Pasėta gerumo sėkla
Krakių kultūros centre įsikūrusi Atvira jaunimo erdvė „Gilė“ (AJE) pulsuoja gyvybe. Nuo 14 iki 19 valandos veikiančiose patalpose yra biliardo stalas, X-BOX žaidimai, stalo futbolas ir daug kitų veiklų jaunimui. Čia galima išsivirti arbatos, pabendrauti, saugiai pabūti ar paruošti pamokas. Erdvėje susirenkantis jaunimas neretai užsibūna iki vėlyvo vakaro. Į miestelio gyvenimą naujų vėjų įnešė iš aktyviausių jaunuolių susibūrusi savanorių organizacija „Savanoriauk Krakėse“. 2017 metais vasario mėnesį iki tolei veikę savanoriai apie savo veiklą paskelbė viešai.
„Daugelyje Vakarų pasaulio šalių jauni žmonės savo veiklą pradeda nuo savanorystės, kuri vėliau juos lydi visą gyvenimą. Stebiuosi ir labai džiaugiuosi Krakėse prigijusia savanoriškos veiklos idėja. Jauni žmonės, paaugliai, kurių, atrodo, ir charakteris turėtų būti sudėtingas ir laisvalaikis – itin užimtas, patys pirmieji ir su didžiausiu užsidegimu atsiliepia į kvietimą padėti“, – mintimis dalijosi Krakių kultūros centro direktorius Robertas Dubinka.
[quote author=“D. Dubinkienė“]Mokomės gražiai tarpusavyje bendrauti ir nuveikti darbus nesipykdami.[/quote]
„Tik kryptinga veikla motyvuoja jaunus žmones ir padeda pajusti prasmę. Krakių savanoriams pavyzdžiu tapo Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro (SJMC) Atvirojoje jaunimo erdvėje (AJE) susibūrusi aktyvių savanorių grupė“, – pasakoja Krakių kultūros centro renginių organizatorė, savanorių klubo „Savanoriauk Krakėse“ kuratorė Daiva Dubinkienė. Su ja kalbamės apie savanorių veiklą ir darbo su jaunimu ypatumus.
Reikėjo įveikti skepticizmą
– Kokios veiklos kryptys dominuoja jaunųjų Krakių savanorių veikloje?
– Savanoriai veiklą pradėjo nuo renginių organizavimo. Visi didžiausi ir svarbiausi renginiai organizuojami su savanorių pagalba: ar tai būtų miestelio šventė, ar eglutės įžiebimas, ar Krakes garsinanti moliūgų šventė.
Renginio organizavimas apima daug organizacinių ir fizinių veiklų: reikia pasitikti žmones, juos palydėti, kažką išnešti, atnešti, sutvarkyti patalpas, šiukšles surinkti. Dabar be savanorių neįsivaizduoju nė vieno didesnio renginio.
Pamažu įsibėgi antra mūsų veikos sritis – paslaugų tiekimas. Pavyzdžiui, žolės pjovimas vyresniojo amžiaus žmonėms.
Jaunus žmones itin motyvuoja nesavanaudiška veikla. Kiekvieną penktadienį savanoriai nemokamai dalija akcijos „Food for life“ („Maistas gyvenimui“) Krakių gyventojams, pripučia bendruomenės batutą miestelio vaikams, savanoriauja Krakių darželyje. Krakiškius savanorius galima pamatyti Kėdainių arenoje vykstančiuose renginiuose ir miesto festivaliuose.
Taip pat jie aktyviai prisideda prie miestelio talkų. Kai neapsikentęs netvarkos jaunimas puolė švarinti ir tvarkyti miestelį, iš paskos atėjo ir suaugusieji. Šiais metais savo veiklų plane taip pat esame numatę keletą švarinimosi talkų prieš miestelio šventę.
– Ar nesunku pasitikėti jaunu žmogumi? Juk mes, suaugusieji, žinome, kaip yra geriau ir kaip viskas turėtų būti…
– Kuomet Krakių bendruomenės susirinkime pristačiau jaunuosius savanorius ir siūliau kreiptis, jeigu reikės ar daržą nusiravėti, ar žolę nušienauti, ar malkas supjauti, daugelis iš pradžių šią idėją sutiko gana skeptiškai, galėjai jausti nuostatą: „Ką jau tie vaikai gali“. Bet šiemet dėl žolės pjovimo jau kreipėsi kelios moterys ir savanoriai vaikinai joms padeda.
