Pokalbiai prie riešutų pieno. Mažais žingsneliais ligi sveikatos

Su Julija Liaudanskaite susitinkame „LAFFA coffee“ kavos bare. Čia, neskubaus laiko oazėje, su Julija šnekučiuojamės apie maistą, darbus, motinystę ir dalykus, kurie dažnai nutylimi…

Apie maistą

„Nėra taip, kad žvelgdama į šokoladą, nenorėčiau jo paragauti. Man puikiai pažįstamas jausmas, kuomet elgiuosi vedama savo pačios norų, įsitikinimų, o ne vaikydamasi mados ar jausdama aplinkinių spaudimą. Tokį mąstymo virsmą patyriau susidomėjusi kosmetika. Dabar manęs niekas nepriverstų užsitepti kremo su sintetiniais priedais. Jau keletą metų gaminu natūralius muilus, priemones odai. Tačiau nebuvo taip, kad vieną rytą atsikelčiau ir išmesčiau visą ligi tolei naudotą kosmetiką. Šis virsmas vyko tarsi savaime, nebuvo jokios prievartos. Šia tema daug skaičiau, domėjausi ir žinios pamažu virto praktine patirtimi.

[quote author=“J. Liaudanskaitė“]Esame jauna šeima, turime du mažus vaikus, mes keliaujame mažais žingsniukais.[/quote]

Į kavinę dažnai ateina žmonės, kurie labai rimtai užsiima sveikesnio gyvenimo būdo paieškomis ir, kas svarbiausia, turi daug praktikos. Jų apsilankymai veikia kaip paskatinimas pradėti gyventi sveikiau. Ar aš daug skaitau apie sėklų daiginimą? Tikrai taip. Ar daug skaitau apie žaliavalgystę? Taip. Turiu nemažai žinių, bet jas pritaikyti laiko, atrodo, nebelieka.

Negaliu sakyti, kad jau esu nuoširdi sveikuolė, bet labai viliuosi, kad esminiai pokyčiai įvyks. Tačiau noriu, kad pokyčiai ateitų natūraliai, po truputį ir taptų įpročiu. Ir žinau, kad tokia natūrali transformacija – įmanoma“.

Apie lengvumą

Kas Julijai yra sveikesnis maistas?

[quote author=“J. Liaudanskaitė“]Ateina laikas, kai nebeturime laiko. Laiko sau ir patiems artimiausiems žmonėms, kurie labiausiai ir kenčia.[/quote]

„Sveikata, man asocijuojasi su lengvumu. Visą savo mitybą bandau priartinti prie to, kas man yra lengva, skanu, malonu. Tačiau negaliu kažko daryti per prievartą.

Kai kuriuos ingredientus tenka jaukintis. Pavyzdžiui, nemėgstamus špinatų lapus ar saulėgrąžų daigus dedu į bananų ar apelsinų kokteilį. Avokadą maišau su „Džiugo“ sūriu ir t.t.

Gamindama naudoju gerą ir kokybišką techniką. Įsitikinau, kad su ja virtuvėje galima nuveikti daugiau. Rinkdamasi maisto produktus, visada skaitau produktų sudėties etiketes. Juk net į džiovintus vaisius dedama daug konservantų.

Visgi, valgant labai svarbu yra nusiteikimas. Manau, jeigu su meile ir dėkingumu priimi tai, ką valgai, organizmas ras būdų susitvarkyti ir ne su pačiu sveikiausiu maistu“, – įsitikinusi moteris.

Apie sąmoningumą

„Esu istorijos mokytoja. Studijavau istorijos doktorantūroje, baigiau teisės studijas. Tačiau asmeninės gyvenimo patirtys apvertė visą gyvenimą aukštyn kojomis ir mane sustabdė; privertė savęs paklausti: ką aš veikiu, dėl ko?

Labai džiaugiuosi, kad sulaukusi 36 metų pagaliau suprantu, kas man iš tikrųjų gyvenime patinka. Pirmą kartą žvelgdama į save iš šalies tikrai žinau, kas man yra svarbu. Darau labai daug dalykų, kuriuos reikia daryti, ir daug mažiau, kurie man patinka. Kai tu išgyveni tam tikras emocijas, jauti, kad tave procesas labai įtraukia. Darydama ko nemėgstu, save labai kontroliuoju, stengiuosi „nepaleisti vadžių“: žinau, kad dabar taip reikia, tačiau ateityje to tikrai nedarysiu.

Apie verslą, motinystę ir blizgius viršelius

Su vyru sukūrėme verslą, atidarėme kavinę „Muilažolė“. Kol kas tai yra tik pradžia, verslo startas. Ir dabar turiu būti čia. Esame – jauna šeima, turime du mažus vaikus, pas mus viskas vyksta kitaip – mes keliaujame mažais žingsniukais.

[quote author=“J. Liaudanskaitė“]Verslo energija yra labai galinga, ji įtraukia nuo galvos iki kojų, pasiima tave visą.[/quote]

Užsiimti verslu turint mažamečius vaikus man yra sunku. Manau, sunku visiems, tik ne visi apie tai šneka. Visi kalba labai gražiai. Klausydamasi tų kalbų, kartais galvoji, kad esi kažkoks kitoks, kažko nesugebi.

Girdžiu sakant: „Kokia versli mama, kokia šeima graži, vaikai ir vyras laimingi, namai sutvarkyti, viskas tobula…“ Toks požiūris atspindi visuomenėje vyraujančias vertybes. Turi šypsotis, būti laimingas, nors viduje galbūt išgyveni juodžiausias emocijas. Kai artimiau pažįsti žmones, daug pasiekusius akademiniame ar verslo pasaulyje, matai, kad viskas turi savo kainą. Ir gana aukštą.

