Pastebėjimai dėl svarbiausių šių metų sprendimų

Diskusijose su draugais ir oponentais norom nenorom sugrįžtame prie mūsų krašto ekonominės raidos. Ir ne dėl to, kad ruoštumėmės rinkimams, bet dėl to, kad šis klausimas labai aktualus man, mano draugams ir visiems kraštiečiams. Prisipažinsiu, esu didžiai nepatenkintas, nes įsitikinęs, kad vis daugiau mokėdamas į savivaldybės ir valstybės biudžetą, pagrįstai galėčiau tikėtis viešojo sektoriaus paslaugų gausos ir jų kokybės. Manau, kad to paties tikisi visi Lietuvos piliečiai.

„Kėdainių“ teisė

Ir visų pirma dėl to, kad, mano manymu, labai aplaidžiai žiūri į savo pareigas ir atsakomybę mūsų išrinktieji. Svarstant svarbiausius metų klausimus – 2018–2020 metų strateginio veiklos plano ir 2018 metų Kėdainių rajono savivaldybės biudžetą, aš manau, kad buvo nusižengta reglamentui, todėl, kad 2018 m. biudžetas pirmam svarstymui buvo pateiktas net nesvarsčius 2018–2020 metų strateginio veiklos plano, kurio pagrindu ir sudarytas 2018 metų biudžetas.

Mano žiniomis, Ekonomikos ir biudžeto komiteto išvados dėl biudžeto padarytos kitiems komitetams net neapsvarsčius 2018–2020 metų strateginio veiksmų plano.

Rašau apie tai dėl to, jog vyksta negrįžtami procesai: kaip daugelis žmonių, nepatenkintų vykdoma politika, balsuoja kojomis ir išvyksta iš šalies, lygiai taip pat ir Tarybos nariai, bent jau man taip atrodo, ko gero, jau mažai tetiki galimybėmis ką nors pakeisti ir dėl to, kai kurie iš jų galbūt net atmestinai žiūri į savo pareigas. O viso to pasekmė – gyvenimo kokybės blogėjimas.

Be to, man susidaro įspūdis, kad mūsų valdantieji galvoja tik apie viešuosius ryšius ir gražų savęs pateikimą.

Svarbu – viešieji ryšiai?

Todėl manau, kad neatsitiktinai biudžete rajono savivaldybės įvaizdžio formavimui šiemet numatyta net dvigubai didesni asignavimai nei 2017 metais.

Taigi, jeigu Kėdainių savivaldybės taryba, mano subjektyviu vertinimu, būtų įsigilinusi į pateikto 2018–2020 metų strateginio veiklos plano deklaruotus strateginius pokyčius ir prioritetus, tai tikrai nebūtų galėjusi pritarti tokiam priemonių planui.

[quote author=“V. Muntianas“]Taip elgtis paprasčiausiai yra neracionalu. Nereikėtų naudoti nuosavų savivaldybės biudžeto lėšų ten, kur problemas galima spręsti įvairių fondų lėšomis.[/quote]

Tuomet turėtų keistis planuose numatytos priemonės, o ilgainiui ir kraštiečių gyvenimo kokybė.

Tik girtas indėnas galėtų taip pasielgti

Noriu pacituoti vieną iš trijų strateginio veiklos plano prioritetų „Palankios aplinkos verslui, turizmui ir žemės ūkiui kūrimas“. Bandau Tarybos patvirtintame strateginės veiklos plane surasti priemones, kurios padėtų įgyvendinti deklaruotą prioritetą, ir nerandu.

Praktiškai visi Lietuvos ekonomistai vienu balsu tvirtina, kad savivaldybių įgyvendinami projektai turi būti patrauklūs verslui ir viešojo sektoriaus investicijos turi pritraukti privačių investicijų, ženkliai sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas arba iš esmės pakeisti savivaldybės administracijos teikiamų paslaugų kokybę. Nieko panašaus nei strateginiame veiklos plane, nei 2018 metų biudžete aš nematau.