[quote author=“d. Dubinkienė“]Nemylimi, negaunantys dėmesio vaikai keršija. Deja tokių vaikų vis daugėja.[/quote]
Tokių paslaugų poreikis išaugo pasikeitus viešųjų darbų tvarkai ir sumažėjus žmonių, kurie gali tokius darbus atlikti. Kaip yra sakoma – žmonių yra, o dirbti nėra kam. Kaimas nejaunėja ir kartų bendravimas tampa vis prasmingesnis.
Ir mes patys turėjome išmokti pasitikėti jaunais žmonėmis. Labai dažnai jų matymas susikerta su mūsų matymu. Tačiau kuo mažiau kišiesi, kuo didesnę laisvę jiems suteiki, tuo geresnių rezultatų sulauki.
Kultūrinio gyvenimo ir idėjų generatoriai
– Kokie vaikai renkasi savanorystės kelią?
– Iš pradžių susirinko aktyvus ir drąsus jaunimas. Ilgainiui pamatėme, kad tampame uždara, elitine grupele, prie kurios tarsi nedrąsu prieiti. Tada iškėlėme tikslą į savo veiklą įtraukti kuo daugiau paauglių, kurie nėra tokie aktyvūs. Ir tai mums sėkmingai pavyko.
Prie savanorių jungiasi vaikai, sulaukę keturiolikos metų. Ilgiausiai savanoriaujančiam Mantui Tutkui dabar dvidešimt. Mano dešinioji ranka yra savanorių pirmininkė Roka Merfeldaitė, aktyvi ir veikli yra visa Račų šeima: Aleksas, Laimutė, Ieva ir Justinas, Živilė Marčiūtė atvažiuoja savanoriauti iš Dotnuvos, negaliu nepaminėti ištikimų ir brandžių savanorių: Gerdos Nomeikaitės, Godos Labanauskaitės, Kamilės Čerapinkaitės, Manto Pupkevičiaus, Gabijos Bucininkaitės, Dominyko Dubinkos, Pijaus Cechanavičiaus. Kai kurie savanoriai atvažinėja iš Ažytėnų ir Plinkaigalio.
Dabar turime 23 narius. Krakėms iš tiesų tai yra didelis skaičius.
Mes visus labai mylime, visais didžiuojamės, ant jų laikosi mūsų miestelio kultūrinis gyvenimas.
Krakių atviros erdvės jaunimo lankytojų susirenka iki trisdešimt. Organizuojame sporto varžybas, susitikimus, teminius ir filmų peržiūrų vakarus, „baltąsias naktis“, kai nakvojame Kultūros centre.
[quote author=“D. Dubinkienė“]Sakau ir sakysiu, kad vaikai Lietuvoje yra nepakankamai mylimi.[/quote]
Šias metais vykdomas rajono savivaldybės finansuojamas jaunimo erdvių projektas „Krakių AJE ,,Gilė“ kurio metu penkis mėnesius bus vykdomos įvairios jaunimui patrauklios veiklos, jaunimo vasaros stovykla „Tu gali rinktis“, bus įdarbintas kūno kultūros mokytojas Romualdas Varnas, kurį gimnazistai nuolat renka vienu iš mėgstamiausių mokytojų.
– Kas lėmė, kad „Gilė“ netapo tik popieriuje egzistuojančia institucija, o rado atgarsį jaunimo širdyje? Erdvėje nuolat gausu jaunimo, kurie atrodo čia jaučiasi tikrais šeimininkais.
– Mes abu: tiek aš, tiek mano vyras Robertas, Krakių kultūros centro direktorius, esame pedagogai. Rugsėjo mėnesį bus trisdešimt metų, kai dirbu Krakių M. Katkaus gimnazijoje.
Su jaunimu dirbti yra sunku, nes jauni žmonės keičiasi. Baigus mokyklą vieniems, ateina kiti, dar kiti, žiūrėk, nustoja lankyti pamėgtus užsiėmimus. Tačiau man šis darbas yra vienas iš maloniausių, nes nuolat esi apsuptas jaunų žmonių.
Savanorystės iniciatyva kilo „iš apačios“, jaunuoliai kūrė taisykles, organizuodavo susirinkimus, išsirinko vadovus. Patys priėmė sprendimus ir mokėsi iš savo patirties.
Svarbu, kad būdami atvirojoje jaunimo erdvėje paaugliai nejaučia muštro, spaudimo ir gali būti savimi.
