Pakalbėkime apie toleranciją. Ir apie gėjus

Prieš kažkiek metų buvau įkėlęs vieną koją į tokią draugų kompaniją. Tikri Euroremonto kartos atstovai: jaunatviški, gražūs, neblogai uždirbantys ir atvirai niekinantys socialdemokratus (nes tais laikais buvo madinga palaikyt liberalus). Buvo toj kompanijoj ir menininkų, ir vadybininkų su projektų vadovais, ir gėjų porelė, ir pora daugiau ar mažiau žinomų veidų iš televizijos – žodžiu, pakankamai marga kompanija, besimėgaujanti tuo savo margumu, savo „ryšiais“ bei pačiais savimi.

Vieną savaitgalį visi kartu plaukėm baidarėmis. Tai buvo gana varginantis dviejų dienų žygis. Ir kai jau pasiekėm finišą, visi buvom pakankamai pavargę, bet tuo pačiu ir laimingi bei trykštantys sąmoju. Ir va šitoj vietoj aš kažką pasakiau, paminėdamas gėjus. Prisiekiu, tikrai neprisimenu, kas ten tokio išsprūdo, bet tikrai nei nieko įžeidžiančio, nei užgaulaus. Tiesiog kažkas iš kalbos išėjo (ir tik sutapimas, kad tuo metu mūsų kompanijos gėjų šalia nebuvo).

Staiga pajutau, kaip visų akys susmigo į mane, o viena kompanijos senbuvė, išgąstingai besidairydama į šalis bei reikšmingai kilodama antakius, ėmė šnypšti, kad aš čia atsargiau, kad galvočiau, ką kalbu, nes… tarp mūsų yra gėjų!  

[quote author=“Virgis V. Kuprys“]Aš paslapčia tikiuosi ir svajoju, kad kada nors mes gyvensime visuomenėje, kurioje kiekvienas galės būti tuo, kuo yra, ir kur kiekvienas gėjus nebijos bent jau pats sau prisipažinti esąs homoseksualus. Nes gėjai nėra niekuo pavojingi: pavojingas yra neurotiškas mūsų požiūris į juos.[/quote]

Visai gali būti (nors negarantuoju), kad būtent tą akimirką mano galvoje ir užgimė Euroremonto kartos idėja. Nes visa ta situacija buvo gyvas pavyzdys, kaip visi mes stengiamės būti (atrodyti) vakariečiais, bet vis tik viduje vis dar neatsikratome to iš seniau paveldėto mentaliteto. Ar jūs, mano skaitytojai, irgi save laikote labai tolerantiškais ir plačių pažiūrų, bet tą toleranciją suprantat kaip temos ignoravimą ir stengiatės ją apeiti? Tada sveikinu: jūs irgi esate euroremontininkai.

Štai jums palyginimui: mano draugė, kuri yra jau visiškai kitos kartos atstovė ir mąsto visiškai kitokiomis kategorijomis, sako, kad pats žodis „tolerancija“, ypač kai kalbame apie gėjus, yra netinkamas. Nes – o ką mes tuo žodžiu norime pasakyti? Kad gėjus yra „kitoks“? Kad norma, normalumas – tai esu aš, o homoseksualumas tai praktiškai kaip kažkoks trūkumas, neįgalumas? Ir kai mes sakome „aš toleruoju gėjus“, tai iš esmės yra lygu „aš leidžiu jam būti gėjumi, aš susitaikau su tuo, kad jis yra kažkoks netoks.“

Bet broliai ir seserys! Homoseksualumas nėra negalia! Gėjai turi dvi rankas ir dvi kojas, netgi galvą turi, kartais – su vešlia šukuosena, o kartais – visiškai pliką. Lygiai taip pat kaip ir heteroseksualai. Ir jeigu vienintelis dalykas, kuris jums užkliūva, yra tai, kad jie „mylisi vieni su kitais, ir tai yra šlykštu“, tai dovanokit, bet kas dedasi jūsų pačių galvose?.. Nes, pavyzdžiui, susidūręs su kitu žmogumi, aš tikrai negalvoju pirmiausiai apie tai, kaip ir su kuo jis mylisi. Būtų tikriausiai nenormalu, jei turguje pirkdamas salotas ir ridikėlius fantazuočiau apie juos pardavinėjančios bobutės seksualinį gyvenimą. Bet, jei teisingai suprantu, jūs, sutikę gėjų, pafantazuojate biškį, tiesa?.. Kitaip nesuprantu, iš kur daugiau tas jūsų bjaurėjimasis gėjais randasi, jei ne iš vaizdinių jūsų pačių galvose?..

