Piratavimas – vis dar opi mūsų šalies problema

Situacijos pagerėjimo laukiama nuo balandžio

Muzika ir filmai bene didžiausias „piratų“ grobis virtualioje erdvėje. Iniciatyvos nevagiam.lt duomenimis, Lietuva pagal kūrinių vagystes užima 2 vietą pasaulyje. Mus lenkia tik Baltarusija. Anot iniciatyvos, dėl nelegaliai parsisiunčiamos produkcijos, visa kūrybos industrija patiria net 2,1 mlrd. eurų žalą. Ir, atrodo, jog kol kas kovoti su piratais lietuviams sekasi prastai. Tiesa, viena žymi pergalė neseniai buvo pasiekta, kai po dvejų metų teismų maratono, Lietuvos apeliaciniame teisme paskelbtas sprendimas įpareigoti interneto paslaugų tiekėjus blokuoti internetinę svetainę „Linkomanija“, iš kurios galima būdavo nelegaliai parsisiųsti filmų ar muzikos kūrinių.

Tuo metu „Rinkos aikštės“ kalbinti keli Kėdainiuose gyvenantys ir besimokantys jauni žmonės savo tapatybių atskleisti nenorėjo. Jų teigimu, būti piratu nėra garbinga ir gražu. Tačiau kartais aplinkybės verčia pasielgti ne taip, kaip norisi.

Piratavimas padeda išpopuliarėti

Septyniolikmetis vaikinas teigia, kad muzikos stengiasi klausytis legaliai – per platformas „YouTube“ ar „Spotify“. Kartais, jei dainų nėra „Spotify“ (su lietuviškomis dažnai taip būna), jas tenka atsisiųsti į telefoną. Filmus pasižiūri per vieną iš populiariausių nelegalių filmų žiūrėjimo svetainių, tačiau stengiasi nuo jos atprasti. Paklaustas, kodėl jaunimas vis dar naudojasi nelegaliais produkcijos siuntimosi būdais, jaunuolis kaip pagrindinę priežastį įvardijo pernelyg aukštas legalių būdų kainas.

„Manau, kad viena esminių priežasčių yra kainos. Pavyzdžiui, „Spotify“ mėnesiui kainuoja 7 eurus, o tai moksleiviui yra gana nepigu, kadangi jis neturi nuolatinių pajamų“, – įsitikinęs vaikinas.

Jo nuomone, dažniausias dainų piratavimo būdas – per internetines konvertavimo svetaines.

„Kai įdedama „YouTube“ svetainės nuoroda ir sukuriamas mp3 failas parsisiuntimui. Manau, kad vienas populiariausių muzikos klausymosi būdų yra platforma „Spotify“. Taip pat, jei klausomasi lietuviškos muzikos, platforma „Pakartot.lt“, – kalbėjo septyniolikmetis.

Anot jo, daugiau jaunimo legaliai klausytis muzikos paskatintų nuolaidos, kurios suteikiamos studentams. Deja, moksleiviai šiuo atveju lieka „už borto“.

„Gana keista, kai studentai gauna pakankamai dideles nuolaidas, o likusiam jaunimui reikia mokėti dvigubai brangiau, todėl, jei ir kiti galėtų naudotis nuolaidomis, manau, tai sumažintų piratavimo mastus“, – įsitikinęs pašnekovas.

[quote author=“Moksleivis“]Daroma žala man rūpi, suprantu, kad dėl muzikos, filmų ar kitos produkcijos siuntimosi nelegaliai, autoriai patiria nuostolių. Tačiau žiūrint iš kitos pusės, jauniesiems atlikėjams toks siuntimosi būdas padeda jiems išpopuliarėti, o jei jų muzika būtų iškart apmokestinama, nemanau, kad jiems pavyktų taip greitai išpopuliarėti, kaip pavyksta dabar.[/quote]

Nors apie atlikėjams daromą žalą ir nuostolius vaikinas teigė susimąstęs ne kartą, tačiau, jo nuomone, yra ir kita medalio pusė, kuri naudinga patiems atlikėjams.