Idėją įkurti Atvirąją jaunimo erdvę Krakėse įkvėpė ir labai palaikė Kėdainių rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Audronė Stadalnykienė.
– Kas labiausiai motyvuoja jaunus žmones ateiti?
– Erdvė skirta tik jiems, čia nuolat organizuojami susitikimai, išvykos, vyksta įvairios bendros veiklos. Draugaujame su Šeduvos Atvira jaunimo erdve ir Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro Atvira jaunimo erdve. Paaugliai mėgsta organizacinį darbą, bet reikia kuo mažiau kištis. Juos taip pat labai motyvuoja nesavanaudiška veikla, geri darbai, atlikti dėl kitų. Jaunimui reikia veiklos.
Po darbų mes save „apsidovanojame“, kartais iš privačių, kartais iš projektinių lėšų – visaip būna. Vykome į Naisius, į Kryžių kalną, į Vilnių, į kino teatrą Kaune, važiavome į Gelgaudiškių ir Zyplių dvarus, aplankėme Žemaitijos nacionalinį parką.
Motyvacijos varikliai
– Ką patartumėte žmonėms, dirbantiems su jaunimu, kitų jaunimo erdvių vadovams?
– Paaugliams patinka, kai jiems nėra per daug aiškinama. Su jais reikia kalbėtis trumpai, aiškiai, konkrečiai. Jaunas žmogus priima motyvuotą, tikslingą kritiką, kai ji nukreipta ne į jį patį, o į jo poelgį. Labai svarbu neįgristi savo pamokslais, pamokymais. Jauni žmonės turi jaustis gana saugiai ir patogiai. Pamirškime taip dažnai vyresniosios kartos mėgstamą priežodį „mūsų laikais“. Jaunimui „mūsų laikai“ neįdomūs. Jiems svarbu, kas vyksta čia ir dabar.
Kai vaikas jaučia, kad jis yra mylimas, laukiamas, kad juo pasitikima, tai jokių problemų nekyla. Mano darbo formulė: „Mylėti ir pasitikėti ir retkarčiais… švelniai pakontroliuoti“. Nepakenks, jei pasiteirausime, kaip sekėsi vieną ar kitą darbą atlikti, pavyzdžiui, žolę nupjauti.
Kiekviena karta yra kitokia, ir reikia atrasti būdų, kaip su ja dirbti. Iš pradžių nervuojiesi, pyksti ir paskui suvoki, kad tie paaugliai yra tiesiog kitokie. Dabar jauni žmonės yra labai staigūs, pasižymi greita reakcija ir nori labai greito rezultato. Tačiau jau dabar matau, kad į erdvę ateinančių 10–13 m. vaikų karta vėl bus kitokia.
[quote author=“D. Dubinkienė“]Ilgainiui pamatėme, kad tampame uždara, elitine grupele prie kurios tarsi nedrąsu prieiti.[/quote]
Žinoma, ir tarp savanorių būna visko: ir pavydo, ir intrigėlių. Jeigu velsiesi į patį emocijų sūkurį vienus palaikydamas, kitus atstumdamas tik prarasi ryšį su vaikais. Kartais svarbu išmintingai patylėti, pažiūrėti į situaciją iš šono. Prie „karštų klausimų“ galima grįžti, kai įtampa jau atslūgusi.
– Kokių įgūdžių suteikia savanoriavimas?
– Mokomės dirbti komandoje, viešai kalbėti, vykdyti įsipareigojimus. Kada jie išmoks drąsiai prie visų išreikšti savo nuomonę, jeigu ne tuomet, kai dalyvauja susirinkimuose, sėdėdami bendrame rate. Mokomės gražiai tarpusavyje bendrauti ir nuveikti darbus nesipykdami.
Darbdaviai žiūri ne tik į tavo atestatą, diplomą, bet ir į tai, ką tu dar moki: ar sugebi dirbti komandoje, ar esi tolerantiškas, ir į daugybę kitų dalykų, kurių iš vadovėlių neiškalsi.
Viena pagrindinių įgyjamų patirčių – renginių organizavimo įgūdžiai. Savanoriai pamato, kaip organizuojamas renginys iš vidaus, kiek darbo reikia įdėti.
