Patyčių purvu ištepti švietimo rezultatai

 Patyčių purvu ištepti švietimo rezultatai

Pastarosios savaitės Kėdainių rajono švietimo sistemą gerokai supurtė – viešumoje plačiai nuskambėjo net trys istorijos, susijusios su itin bloga emocine atmosfera ugdymo įstaigose. /BNS Luko Balandžio nuotr.

Eglė KUKTIENĖ

Pastarosios savaitės Kėdainių rajono švietimo sistemą gerokai supurtė – viešumoje plačiai nuskambėjo net trys istorijos, susijusios su itin bloga emocine atmosfera ugdymo įstaigose. Kas nutiko, kad švietimo srityje vienas palankiausiai vertinamų rajonų, kurio mokiniai žiba itin aukštais pasiekimais, dabar turi bandyti iškuopti emocinio sunkmečio pasekmes? Ar pernelyg formalus švietimo vertinimas padarė meškos paslaugą, o gal vis dar lenda koronaviruso pandemijos valdymo pasekmės?

Trys atvejai

Per dvi savaites trys Kėdainių rajono mokyklos susidūrė su istorijomis, kurios labai aiškiai atspindi visos švietimo sistemos ydas.

Vienos gimnazijos moksleivė dėl patiriamų patyčių mokykloje vieną dieną joje tiesiog nepasirodė. Vaikas, užuot pasipasakojęs suaugusiems, mokytojams ar tėvams, nusprendė su savo skausmu išbūti pasislėpęs šaltoje malkinėje.

Kitoje progimnazijoje tėvai nusprendė išspręsti vaikų nesutarimus. Vienas tėvų, neapsikentęs ilgalaikio problematiško moksleivio elgesio, nusprendė su juo pasikalbėti „akis į akį“ – taip pasirūpinti, kad prie jo dukros tas berniukas daugiau nepriekabiautų.

Tačiau berniuko tėvai, Kėdainiuose gerai žinomi dėl daugkartinių santykių su teisėsauga, problemą išspręsti pabandė į mokyklą atėję su kirviu. Ką jie su tuo kirviu moksleivei padaryti norėjo, lieka neaišku. Žinoma tik tiek, kad kirviu jie nesibodėjo grasinti mokyklos darbuotojams, kurie jį ir nuginklavo.

Visuomenės sveikatos biuro vadovė Danguolė Avižiuvienė sako, kad mokyklose dirbti turi itin stiprūs specialistai, taip pat daug pagalbos suteiktų atvykstantys, mobilūs specialistai, kurie atvyksta nutikus kritiniam įvykiui./Asmeninio archyvo nuotr.

Aikštėn iškilo ir dar vienos pagrindinės mokyklos nesutarimai, šį kartą jau kitokie – tėvai guodėsi, kad prieš jų vaikus fizinį ir psichologinį smurtą naudojo mokytoja. Tiesa, istorija jau kiek senesnė, tačiau viešumon iškilo ką tik. Policija buvo pradėjusi tyrimą, tačiau jį nutraukė nepavykus surinkti pakankamai įrodymų.

Sukrėtė

Šie visi atvejai kaip reikiant supurtė Kėdainių valdžią ir švietimo bendruomenę. Vicemeras Paulius Aukštikalnis ir savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius po visų šių įvykių nedelsdami vyko į ugdymo įstaigas.

Turėdamas du mokyklinio amžiaus vaikus, vicemeras P. Aukštikalnis sako į situacijas sureagavęs asmeniškai. Su patyčiomis ar nesutarimais mokyklose susidurti tenka dažnam vaikui, o tėvams tenka tvarkytis su daugybe užplūstančių emocijų – nuo liūdesio, gailesčio, iki noro viską metus stoti ginti savo vaiko.

Kodėl tos patyčios tokios? Aš manau, kad vis dar lemia ir turtinė, socialinė atskirtis, kur iš mažiau pasiturinčių šeimų vaikai patiria daugiau patyčių, menkinimo.

A. Štelmokienė

„Visos šios situacijos yra mūsų visuomenės atspindys. Čia nėra tik mokyklos, tik vaiko, tik tėvų problema, – sako jis. – Tačiau akivaizdu, kad problema visur ta pati – tiesiogine ir netiesiogine forma pasireiškiančios patyčios. Jos buvo ir, veikiausiai bus, nors mūsų siekis yra užkirsti joms kelią. Tačiau panašu, kad viskas kaupėsi jau ilgą laiką ir dabar šis pūlinys pratrūko.“

Šiuos vicemero žodžius tik patvirtina atlikti tyrimai – Lietuvos vaikų psichikos sveikatos rodikliai pažymimi, kaip prasti EBPO ir Europos Sąjungos šalių kontekste.