„Daroma žala man rūpi, suprantu, kad dėl muzikos, filmų ar kitos produkcijos siuntimosi nelegaliai, autoriai patiria nuostolių, – kalbėjo jaunuolis. – Tačiau žiūrint iš kitos pusės, jauniesiems atlikėjams toks siuntimosi būdas padeda jiems išpopuliarėti, o jei jų muzika būtų iškart apmokestinama, nemanau, kad jiems pavyktų taip greitai išpopuliarėti, kaip pavyksta dabar.“

Darau, nes taip daro visi

Kita „Rinkos aikštės“ kalbinta mergina apie piratavimą yra kiek kitokios nuomonės. Ir nors ji teigia suprantanti, jog nelegaliai siunčiantis produkciją yra daroma žala atlikėjams, kūrėjams, autoriams, tačiau ji renkasi kitokį kelią.

„Taip, siunčiuosi muziką. Filmų nesisiunčiu, nes žiūriu per vieną iš populiariausių nelegalių filmų žiūrėjimo svetainių, kur už filmą reikia 2 taškų, bet yra ir nemokamų. Literatūrą taip pat parsisiunčiu, jei reikia kažkokiam darbui atlikti ar pagilinti žinias, – kalbėjo pašnekovė. – Žinau, kad tai yra nusikalstama veikla, bet visi pasaulyje taip daro, kadangi mokėti už dainą, kurią gali paklausyti „YouTube“… Jau geriau įsirašyti diktofone ir tuomet klausytis, nei mokėti.

Merginos nuomone, piratavimo stabdymą paskatintų daugiau informacinių žinučių ar straipsnių skelbimas apie tai internete. Kol kas ji apie prevencines akcijas nėra girdėjusi.

„Esu mąsčiusi apie žalą, kokie galimi nuostoliai, bet viskas, manau, ir yra sukurta tam, kad naudotųsi nors vienas žmogus. Tikrai ne pirmi metai, kai taip vyksta ir niekas nesiima jokių priemonių, bent jau aš apie jas negirdėjau. Galbūt tai nėra labai dideli nuostoliai, jei nėra skundžiamasi“, – svarstė pašnekovė.

Nikodemas: „Nelegalus siuntimasis yra vagystė“

Kėdainiuose gyvenantis moksleivis Nikodemas Kairys teigia nesisiunčiantis nei muzikos, nei filmų nelegaliai. Šiuo metu už kiekvieną paslaugą jis susimoka.

„Manau, kiti siunčiasi nelegaliai, nes tai yra paprastesnis būdas nei susimokėti už paslaugas. Jiems kartais geriau šiek tiek prastesnė kokybė, bet juk nemokamai! Kiekvienas žmogus pats pasirenka, ar jam reikia geresnės kokybės ir už tai susimoka, ar kas nemokama ir lengvai prieinama“, – įsitikinęs Nikodemas.

Paklaustas, iš kur dažniausiai siunčiasi muziką ar filmus ir kiek tam išleidžia pinigų, vaikinas vardijo populiariausias mūsų šalyje platformas ir programėles.

„Muzikos platformos: „Spotify“, „Apple music“, „Deezer“, o filmų: „Netflix“, „IMBD movies“. Literatūros neskaitau. Per mėnesį savo pomėgiams išleidžiu maždaug apie 15 eurų“, – teigė pašnekovas.

Nikodemo manymu, geriausias „vaistas“ nuo nelegalaus siuntimosi, prieigų prie tokių puslapių uždarymas, tada tektų už paslaugas susimokėti.

„Manau, už atliekamą darbą reikia visada susimokėti, nieko už dyką nėra. Už kiekvieną darbą reikia atsilyginti, muzika bei filmai – ne išimtis. Niekas, nuėjęs į parduotuvę, nepasiima nelegaliai prekės ir neišeina, o jei taip atsitinka, tai yra vagystė. Su nelegaliu siuntimusi yra lygiai tas pats, tai, manau, yra vagystė“, – savo požiūrį dėstė jaunuolis.