[quote author=“Virgis V. Kuprys“]Jei laikome save labai tolerantiškais ir plačių pažiūrų, bet homoseksualumą suvokiame kaip kažką negero, kaip iškrypimą ir mirtiną nuodėmę, tai ar nuo tokios tolerancijos gėjams lengviau?[/quote]

Vienas iš mano pauglystės draugų buvo gėjus, bet mūsų bendravimui tai niekada netrukdė. Mes kūrėme grupę, varžydavomės visokiuose skaitovų konkursuose ir „Poezijos pavasarėliuose“ bei valkiodavomės po Kėdainius filosofuodami apie gyvenimą valandų valandas. Baigęs mokyklą jis išvažiavo į Vilnių, o kai po poros metų ten nusibasčiau ir aš, tai buvo savaime suprantama, kad pirmiausiai apsistojau pas jį, ir mes vos ne metus buvome „butiokai“.

Ką supratau per tuos metus po bendru stogu? Pirmiausia, kad tu esi arba homoseksualus, arba ne, ir tai nepriklauso nuo tavo noro ar aplinkos. Tuose namuose nuolat lankydavosi įvairiausi žmonės – nuo meno pasaulio garsenybių iki gydytojų ir nuo savivertės problemų užkamuotų „bohemščikų“ iki eilinių vakarėlių liūtų. Ir taip – didžioji jų dalis buvo gėjai.

Bet kažkodėl nuo to, kad nuolat su jais susidurdavau, kad bendraudavau ir valgydavau prie vieno stalo, gėjumi netapau. Dar daugiau: niekas manęs ten nei tvirkino, nei „kabino“, nei kažkokiais kitokiais būdais bandė „atversti“ į homoseksualumą. Netgi atvirkščiai: vienas kitas net leisdavo sau pasišaipyti iš savo gėjiškumo taip parodydamas, kad čia ne aš, o jis pats mano atžvilgiu yra „kitoks“.

Todėl dabar man būna juokinga, kai mūsų „marozai“ taškosi putom dėl visokių gėjų paradų: esą tai yra kažkokia homoseksualizmo propaganda ir „vaikų tvirkinimas“. Jei nuoširdžiai, aš irgi ne visai suprantu, kam (patiems homoseksualams) reikalingi tie paradai, bet palaukit: propaganda?! Vaikų tvirkinimas?!

Atsibuskit – homoseksualumas neužkrečiamas. Jeigu vaikas pamatė gėjų, tai nuo to jis pats gėjumi tikrai nepavirs – mažiau žiūrėkit filmų apie vampyrus ir vilkolakius. Tu gimei arba toks, arba kitoks, ir viskas. Ir taip buvo visados, ir per amžius amen.

Istorikai yra paskaičiavę, kad visais laikais, per visą žmonijos egzistavimą homoseksualai sudarė kažkur tarp 10-20 procentų visos populiacijos. Taip buvo visada, girdit? Dalis žmonijos (o ir gyvūnijos!) visada buvo homoseksuali. Ir tame nėra nieko antgamtiško ar siaubingo. Ir kai dabar kas nors bando prikišti, kad esą gėjų daugėja, tai ne: jų visada buvo tiek pat. Tik anksčiau jie kaip įmanydami slėpėsi ir netgi būdavo priverčiami „gydytis“, o dabar tiesiog mažiau bijo. Ir tai yra labai gerai, nes iš tiesų iš tiesų sakau jums: nieko nėra blogiau kaip gėjus, kuris visom išgalėm stengiasi nuslėpti, nuslopinti savo potraukius.