Kaip rodo atlikti tyrimai, net trečdalis Lietuvos moksleivių nepalankiai vertina psichologinę gerovę mokykloje.

Taip pat paaiškėjo, kad pandemijos metu ne tik padaugėjo depresijos ir nerimo sutrikimų, bet taip pat reikšmingai pablogėjo mokinių emocinė sveikata – tai pripažino net 40 proc. šalies moksleivių.

Ką gali savivaldybė?

Be jokios abejonės, vaikų emocinė būklė mokykloje priklauso ne tik nuo mokyklos. Ji priklauso nuo šeimos, tėvų, paties vaiko, taip pat ir mokyklos bendruomenės.

Paulius Aukštikalnis: „Ką mes, kaip savivaldybė, galime padaryti, kad vaikai turėtų į ką kreiptis? Juk yra vykdoma smurto ir patyčių prevencijos programa, visose mokyklose veikia tarptautinė itin gerus rezultatus atnešanti „Lions Quest“ programa, skirta vaikų įgūdžių lavinimui.“

Akivaizdu, kad jei mokykloje vaikas patiria patyčias ir vaikui nesijaučiant pakankamai saugiam apie tai kalbėtis su suaugusiais, prieinama iki tokių kraštutinumų, prie kurių priėjo Kėdainiai.

„Neseniai vykusiame forume vaikai patys pasakė: „Mes neturime suaugusiojo, kuriam galima atvirai pasipasakoti“.

Tada kyla klausimas, ką mes, kaip savivaldybė, galime padaryti, kad vaikai turėtų į ką kreiptis? Juk yra vykdoma smurto ir patyčių prevencijos programa, visose mokyklose veikia tarptautinė itin gerus rezultatus atnešanti „Lions Quest“ programa, skirta vaikų įgūdžių lavinimui.

Gal jos veikia tik popieriuje, laikinai?

Gal jas reikia atnaujinti, adaptuoti, nuolat kartoti, kad tokių situacijų ateityje būtų išvengta“, – svarstė vicemeras ir pridūrė, kad skubiai bus organizuojamos atviros diskusijos su mokyklų vadovais ir bendruomenėmis, siekiant išsigryninti problemas ir surasti geriausius sprendimus. Svarbiausia, kad jie veiktų ne tik popieriuje, bet ir realybėje.

Trūksta psichologų

„Švietimo reforma vykdoma ne nuo to galo. Mums svarbiausia aukšti rezultatai, žinių patikrinimai, o kada bus svarbu santykiai, elgesys, moralės normos?“

N. Naujokienė

Be abejonės, daug pagelbėtų ir tai, jei mokyklose dirbtų daugiau psichologų, tačiau faktas, kad Kėdainiuose psichologų tragiškai trūksta.

Štai toje pačioje Šėtos gimnazijoje reikalingas psichologas ar net keli, mat galima užpildyti ne vieną etatą.

Analogiška situacija ir Akademijos gimnazijoje.

„Psichologai dabar yra labai reikalingi, – sako Kėdainių visuomenės sveikatos biuro vadovė Danguolė Avižiuvienė. – Dvejus metus tęsėsi kovidinis laikotarpis ir tai turėjo įtakos emocinėms, socialinėms problemoms, maža to, per tą laiką žmonėms buvo apribotos galimybės kreiptis pagalbos.

Kėdainiuose ne visos mokyklos turi psichologus, kitose mokyklose psichologai dirba vos po kelias valandas per savaitę. Reikia turėti daugiau specialistų, manau, mokyklose psichologai privalo būti. Jie dirbti gali ir turi ne tik su mokiniais, bet ir jų tėvais, taip pat ir mokytojais“.

D. Avižiuvienė sako, kad mokyklose dirbti turi itin stiprūs specialistai, taip pat daug pagalbos suteiktų atvykstantys, mobilūs specialistai, kurie atvyksta nutikus kritiniam įvykiui.

Valstiečių frakcijos seniūnė Adelė Štelmokienė svarstė, kad patyčias dažnai paskatina turtinė ir socialinė nelygybė./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Bet kuriuo atveju, tokiems dalykams reikalingas solidus savivaldybės finansavimas, o šie darbai ir rūpestis psichologine gyventojų būkle turi būti nuolatinis.

Kaltina reformą

Kėdainių Valstiečių frakcijos seniūnė Adelė Štelmokienė atkreipė dėmesį, kad patyčių problema yra visos Lietuvos problema, o ją galimai lemia didelė gyventojų turtinė ir socialinė atskirtis.

„Labai skaudu girdėti, kad patyčios Kėdainių mokyklose niekur nedingusios ir pastarieji įvykiai tikriausiai tik aisbergo viršūnė.

Kėdainiai, žinoma, ne vienintelis rajonas, kur patyčios mokyklose egzistuoja – tai visos Lietuvos didžiulė bėda – esame „pirmūnai“ šioje srityje net tarptautiniu mastu.