Legali muzika – du kavos puodeliai

Visai neseniai asociacijos LATGA skirtą statulėlę M.A.M.A. apdovanojimuose kaip populiariausias metų autorius gavęs Vytautas Bikus, vis dar masiškai toleruojamą piratavimą sieja su tradicijų ir sąmoningumo stoka mūsų šalyje.

„Tai yra jaunos demokratijos, nepriklausomos Lietuvos problema. Dažnai matau, kad žmonėms sunku suprasti, jog reikia mokėti ne tik už tuos dalykus, kuriuos gali pačiupinėti rankomis. Pavyzdžiui, dėl knygų nekyla klausimų, kad negalima jų išsinešti iš knygyno, bet jei ta pati knyga PDF formatu atsiduria internete, tai jau tarsi ir ne taip ir blogai, – apie lietuvių požiūrį į nelegalią produkciją kalbėjo dainų autorius.

[quote author=“V. Bikus“]Dažnai matau, kad žmonėms sunku suprasti, jog reikia mokėti ne tik už tuos dalykus, kuriuos gali pačiupinėti rankomis.[/quote]

Jo nuomone, situacija į gera turėtų pradėti keistis, kai užaugs jau 2000 metais gimę žmonės, ne anksčiau.

„Mastai po truputį mažėja, nėra taip, kaip anksčiau. Taip yra dėl to, kad yra daugiau legalaus turinio platformų. Anksčiau žmonės net norėdami įsigyti kažką legalaus, neturėdavo galimybės, nes nebūdavo kur. Dabar jau yra labai daug alternatyvų“, – sakė pašnekovas.

Prieš tai kalbėjęs vaikinas, nenorėjęs atskleisti tapatybės, vieną iš piratavimo priežasčių paminėjo per dideles legalios produkcijos kainas. Tačiau V. Bikus su tuo nesutinka.

„Nenoriu kalbėti apie regionus, bet, pavyzdžiui, aš gyvenu Vilniuje. Ir kartais asociacijos LATGA iniciatyva važinėjame po mokyklas ir kalbame apie piratavimą. Man sunku nuslėpti nusivylimą ir pyktį, nes „per brangu“ negali būti kaip pasiteisinimas, – kalbėjo muzikos kūrėjas. – Pagalvokite, jeigu kavos puodelis Vilniuje kainuoja 3 eurus… Tai legalus turinys yra du tokie puodeliai per mėnesį. Tai nesuprantu, kaip už legalią muziką, be reklamų, kur nereikia nieko siųstis, gali būti per brangu. Tiesiog sunku įpratinti žmogų mokėti už kažką, jeigu jis tai yra pratęs gauti nemokamai.“

Pašnekovas neslepia, jog anksčiau taip pat yra siuntęsis nelegalios muzikos ar filmų, nes kaip ir minėjo prieš tai, legalios produkcijos gauti tiesiog nebuvo galimybių.

„Aš manau, kad mano kartos žmonės, man 32 metai, visi yra parsisiuntę nelegalios produkcijos. Anksčiau, kai dar tik radosi internetas, gauti įrašų buvo labai sunku. Tie įrašai, kuriuos mes pirkdavome, visi buvo perkopijuoti į kompaktinius diskus, – atviravo V. Bikus. – Tačiau jau daug metų, tikrai nebesisiunčiu nelegalios produkcijos, nes tiesiog tai tapo labai lengvai prieinama legaliai internetu.“

Žala – beveik ketvirtis milijono eurų

Leidyklos „Alma Littera“ komunikacijos vadovė Audronė Mockienė sakė, kad piratavimas leidyklai yra kasdienė, nuolatinė kova su vėjo malūnais. Jos teisininkai nuolat stebi situaciją bei imasi atitinkamų teisinių veiksmų.