Aš paslapčia tikiuosi ir svajoju, kad kada nors mes gyvensime visuomenėje, kurioje kiekvienas galės būti tuo, kuo yra, ir kur kiekvienas gėjus nebijos bent jau pats sau prisipažinti esąs homoseksualus. Nes gėjai nėra niekuo pavojingi: pavojingas yra neurotiškas mūsų požiūris į juos.

Aš kažkada vieną gėjų buvau įsileidęs repetuoti į savo studiją. Jis ten kėlė didžiausią betvarkę: nuolat po savęs palikdavo kalną šiukšlių ir bjaurią smarvę, nesutvarkydavo aparatūros, nesilaikydavo repeticijų tvarkaraščio ir galų gale įsigudrino ateiti groti ar tiesiog pasėdėti su draugais naktį, ko savo studijoje griežtai neleidžiu daryti. Bet jis taip elgėsi ne dėl to, kad yra gėjus, o tiesiog tik dėl to, kad yra idiotas ir nevala. Ir kai pagaliau neapsikentęs už visas tas nesąmones jį iš studijos išmečiau, jis, be abejo, pažiūrėjo į tai kaip į mano neapykantą homoseksualams.

[quote author=“Virgis V. Kuprys“]Ir aš nematau jokių logiškų argumentų, kodėl turėtumėte taip nekęsti homoseksualų. Gėjus niekada nepuls „kabinti“ pirmo pasitaikiusio vyro tik dėl to, kad anas yra vyras. Juk jūs irgi nesiekiate „pargriauti“ kiekvienos prekybos centro kasininkės, pagyvenusios kaimynės iš trečio aukšto ar tetos Aldonos iš Atkočių tik todėl, kad ji – moteris.[/quote]

Kad tu kur prasmegtum, po galais. Tikrai norėjau tuomet jam užvožti. Bet kai pirminis siutas šiek tiek atlėgo, pagalvojau – po velnių: o kas, jei ne mes, ne visuomenė tą šizofreniją tokiems vaikiams ir įvarom? Juk net jei laikome save labai tolerantiškais ir plačių pažiūrų, bet homoseksualumą suvokiame kaip kažką negero, kaip iškrypimą ir mirtiną nuodėmę, tai ar nuo tokios tolerancijos gėjams lengviau? Paimkime kad ir tą gėjų porelę iš tos mano pradžioje papasakotos istorijos: kaip jūs manote, ar jie nesijaučia taip, lyg jiems už nugarų jų pačių „draugai“ apie juos šnabždasi? Ar jie nesijaučia toje kompanijoje „kitokie“?

Esu tikras, kad visai tai kompanijai būtų kur kas lengviau, jei visi tiesiog priimtų tų dviejų draugų homoseksualumą kaip faktą. Nevengtų tos temos, nebijotų kažko įžeisti, o tiesiog priimtų vieni kitus tokius, kokie jie yra. Aš už tai, toks mano požiūris. Juodaodis yra juodaodis, gėjus yra gėjus, budistas yra budistas, nes krikščionis yra krikščionis. Niekas nieko čia neturi toleruoti, nes nei viena pusė nėra kažkuo ypatingesnė, svarbesnė ar pranašesnė už kitą.

Ir aš nematau jokių logiškų argumentų, kodėl turėtumėte taip nekęsti homoseksualų. Gėjus niekada nepuls „kabinti“ pirmo pasitaikiusio vyro tik dėl to, kad anas yra vyras. Juk jūs irgi nesiekiate „pargriauti“ kiekvienos prekybos centro kasininkės, pagyvenusios kaimynės iš trečio aukšto ar tetos Aldonos iš Atkočių tik todėl, kad ji – moteris. Tai kodėl įsivaizduojate, kad gėjai jums yra kažkuo pavojingi?

Iš tiesų iš tiesų sakau jums: tas pavojus yra tik jūsų galvose. Išsitrinkite plaukus, išsikratykite kvailas mintis ir išvaikykite savo vidinius demonus. Pamatysite, akyse prašviesės. Laikykitės!