Kodėl tos patyčios tokios? Aš manau, kad vis dar lemia ir turtinė, socialinė atskirtis, kur iš mažiau pasiturinčių šeimų vaikai patiria daugiau patyčių, menkinimo“, – sako politikė.

„Visos šios situacijos yra mūsų visuomenės atspindys. Čia nėra tik mokyklos, tik vaiko, tik tėvų problema“.

P. Aukštikalnis

Liberalų frakcijos seniūnas Saulius Grinkevičius sakė, kad švietimo reforma, kurios metu vaikai iš kaimelių turi persikelti į didesnes mokyklas, galimai taip pat lėmė gerokai pablogėjusią atmosferą mokyklose.

„Kai uždaromos kaimo mokyklos ir vaikai turi važiuoti į kitas mokyklas, didesnį miestelį ar net Kėdainius, tie vaikai iš tiesų jaučiasi labai prastai. Aš tikrai manau, kad tiems mažiukams vaikams važiuoti iš savo kaimo, bendruomenės, kur jie vienas kitą pažįsta, į kitas mokyklas yra sunku.

Amžina problema ir ta, kad mūsų mokytojai bijo imtis prevencijos. Dabartiniai vaikai ir tėvai žino savo teises, bet gerokai prasčiau išmano savo pareigas. Turi būti paruoštos rimtos programos mokytojams, kad jie žinotų, kaip elgtis ir kad jaustųsi saugūs, nebijodami, kad paskui juos apkaltins nebūtais dalykais“, – sakė S. Grinkevičius.

Jis pridūrė, kad daug žalos padarė ir socialinių tinklų išpopuliarėjimas ir įpratimas itin nekorektiškai viešoje erdvėje reikšti savo įsitikinimus pačiais įvairiausiais klausimais. Taip pat, jo teigimu, žiniasklaidos akcentavimasis ties blogomis naujienomis daro žalą.

Valdančiosios frakcijos lyderė, Švietimo komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė atkreipė dėmesį, kad neretai mokyklos paliekamos vienos kapanotis su sudėtingų tėvų ir vaikų atvejais, o skriaudikas neretai, rodos, turi daugiau teisių, nei nuskriaustasis./Asmeninio archyvo nuotr.

„Savivaldybė iš dalies gali kažką pakeisti. Reforma, be abejo, yra nuleista iš ministerijos ir mes, vietos politikai, esame situacijos įkaitai.

O mokytojams kokybiškas programas parengti savivaldybės administracija tikrai gali ir turi tą daryti“, – sakė opozicijos lyderis.

Skaičiai – dar ne viskas

Valdančiųjų lyderė Nijolė Naujokienė taip pat antrino, kad švietimo reforma vykdoma ne nuo to galo, nuo kurio derėtų. Akcentuojantis į aukštus mokslo pasiekimus ir egzaminų rezultatus į antrą planą nustumiama vaiko ir mokytojo emocinė gerovė – tą ir rodo dabartinė situacija.

„Mokykla yra neatsiejama visuomenės dalis ir joje vykstančių procesų atspindys. Tai rodo ir šie incidentai švietimo įstaigose.

Prie visko prisideda ir tai, kad švietimo reforma vykdoma ne nuo to galo. Mums svarbiausia aukšti rezultatai, žinių patikrinimai, o kada bus svarbu santykiai, elgesys, moralės normos?

„Dabartiniai vaikai ir tėvai žino savo teises, bet gerokai prasčiau išmano savo pareigas“.

S. Grinkevičius

Klausimas, ar mokykla kalta ar mūsų visuomenė, šeima, valdžia, kai į mokyklą įsiveržia tėvas, apsiginklavęs kirviu?

Akivaizdu, kad einame ne ta kryptimi, jei tokios situacijos viena po kitos kartojasi“, – svarstė N. Naujokienė.

Ji pridūrė, kad prie nestabilios situacijos prisideda ir ženklus mokytojų trūkumas bei esamų mokytojų amžiaus vidurkio didėjimas. Reikalavimų tik daugėja, o atsidėkojimo už darbą kaip nėra, taip nėra.

„Kol Lietuvoje tiesiog trūksta mokytojų, kai dirba jau septyniasdešimtmečiai (ačiū jiems) ir naujų nėra iš kur prisikviesti ir jau svarstoma galimybė daug žemiau nuleisti jiems keliamų reikalavimų kartelę, imamasi didinti pasiekimų reikalavimus moksleiviams.

Gal didinkime pagalbą vaikui ir mokytojui?

Liberalų frakcijos seniūnas Saulius Grinkevičius mano, kad turi būti paruoštos rimtos programos mokytojams, kad jie žinotų, kaip elgtis ir kad jaustųsi saugūs, nebijodami, kad paskui juos apkaltins nebūtais dalykais./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Mokyklose, kai visur traktuojamos tik teisės, o ne vaikų ir tėvų pareigos, turime tai, ką turime. Mokytojas, vadovai seniai vargsta toje situacijoje.