„Problema ta, kad pirkdami knygą knygyne žmonės jaučiasi mokantys už popierių, spalvas ir materiją, o pats turinys tarsi atrodo neapčiuopiamas. Žmonėms vis dar atrodo, kad mokėti reikia tik už tai, ką gali paliesti, o tai, ko negali fiziškai turėti, atrodo nevertinga“, – apie tautiečių mąstymą kalbėjo A. Mockienė.

Anot jos, tamsioji interneto pusė yra ta, kad viskas, ką lengvai galima rasti internete, atrodo, turėtų būti nemokama. Taip yra todėl, jog trūksta sąmoningumo, pagarbos autorystei ir kūrybai, intelektinei nuosavybei.

[quote author=“A. Mockienė“]Prieš keletą metų buvome preliminariai paskaičiavę vieno piratinio portalo, kuriame buvo apie 400 įvairių leidyklų knygų, galimai padarytą žalą. Ji autorių teisių savininkams siekė 225 tūkst. eurų.[/quote]

„Pastebime, kad didžiausia piratavimo priežastis dažnai būna tiesiog elementarus nesupratimas, netinkamas teisinio reglamentavimo interpretavimas. Žmonėms trūksta teisinio išprusimo tokioje neapčiuopiamoje srityje. Ne veltui kai kurios šalys intelektinės nuosavybės apsaugos sritį jau įtraukia į švietimo programas nuo pačių mažųjų ugdymo. Sankcijos ir baudimai situacijos iš esmės neišspręs, nes ji yra daug globalesnė“, –įsitikinusi komunikacijos vadovė.

Lietuvoje, pasak pašnekovės, pakanka legalių turinio šaltinių. Didžiausias elektroninių knygų knygynas Lietuvoje – „Milžinas“. Jo prenumerata, suteikia galimybę skaityti e. knygas kompiuteryje, specializuotoje skaityklėje, išmaniajame telefone ir planšetėje.

„Prieš keletą metų buvome preliminariai paskaičiavę vieno piratinio portalo, kuriame buvo apie 400 įvairių leidyklų knygų, galimai padarytą žalą. Ji autorių teisių savininkams siekė 225 tūkst. eurų. Tai yra dideli nuostoliai, turint omenyje, kad Lietuvoje, Intelektinės nuosavybės centro duomenimis, veikia apie 20 nelegalių elektroninių knygų dalijimosi platformų, neskaitant uždarų grupių socialiniuose tinkluose“, – konstatavo A. Mockienė.

Dažniausi piratai – vyrai iki 35 metų

Nors jaunimas neneigia, kad naudojasi nelegaliais muzikos, filmų ar literatūros siuntimosi būdais, tačiau asociacijos LATGA nuomone, nors ir ne taip sparčiai kaip norėtųsi, tačiau situacija gerėja. Tai rodo ir kompensacinį atlyginimą autoriams ir kitiems teisių turėtojams iš įvairiomis laikmenomis prekiaujančių įmonių surenkančios asociacijos AGATA kasmet užsakomi tyrimai.

„Pavyzdžiui, 2016 m. tik 40 proc. tyrime dalyvavusių apklaustųjų nurodė, kad visi jų turimi įrašai yra legalūs. Tuo metu praėjusiais metais tokių buvo jau 60 proc. Taip pat asociacijos AGATA atliekami tyrimai rodo, kad populiarėja legalios platformos – tiek muzikos, tiek filmų“, – atsakymuose nurodė asociacija LATGA.

Pasak jos atstovų, tyrimai, kuriuose aiškinamasi, kodėl žmonės siunčiasi muziką ir filmus iš nelegalių šaltinių, atliekami nuolat, kas keletą metų. Vienas naujausių – 2016 m. pradžioje atliktas ir visuomenei pristatytas reprezentatyvus tyrimas, kurio metu buvo nupieštas pirato portretas.