Mokomės, kad renginio metu labai svarbi komandos vienybė ir pagalba vienas kitam. Jau nežinau, kiek kartų primenu, kad jeigu matai numestą šiukšlę, nesvarbu, jeigu ne tu esi atsakingas už tą šiukšlę, paimk ir pakelk ją. Ir tuo momentu nelėki, nepriekaištauki, nesiaiškinki. Pasibaigus renginiui galima pasakyti, kad toje vietoje buvo laiku nesurinktos šiukšlės, kažkas papilta ir neiššluostyta. Tačiau jokiu būdu nereikia priekaištauti renginio metu, kai vyksta intensyvus darbus. Jei tavo darbo yra mažiau, matai, kad tavo draugas nespėja – padėki jam.
Savanorių gyvenime jau pasėta atjautos ir pagalbos kitam sėkla; jie yra patyrę, kad ne tik dėl savęs viską reikia daryti, kad reikia padėti ir aplinkiniams.
Dabar ateina nauja, graži ketvirtokų karta, kuri jau nori savanoriauti. Taigi, geras pavyzdys užkrečia.
Kartų skirtumai vis didėja
– Kokias pastebite problemas darbo su jaunimo srityje?
– Aš sakau ir sakysiu, kad vaikai Lietuvoje yra nepakankamai mylimi.
Reikia daugiau finansuoti projektus, susijusius su vaikais ir jaunimu. Reikia daugiau stovyklų, prieinamų visiems vaikams. Susidūrus su biurokratiniais niuansais, kartais tiesiog nusvyra rankos. Kodėl Jaunimo reikalų departamento projektų paraiškų formos yra vienos sudėtingiausių, reikalavimai – vieni didžiausių? Tarkime, miestelių atviros jaunimo erdvės turi užtikrinti, kad projekto metu kasdien būtų 40–60 lankytojų, iš kur mažam miesteliui, kai kasmet vaikų mažėja ne tik dėl mažo gimstamumo, bet ir emigracijos. Ateina 5, 6 ar 12 ir kiekvienu džiaugiesi. Džiaugiesi, kad jis pas tave pabuvo, su tavimi pasikalbėjo.
Namuose ir, deja, neretai ir ugdymo įstaigose vaikai daugiau yra nuolat drausminami. Nemylimi, ujami, kritikuojami vaikai keršija. Jeigu jau pirmoko mama skundžiasi, kad nebesusitvarko su vaiku, vadinasi, kažkas šeimoje yra negerai. Ir ši problema tik didėja, nes tokių vaikų mokykloje daugėja. Kitas kraštutinumas yra lepinimas. Nelaimingiausias vaikas yra tas, kuris turi viską ir nežino ribų, kuriam viskas galima.
– Kodėl, Jūsų nuomone, nepaisant vis daugiau informacijos daugėja ir ryškėja probleminio elgesio vaikų ir tėvams vis sunkiau atrasti ryšį su savo vaikais?
– Gal tėvai pavargę nuo gyvenimo, gal nesupranta vaikų, gal dėmesį bando kompensuoti materialias dalykais. Perka gražiausius drabužius, naujausius telefonus, bet vaikui ne to reikia.
Tačiau kartų konfliktas egzistavo visada. Ir dažniausiai jį sukelia nepatenkinti tėvų lūkesčiai – jeigu tėvai svajoja, kad sūnus bus bankininkas, tai dažnai jis taps puikiu muzikantu.
– Kas aktualu jauniems žmonėms, apie ką jie kalbasi turėdami laisvą minutėlę?
– Dažniausiai jie visgi šnekėsis apie kompiuterius, kompiuterinius žaidimus. Ir iš tiesų, taip nudžiungu, kai iš jaunimo išgirstu, kad štai jie buvo lauke, maudėsi… Tačiau priekaištaudamas nieko nelaimėsi. Gali laimėti šiek tiek kontroliuodamas ir įtraukdamas vaiką į veiklas, darbus.
Neretai patiems tėvams yra patogu, kai vaikas leidžia laiką prie kompiuterio. Jis sėdi ir sėdės, jeigu jam tėvai nepasiūlys jokios alternatyvos.
Kodėl išvažiavę į stovyklas net savo pačių nuostabai vaikai puikiausiai išsiverčia be kompiuterio?
– Kokie artimiausi jaunųjų Krakių savanorių planai?
– Dalis mūsų savanorių yra įvairių kolektyvų nariai. Nemažai savanorių dalyvaus ir rajono dainų šventėje, taip pat respublikos Dainų šventėje, rajono bendruomenių šventėje, savanoriaus Krakių miestelio šventėje, seniūnijos bendruomenių sporto šventėje.