Pirmiausia žmogus turi matyti žmogų, kurti pasitikėjimu grįstą santykį – juk ne šiaip sau mūsų mokyklose atlikus apklausą paaiškėjo, kad vaikai neturi žmogaus, kuriuo galėtų pasitikėti. Ir visa tai vyksta rajone, kurio švietimo rodikliai yra vieni iš geriausių šalyje.

Turime padėti mokyklai, nes ir vaikai, ir mokytojai atsiduria nesaugioje aplinkoje“, – įsitikinusi politikė.

Ji kaip Švietimo komiteto pirmininkė taip pat inicijuos diskusijas dėl šių situacijų svarstymo Švietimo ir kultūros komitete, bus aiškinamasi, kaip ir dėl ko buvo prieita iki tokių situacijų.

Kol kas siūlomas praktiškas sprendimas – tiesiog neįleisti į mokyklų teritorijas pašalinių asmenų, o taip pat ir vaikų tėvų be išankstinio susitarimo bei sustiprinti budinčiųjų darbą.

10 Komentarai

  • Nors tiek kad sustiprins budėjimą ir bet ko neįleis, nes jau siaubų siaubas kas darosi, kaip tai gali vykti kad pašaliniai po mokyklas šnarinėja…o dar su kirviais, visur tas tik ,,mokinio krepšelis suknistas“ kad tik mokykla išgyventu ir laiko belenkokius trečiamečius mokykloje… Ir išvis kokios patyčių programos, jos tik ir nugulę popieriuke, net per kryžkėlių pamokas vyksta eilinė klasės valandėlė o ne pagal temas kas turi būti… Mokiniai nori daugiau mokytojų dėmesio, mokytojai pervargę nuo perpildytų klasių ir reikalavimų ir sukasi viskas tame bardake, net tėvai ne visad yra informuojami eigoje dėl to kas vyksta mokykloje, o paskui tik iš tėvų reikalaujama atsakomybės… Tokioooos čia reik TVARKOS kad siaube

    • Kai mušasi du vaikai pertraukų metu jau patyčios? Gal bijojo mokytojams pasiskųsti nes išvadins skundiku? Mes nebijodavom pasiskųsti mokytojams ir į galvą nereikėdavo duot už užgauliojimus kad policija dar įsikištų.

  • Avyžiuvienei tik pinigai rūpi,o rezultatų -nulis

    • Žmones kalba, kad Onutė megdavo pinigelius😀

  • Štelmokienė iš savo gyvenimiškos patirties daro išvadas, kad vaikai iš labiau pasiturinčių šeimų tyčiojasi iš kitų vaikų, kurie yra iš kuklesnių šeimų. Jos sūnus, kai augo toks buvo- pasipūtėlis, arogantiškas ir niekino kitus. Pati Štelmokienė- Karbauskio vietininkė Kėdainiuose taip pat neskursta ir tik vaizduoja, kad kažką daro dėl mažiau pasiturinčių. Jai patinka tokie patys, kaip ji pati. O patyčios klesti visose mokyklose.

  • Taigi ir užsirovėme ant laisvės patyčioms,narkotikams,peredastijos…Ir ant čigonų,tpfu,tpfu -romų,su kirviais ir kastuvais.

    • Ir vaikiškais šautuvais.

  • Bjaurus dalykas patyčios. Teko nukentėti ir mano vaikui. Sprendėm patys kaip mokėjom. Ėjau kalbėtis su to vaiko tėvais. Mes suaugę turim būti kitokie. Ką vaikai dabar girdi? O apie politikus ypač Kėdainių tai nėra ką ir kalbėt. Ėdasi kaip šunys. Kai posędį paklausai tai kaip išprotėję . Kam to reikia, Nurimkit. Pasigydikit jeigu kiatip neišeina.

  • Del politikų dar pamatysit politinę posiutpolkę, kaip vienas kitą šmeiš prieš rinkimus, o posedžiai iš tikro normalūs, ne taip ksip anksciau viskas vykdavo į vienus vartus.,

  • Nežiau kas tai ministrei kuri po kelių metų jau nebus ministrė , leidžia įteisinti įstatymus kurie įsigaliuos ir galiuos dar daug metų Čia kas eksperimentas ant vaikų .Stebiuosi kodėl visiems privalomas matematikos egzaminas .Jei neišlaikys egzaminų vaikai nepasirinks jų perlaikyti , o tiesiog atsidurs gatvėje.Ar visi turi būti tiksliukai, iš to ir patyčios kyla. Šiais laikais ne moko vaikus , o tik patikras daro …

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video