„Paaiškėjo, kad aktyviausi interneto piratai yra jaunesni nei 35 metų amžiaus aukštesnio išsilavinimo vyrai. Dažniausiai tai – didmiesčiuose gyvenantys, aukštesnes pajamas gaunantys specialistai, tarnautojai arba studentai. Jau minėto tyrimo duomenimis, nelegaliai intelektine produkcija internete naudojasi apie penktadalį Lietuvos visuomenės. Trečdalis Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad naudodami nelegalią intelektinę nuosavybę niekam žalos nedaro ir nė negalvoja apie moralinę savo poelgio pusę, – apie tyrimų rezultatus rašoma asociacijos laiške „Rinkos aikštei“, – maždaug trečdalis respondentų teigė suvokiantys darą vagystę, o savo polinkį intelektine nuosavybe naudotis nelegaliai teisina lengva prieiga prie autorinių kūrinių (31 proc.), noru sutaupyti (28 proc.) ar pernelyg aukšta kūrinių naudojimo kaina (26 proc.)“.

Situacijos pagerėjimo laukia pavasarį

LATGA atstovai įsitikinę, kad situacija palengva gerėja dėl to, kad daugėja legalaus turinio platformų. Negana to, tiek LATGA, tiek kitos panašios asociacijos organizuoja daug edukacinių renginių, kampanijų.

„Jeigu kalbėtumėme apie teisines priemones, tai yra vis tik valstybės ir įstatymų reikalas, autorių teisių organizacijos pačios interneto piratų ar kitų autorių teisių pažeidėjų negali nei sugaudyti, nei nubausti, – aiškino asociacijos atstovai. – Mes galime tik pranešti tam tikroms institucijoms (pavyzdžiui, policijai) apie internete vykdomus autorių teisių pažeidimus.“

Tikimasi, kad situacija ims gerėti nuo šių metų balandžio, kai įsigalios rudenį priimtos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos, kurias inicijavo asociacija kartu su kitais autorių teisių gynėjais. Priimti pakeitimai suteiks geresnius įrankius kovoti su piratavimu internete. Nuo balandžio autorių teisių pažeidimus internete tirs ir teisinėmis procedūromis užsiims valdžios institucija – Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK).

[quote author=“LATGA asociacijos atstovai“]Jeigu kalbėtumėme apie teisines priemones, tai yra vis tik valstybės ir įstatymų reikalas, autorių teisių organizacijos pačios interneto piratų ar kitų autorių teisių pažeidėjų negali nei sugaudyti, nei nubausti.[/quote] 

„Žinoma, tai nereiškia, kad autorių ir gretutinių teisių gynėjai sėdės rankas sudėję – mes ir toliau aktyviai kovosime su piratavimu, pranešdami apie internete vykdomus autorių teisių pažeidimus, taip pat ketiname toliau užsiimti visuomenės edukacija“, – tikino asociacija.

Gali grėsti net laisvės atėmimas

Paklausus, kokios bausmės gali laukti pažeidėjų, internete nelegaliai platinančių produkciją, laiške pažymima, kad nereikėtų išskirti interneto piratų iš kitų autorių teisių pažeidėjų.

„Pirmiausia autorių teisės gali būti ginamos civiliniais teisių gynimo būdais, kurie yra numatyti LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 straipsnyje. Iš esmės tai yra galimybė civiline tvarka kreiptis į teismą, – apie bausmes aiškino LATGA atstovai. – Už autorių teisių pažeidimus taikoma ir administracinė bei baudžiamoji atsakomybė. O už nusižengimus, numatytus LR Administracinio kodekso 122 straipsnyje, yra numatytos piniginės baudos, kurios gali siekti 850 Eurų.

LR Baudžiamajame kodekse išskirtas atskiras skyrius XXIX „Nusikaltimai intelektinei nuosavybei“. Už jame numatytus pažeidimus, atsižvelgiant į aplinkybes bei pažeidimų mastą, gali būti taikomos tokios sankcijos kaip bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas.“

Esami teisių gynimo būdai pasiteisina ne visuomet

Siekiant gerinti nusikaltimų intelektinei nuosavybei situaciją mūsų šalyje, Kultūros ministerija taip pat deda nemažai darbo ir pastangų. Pasak jos atstovų, piratavimo klausimai sprendžiami kompleksiškai: efektyvios teisių gynimo priemonės; legalios prieigos  prie turinio (audiovizualinių kūrinių, muzikos ir kt. turinio) sukūrimas; visuomenės švietimas.