Man labai daug padeda mama. Mergaitė eina į darželį, tačiau niekas nepakeičia tos situacijos, kad vaikams trūksta manęs. Grįžtu iš darbo namo, tačiau, žiūrėk, vyresnėlė tarsi nei iš šio, nei iš to pradeda erzintis, pykti, matai, kad, sukasi kaip vilkelis… Suvoki, kad kažką reikia daryti. Puoli gražiai šnekėti, apkabini, skiri jai visą dėmesį.

Verslo energija yra labai galinga, ji įtraukia nuo galvos iki kojų, pasiima tave visą.

Jūs klausiate, kaip aš suspėju. Nieko aš nesusėju. Namai – nesutvarkyti, vaikai pikti, kad nemato mamos…

Matau, kaip yra persidirbę tėvai, kaip vaikams trūksta dėmesio. Pamenu Valentino dieną į kavinę užsuko kelios draugų poros. Vos tik kažką užsisakę, kiekvienas paniro į savo telefonus.

Aš noriu savo vaikams skaityti pasakas, noriu būti senamadiška mama ir parodyti, kad buvimas gali būti kitoks.

Ten, kur veda visi keliai

Tikėjimas įgauna vis didesnę prasmę ir grįžta į mūsų gyvenimus. Laikais, kai gyvenimas diktuoja pašėlusį rimtą, kai norime visko čia ir dabar. Aplinkui matome daug gražių žmonių, prabangių namų, mašinų, o reklama vis skatina pirkti, daugiau ir daugiau. Jeigu tu nori daugiau pirkti pirkti pirkti, turi dirbti dirbti dirbti.

Nors iš tiesų savaitgaliai skirti pailsėti, atgauti jėgas, net juos skiriame darbams, kurių nespėjome padaryti per darbo dienas. Ateina laikas, kai nebeturime laiko. Laiko sau ir patiems artimiausiems žmonėms, kurie labiausiai ir kenčia. Kodėl tiek daug išsiskyrimų, nelaimingų žmonių?

[#gallery=769#]

Kur gali žmogus rasti stiprybės? Darbe, užimtume, nuolatiniame skubėjime ar iš proto besikraustančiame pasaulyje? Abejoju.

Tikėjimas man yra toji jėga, į kurią kabinuosi, kai būna sunku, kai apninka abejonės, kai juntu, kad privalau laiko skirti sau. Koks mano tikėjimas? Kaip sakau, visi keliai veda į Romą“.

Tarsi iš daržovių lysvės

Kol ridikėlių, salotų ir žalumynų randama tik prekybos centruose, Julija patiekalus praturtina daigintomis sėklomis. Daigai yra paties augalo skonio.

Specialiai daiginimui skirtos sėklos labai kruopščiai nuplaunamos ir per naktį išmirkomos vandenyje (vandens paliekama šiek tiek virš sėklų lygio). Išbrinkusios sėklos nuskalaujamos, išberiamos į daiginimui skirtą indą ir pastatomos šiltai. „Stiklinį pailgą indą su sėklomis apdengiu folija, kurią subadau skylutėmis. Svarbu, kad sėklos visada būtų drėgnos ir nepasidengtų pelėsiu; jas skalauju du kartus per dieną – ryte ir vakare. Ridikėliai, porai sudygsta per 2–4 dienas. Ilgesnis ir sudėtingesnis – saulėgrąžų daiginimas. Kai saulėgrąžos sėklytė išbrinksta ir pradeda leisti daigelį, reikėtų jį pasodinti į žemę“, – pasakoja Julija. Ji priduria, kad vienų daigų valgyti nemėgsta, tad deda juos į agurkų salotas, beria į žaliuosius kokteilius

„Gamindama derinu tai, kas skanu ir sveika. Manau, kad įmanoma sveikiau maitintis, netaikant sau prievartos“, – įsitikinusi Julija.

Riešutų pieno kokteilis

Reikės: 150 g vandenyje išmirkytų riešutų (anakardžio riešutai mirkomi 3 valandas, migdolai, lazdyno riešutai 8–12 valandų), 300 ml vandens, sauja daigų, 1 bananas, 150 ml šviežiai spaustų apelsinų sulčių, 1 šaukštas medaus.

Nuplautus, išbrinkintus riešutus užpilame vandeniu ir suplakame blenderiu. (Tirščių nukošti nereikia, gaunasi vientisa masė)

„Riešutų pienas skanus ir vienas. Bet jį galima paįvairinti, pagardinti šaukšteliu medaus. Pati nelabai mėgstu saulėgrąžų daigus, tad į riešutų pieną suberiu ne tik juos, bet ir įdedu bananą, supilu šviežiai išspaustų apelsinų sulčių, – pasakoja Julija.

„Tokie kokteiliai yra kaloringi, tad nepamirškite dalintis“, – šypsosi ji.

Užkandėlė su avokadu ir „Džiugo“ sūriu

Avokadas, 1 virtas kiaušinis, 75 g „Džiugo“ sūrio, 1 skiltelė česnako, šaukštas majonezo, sauja porų daigų.

Į indą šaukštu išgramdome avokado minkštimą, sumaišome su smulkiai pjaustytu kiaušiniu, tarkuotu „Džiugo“ sūriu ir išspaustu česnaku bei sauja porų daigų.

„Užtepelė tepama ant paskrudintos duonos – riekeles sudedu į skardą, su šluotele patepu aliejumi, užbarstau vos vos druskos, trumpam iššaunu į orkaitę; skrudinu tol, kol aliejus pradeda čirškėti. Na ir žinoma, tokį sumuštinį apibarstome papildomai žalumynais“ – mėgstamą receptą papildo Julija.