Po gaisro susirūpino ir kitomis savivaldybei priklausančiomis patalpomis

 Po gaisro susirūpino ir kitomis savivaldybei priklausančiomis patalpomis

Po to, kai Keleriškių bendruomenės centrui skirta buvusi Keleriškių mokykla pleškėjo per vieną mėnesį net du kartus, politikai susirūpino ir kitomis bendruomenių centrams skirtomis patalpomis./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Eglė KUKTIENĖ

Po to, kai Keleriškių bendruomenės centrui skirta buvusi Keleriškių mokykla liepsnose pleškėjo per vieną mėnesį net du kartus, politikai susirūpino ir kitomis bendruomenių centrams skirtomis patalpomis. Jas paprastai bendruomenės gauna daugybei metų. Kai kurios bendruomenės patalpomis sugeba tinkamai rūpintis, bet yra ir tokių, kurios skursta akyse. Tačiau dar didesnė problema – su savivaldybei priklausančiais būstais.

Įvertino patalpas

Kontrolės komitetui paprašius, savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius kreipėsi į seniūnus, kad šie pateiktų informaciją apie seniūnijose esančias savivaldybei priklausančias patalpas ir jų būklę.

„Informacija surinkta iš seniūnų, o patalpų būklės įvertinimas buvo atliktas tik jų pačių, vizualiai. Norint tikslaus vertinimo, reikėtų samdyti ekspertus, o tai kainuotų didelius pinigus.

Tad kol kas apsiribojame vizualiu įvertinimu, iš kurio galima matyti, kad savivaldybė turi įvairios būklės patalpų.

Dalies jų būklė gera, dalies patenkinama, o yra tokių, kurių būklė ir labai bloga“, – vardijo A. Kacevičius.

Nenori išsikelti

Tiesa, visiškai bloga patalpų būklė yra daugiausiai socialinių būstų. Tačiau šios bėdos lengvai, panašu, išspręsti ir nepavyks.

„Tos patalpos, kurių būklė įvertinta kaip labai bloga, yra socialiniai būstai. Planuojame iškeldinti žmones, tačiau dalis jų nenori išsikelti, o tai didelė problema. Nesinori sakyti, kad ten asocialūs žmonės gyvena, bet, sakykime, sudėtingi, ir juos dažnu atveju tenkina tokia būsto būklė. 

Ieškome galimybių ir kalbame su gyventojais, kad sutiktų persikelti į kitas jiems paskirtas patalpas“, – aiškino administracijos vadovas.

Bendruomenės tvarkosi

Gera žinia ta, kad dauguma bendruomenių jiems paskirtas patalpas prižiūri. Šiuo metu yra du bendruomenių centrai, kurių ketinimai dėl paskirtų patalpų yra neaiškūs.

„Didžioji dalis bendruomenių tvarkosi. Tiesa, pastebime tokią tendenciją, kad iš pradžių atrodo, jog bendruomenė imasi iniciatyvos, nori kažką kurti, daryti. Paprastai tai būna pasikeitus pirmininkui. Naujas pirmininkas turi minčių, idėjų, entuziazmo.

Paskui, kai pirmininkas pasikeičia, pasikeičia ir planai, ir visos idėjos pasikeičia, ir kartais nutinka taip, kad to pastato jiems nė nebereikia. 

Mes visada akcentuojame bendruomenių pirmininkams, kad jei jau paskirto pastato nebereikia – sakykite, kalbėkite, o mes galvosime, ką su tuo pastatu daryti“, – ragino A. Kacevičius.

Jis pridūrė, kad Keleriškiuose visi planai sustojo būtent dėl gaisro, bet yra ir dar viena bendruomenė, kurioje žadėto veiksmo kaip nėra, taip nėra.

„Vasaros pradžioje buvome susitikę su Keleriškių bendruomenės pirmininke, kalbėjomės, bet štai kilo gaisrai ir, kol vyksta tyrimas, nieko negalime daryti.

Akademijos buvusioje pradinėje mokykloje taip pat jokio judesio nėra.

Dar 2019 metais pas mus patys ėjo, prašė, kad tik paskirtume jiems tą pastatą, remontavosi jį, mes dar padėjome su remontu. O dabar – viskas.

Bandome kalbėti, klausti, kas nutiko, bet kol kas jokių apčiuopiamų sprendimų neturime“, – kalbėjo A. Kacevičius.

Jis pridūrė, kad dauguma bendruomenių mokesčius moka laiku, o jei kažkur ir yra kokios skolos, tai jos nedidelės – vieno ar dviejų mėnesių nesumokėti mokesčiai.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video