O juk pagal patvirtintą strateginį veiklos planą rajono viešasis sektorius vien tik 2018 metais sulauks apie 15 mln. Eur investicijų. Tuomet, jeigu realizuojamos priemonės atitiktų strateginiame veiklos plane deklaruotą prioritetą ir būtų patrauklios verslui, galėtume tikėtis papildomai dar iki 15 mln. eurų investicijų iš privataus verslo. Ir tai tikrai pajustų rajono gyventojai.

Investicijos sukūrė svetimkūnį

Bet gal priemonės, numatytos strateginiame plane, palankios turizmui? Šiam tikslui galėtų pasitarnauti Kėdainių senamiestis ir rajone esantys kultūros paveldo objektai.

Tačiau senamiesčio tvarkyti neskubame, o tai, ką darome, darome neefektyviai. Labai daug dėmesio ir mokesčių mokėtojų pinigų sulaukė Didžiosios Rinkos aikštė ir buvusios „Saulutės“ prekybos centro rekonstrukcija.

Mano pasiūlymas nuo pat pradžių buvo nugriauti „Saulutės“ pastatą ir atverti miestiečiams ir svečiams Kalvinų bažnyčios fasadą. Tuomet, mano įsitikinimu, Didžiosios Rinkos aikštės vertė tik padidėtų, aikštės perimetru išliktų tik autentiški, kultūros paveldą sudarantys pastatai. Tačiau rajono valdžia nusprendė rekonstruoti „Saulutės“ pastatą ir tam išleido daugiau kaip 2 mln. Eur mokesčių mokėtojų pinigų.

Galiausiai aikštėje turime svetimkūnį, kurio bendrojo ploto kvadratas mokesčių mokėtojams, mano subjektyviu manymu, kainavo dvigubai daugiau nei panašaus tipo pastatai kituose Lietuvos miestuose. Abejoju, ar taip darydami, kada nors pradėsime gyventi geriau.

[quote author=“V. Muntianas“]Senamiesčio tvarkyti neskubame, o tai, ką darome, darome neefektyviai.[/quote]

Pagal strateginį veiklos planą mes ruošiamės kompleksiškai sutvarkyti Kėdainių sinagogą (Smilgos g. 5A) ir tai būtina padaryti. Tačiau strateginiame veiklos plane objekto restauravimui numatyta panaudoti net 64 proc. Kėdainių savivaldybės biudžeto nuosavų lėšų, kai kultūros paveldo objektų restauravimui ir jų pritaikymui gali būti plačiau naudojamos valstybės biudžeto bei įvairių fondų lėšos.

Manau, kad taip elgtis paprasčiausiai yra neracionalu. Nereikėtų naudoti nuosavų savivaldybės biudžeto lėšų ten, kur problemas galima spręsti įvairių fondų lėšomis.

263 tūkst. Eur butaforijai

Tame pačiame plane numatyta net 113 tūkst. Eur 2018 metais ir dar 150 tūkst. Eur 2019 metais panaudoti privačių ir valstybinių pastatų papildomam apšvietimui. Taigi – 263 tūkst. Eur bus skirti butaforijai. Mano įsitikinimu, tai neabejotinai skirta artėjantiems rinkimams. Senamiesčio Didžioji gatvė, Didžiosios Rinkos aikštė, Radvilų gatvė yra ir taip gerai apšviestos, todėl numatytas papildomas privačių pastatų apšvietimas, mano nuomone, visais atvejais yra perteklinis.

O senamiesčio patrauklumą tikrai galėtume padidinti tuos pinigus panaudoję pastatams-vaiduokliams sutvarkyti bei kompleksiniams daugiabučiams namams, esantiems senamiesčio teritorijoje, renovuoti.

Dar taip nebuvo

Pagaliau, po daugelio metų pasiruošimo pradėta Žydų gatvės rekonstrukcija, bet dėl prastai organizuotų viešųjų pirkimų šios gatvės rekonstrukcijos vertė tapo nepagrįstai didelė, praktiškai prilygstanti Senosios Rinkos aikštės rekonstrukcijai pagal savo vertę.

Dar taip nebuvo, kad kvadratinis metras gatvės, grįstos lauko rieduliais, kainuotų, mano žiniomis,  net 307 Eur.

Gal mes samdome ne tuos žmones?

