžiūnas pasižymi ne pirmą kartą. Vienas labiausiai visuomenėje nuskambėjęs įvykis atsitiko prieš keletą metų.
2012 metais S. Vildžiūnas, kaip visuomet, ryte vyko į darbą. Jo dėmesį atkreipė ant tilto per Nevėžio upę stoviniuojančių mokinių grupė, ėjusi J. Paukštelio pagrindinės mokyklos link. Vaikai kažką stebėjo upėje.
Pradėdamas važiuoti tiltu, S.Vildžiūnas suprato, kad mokiniai žiūrėjo į ledu per Nevėžio upę įstrižai bebaigiantį eiti moksleivį su kuprine ant pečių. Sulėtinęs važiavimo greitį, S. Vildžiūnas svarstė, kaip teisingiau pasielgti: sustoti ir bėgti pasitikti moksleivio, ar stebėti, kaip jis įveiks likusius metrus iki kranto.
Pareigūnas nusprendė pasirinkti antrąjį variantą, kadangi moksleivis, pamatęs policijos pareigūną, galėjo pradėti bėgti atgal į kitą krantą, o tai galėjo baigtis liūdnai.
Šis šokiruojantis vaizdas su laiminga pabaiga buvo priežastis apsilankyti Kėdainių J. Paukštelio pagrindinėje mokykloje. Per didžiąją pertrauką čia vyko pokalbis su pedagogais, kurie labai noriai išklausė ir pareigūnus tiesiog už rankų vedėsi į savo klases.