Taip pat Kultūros ministerija nuo 2012 m. paskirta atsakinga ir atlieka nacionalinio korespondento funkcijas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo.

Nors kalbant apie bausmes LATGA paminėjo, kad vienas iš būdų apginti autorių teises – kreiptis į teismą civiline tvarka, tačiau 2015 m. Kultūros ministerijos užsakymu atliktas tyrimas „Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo priemonių taikymo tyrimo ataskaita“ atskleidė, kad esami teisių gynimo būdai pasiteisina ne visuomet. Kadangi civilinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos nesudaro sąlygų greitai ir efektyviai taikyti teisių gynimo priemones. O tai ypatingai svarbu teisių gynimui skaitmeninėje aplinkoje.

Ši situacija paskatino ministeriją suformuoti konsultacinę darbo grupę teisių gynimo priemonių reglamentavimui tobulinti. Naujos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 str. nuostatos, kaip jau minėta anksčiau, įsigalios nuo balandžio pirmosios. Tokiu atveju, pasak Kultūros ministerijos, teisių gynimo procesas turėtų tapti spartesnis ir efektyvesnis.

Kaip viena iš situacijos gerinimo priemonių – nuo 2013 m. vykdoma Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programa. Ji suteikia galimybę skatinti kūrybinę veiklą ir stiprinti kūrėjų teisių apsaugą.

Šių Programų lėšomis finansuoti legalios prieigos projektai kaip PAKARTOT, „Kino fondas“, KINO PASAKA projektas „Kino teatras internete“ ir daugelis kt. Taip pat įvairūs edukaciniai seminarai, konferencijos, renginiai, šviečiantys visuomenę intelektinės nuosavybės tematika bei skatinantys pagarbą intelektinei nuosavybei.

Siekdama dar labiau gerinti autorių teises ir užkirsti kelią nelegaliam produkcijos platinimui internete, praėjusiais metais Kultūros ministerija pasirašė dvejų metų (2019-2020 m.) bendradarbiavimo susitarimą su Pasauline intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO).

Svarsto apie švietimą mokyklose

Ministerijos nuomone, didelio masto intelektinės nuosavybės nusikaltimai mūsų šalyje vyksta dėl to, jog trūksta legalios prieigos. Kad populiariausia, šiuo metu pasaulyje rodoma kino produkcija, legaliai būtų pasiekiama ir Lietuvos vartotojams. Dažnu atveju audiovizualinė produkcija licencijuojama teritoriniu pagrindu, t.y. licencijos viešam turinio paskelbimui išduodamos tam tikroje konkrečios valstybės teritorijoje.

Kaip pavyzdys galėtų būti vieno populiariausių serialų „Sostų karai“ naujausios serijos, rodomos JAV teritorijoje, Lietuvoje legaliai nėra pasiekiamos. Tad vartotojai ieško „alternatyvų“.

Žinoma, be galo svarbus ir visuomenės švietimas. Šiuo metu, nepaisant įvairių valstybės institucijų bei kolektyvinio administravimo organizacijų (LATGA, AVAKA, AGATA) pastangų jis yra nepakankamas. Dažnai žmonės net nesuvokia, jog jų naudojamas turinys yra nelegalus ir už tai jiems gresia teisės pažeidimas.

Šiuo metu, bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybiniu patentu biuru, taip pat Pasauline intelektinės nuosavybės organizacija, svarstome galimybes švietimą intelektinės nuosavybės tematika pradėti ir bendrojo ugdymo mokyklose.

Intelektinės nuosavybės apsaugos centras (INAC) sukūrė įrankį, kuris leidžia atpažinti nelegalias svetaines: http://ziureklegaliai.lt/