Akivaizdu, kad savivaldybės Taryba, kaip rajono šeimininkas, visiškai nusišalino nuo kultūros paveldo objektų restauravimo kaimiškoje rajono teritorijoje. Ko gero, mes esame vienintelė iš regiono savivaldybių, kuri nėra restauravusi ir pritaikiusi žmonių poreikiams išlikusių dvarų rūmų. Didžiulę kultūrinę ir istorinę vertę turintys Kalnaberžės ir Apytalaukio dvarų rūmai perduoti privačioms struktūroms.

Jeigu toks žingsnis padarytas siekiant pritraukti privačią iniciatyvą, tuomet darosi visiškai nesuprantama strateginio veiklos plano priemonė, pagal kurią privatus investuotojas, kuriam panaudos pagrindu perduotas Kalnaberžės dvaras, įsipareigoja į Kalnaberžės rūmų avarinės būklės likvidavimą, kiek man žinoma, investuoti tik po vieną tūkstantį eurų kasmet, kai tuo tarpu, valstybės biudžetas – daugiau kaip 200 tūkst. Eur.

Nebent tuo norime pasakyti, kad nuo priklausomybės besigydantys žmonės kur kas efektyviau tvarkys mokesčių mokėtojų pinigus nei gausi rajono savivaldybės administracija. Tuomet visvien išlieka atviras klausimas savivaldybės Tarybai – gal mes samdome ne tuos žmones?

Sportuoti padidintos taršos zonoje

Tarp turizmo aplinkai palankių priemonių patvirtintame strateginiame veiklos plane numatytas Vytauto parko kompleksinis sutvarkymas įrengiant aktyvaus poilsio aikšteles mūsų vaikams. Tam numatoma teritorija, esanti tarp Rasos, J. Basanavičiaus ir Respublikos gatvių.

Jau praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje projektuojant Žvaigždžių kvartalą buvo nuspręsta gyvenamuosius namus patraukti toliau nuo J. Basanavičiaus g., kadangi buvo prognozuojama, jog ilgainiui ženkliai didės transporto priemonių skaičius, o kartu ir išmetamųjų dujų nuo gatve važiuojančio transporto.

Aišku, tuomet niekas net prognozuoti negalėjo, kad transporto padidės taip ženkliai, kad jam statyti neužteks nei mašinų stovėjimo aikštelių, nei privažiavimų, nei aplinkinių gatvelių. Ir štai dabar šioje dėl taršos anksčiau negyva vadintoje zonoje mūsų valdantieji nutarė įrengti aktyvaus poilsio aikštynus vaikams ir šitai priemonei įgyvendinti numatė skirti per 2 mln. Eur mokesčių mokėtojų pinigų.

Taigi, mano įsitikinimu, už mūsų pinigus mūsų vaikams bus įrengti aikštynai, kurie kaip magnetas trauks mūsų vaikus sportuoti padidintos taršos zonoje.

Į visus mano argumentus, kad tai ne ta vieta įgyvendinti numatytą priemonę, atsakymas buvo vienintelis – jog tam pritarė Vidaus reikalų ministerija. Bet ministerijai ši priemonė, kiek man žinoma, buvo pateikta kaip patraukli bendruomenei ir verslui, todėl ministerijos darbuotojai negalėjo žinoti, kad priemonė bus įgyvendinta padidintos taršos zonoje, o privataus verslo investicijų ten tikrai nebus.

Ši priemonė gali būti patraukli tik kaip parodomoji, nes visi važiuojantys tranzitu J. Basanavičiaus gatve matys čia įrengtus aikštynus.

Viskas tik dėl įvaizdžio?

Mano supratimu, taip elgtis paprasčiausiai nedora, nes daugiabučių namų vidaus kiemuose yra daugiau nei pakankamai vietos tokiems aikštynams įrengti. Ir  tik viena bėda – jų nematys pravažiuojantys.

Manau, kad ir kitos priemonės įvardintos strateginiame veiklos plane nepadės įgyvendinti deklaruotų prioritetų.

Gausūs mokesčių mokėtojų pinigai tikrai galėtų prisidėti prie mūsų visų gyvenimo kokybės gerinimo, jeigu būtų naudojami tikslingai ir racionaliai, bet tam būtina atvirai ir kritiškai vertinti strateginius planus.