Nauja era vaikų globai – profesionali tėvystė

Kaip paskatinti lietuvius šeimas kurti ne didmiesčiuose, o mažesniuose miestuose ar kaimo vietovėse? Ką daryti, kad skurdas šalyje tirptų? Kaip veiksmingai pagelbėti socialinės rizikos šeimoms? Kaip išmintingiausia būtų reformuoti vaikų globą? Galiausiai – ar kiek palaikymo, tiek pat ir kritikos sulaukęs naujasis smurto prieš vaikus įstatymas toks ir liks? Į šiuos bei kitus socialinius klausimus atsakė labdaros ir paramos fonde „Viltis–Vikonda“ apsilankęs kėdainietis Seimo narys Darius Kaminskas. Su juo atvyko ir fonde savanoriaujanti žmona Aušrelė.

Kartą per mėnesį

Veiklą plečiantis labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ ėmėsi naujos iniciatyvos, kuri įstaigai padės paramą bei pagalbą teikti dar tikslingiau. Kartą per mėnesį fonde svečiuosis ir su jo geradariais susitiks aktualioms rajono visuomenės problemoms neabejingas svečias. Su juo bus aptariami svarbūs socialiniai klausimai, susiję su žmonių gerove.

„Labdaros ir paramos fondui „Viltis–Vikonda“ rūpi krašto žmonės ir jų ateitis, todėl imamės įvairių iniciatyvų, kad galėtume kuo daugiau padėti į mus besikreipiantiems rajono gyventojams, taip pat vykdydami savo projektus ir plėtodami veiklą“, – aiškina fondo direktorė Irena Staliorienė.

Regionams – mažėjančio gyventojų skaičiaus kilpa

Bene skaudžiausia problema – šalį gniaužiantis skurdas. Seimo narys D. Kaminskas sako, kad skurdą maitina netolygus regionų vystymasis.

„Žmonės emigruoja ne tik į kitas šalis. Skaudžiai kerta ir vidinė emigracija, kai gyventojai, ypač jaunimas, išvyksta ateitį kurti į didmiesčius. Taigi rajonuose mažėja dirbančiųjų.

Kai atvykau gyventi į Kėdainius, rajone buvo 66 tūkst. gyventojų – 33 tūkst. mieste ir tiek pat rajone. Dabar iš viso beliko apie 49 tūkst.

Žmonės ne tik emigravo, mažėja ir gimstamumas. Tai vienos iš priežasčių, gilinančių regionų vystymosi netolygumus. Šie ypač ryškūs kaimo vietovėse“, – situaciją apibrėžia parlamentaras.

Pagalba – keičiant įstatymą

D. Kaminsko nuomone, mažinti regionų vystymosi netolygumus padėtų Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai. Kaip pavyzdžiu būtų galima vadovautis skandinavišku modeliu.

„Pagal jį, savivaldybė pirmiausia viešąsias paslaugas ar prekes turėtų pirkti iš savo rajono įmonių. Taip savivaldybė skatintų gyventojus steigti darbo vietas ir teikti paklausias paslaugas. Arba gretimos savivaldybės galėtų bendradarbiauti. Pavyzdžiui, vienoje būtų steigiamos įmonės vienoms paslaugoms teikti, o kitoje – kitoms. Tada ir jaunimas neišsivažinėtų, būtų mažinami regionų vystymosi netolygumai.

Taip, didžiosios įmonės galėtų tokią pat paslaugą teikti pigiau. Tada jos galėtų rajonuose steigti dukterines įmones ir taip kurtų naujas darbo vietas čia“, – aiškina Seimo narys.

Bėda – infrastruktūra ir būstas

Norint paskatinti jaunas šeimas apsigyventi rajone, vertėtų palengvinti jiems būsto įsigijimo galvosūkius.

„Mąstoma jaunimui suteikti lengvatines įsikūrimo galimybes būtent regionuose. O kad jaunas žmogus norėtų gyventi regione, jam dar reikalinga ir infrastruktūra – vaikų darželis, mokykla, medicininės paslaugos. Tai irgi reikia vystyti.

[quote author=“D. Kaminskas“]Mamoms ar tėčiams būtų suteikta galimybė dirbti profesionaliais tėvais. Jie gautų atlyginimą, socialines garantijas ir dar vaiko pinigus.[/quote]

Pavyzdžiui, rezidentai atvyktų į regionus įgyti savarankiško darbo patirties ir savivaldybė galėtų paskatinti juos likti. Taip sveikatos paslauga būtų artinama prie žmonių. Juk lengviau vienam ar keliems specialistams atvažiuoti į vietą nei dideliam pacientų skaičiui keliauti kitur“, – mano D. Kaminskas.

Vietoj žuvies meškerė

Labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ paramą ir pagalbą socialinės rizikos, skurstančioms šeimoms kreipia link to, kad būtų gerokai veiksmingiau, jei šeimos gautų ne žuvį – gatavą paramą, o meškerę – įgūdžius pakeisti savo gyvenimą ir padėti pati sau. Tam pritaria ir Seimo narys.

„Mesti žuvį lengva, o kad išmokytume meškere ją pasigauti pačiam, reikia daug pagalbos iš šalies. Reikia kompleksinio darbo – mokyti socialinių įgūdžių, teikti psichologinę paramą. Seime kalbama apie tai, jog turime skatinti bendruomenes. Reikėtų tiesioginio finansavimo, kad bendruomenė vykdytų ir socialines funkcijas.

Pavyzdžiui, bendruomenėje esantys buvę pedagogai, aktyvūs, patirties turintys žmonės galėtų stebėti tokias šeimas. Ne žiūrėti ir skųsti, o padėti šeimai, patarti, kaip rūpintis vaikais, kaip tvarkytis su pinigais, ruošti maistą. Štai tokius projektus bendruomenės galėtų rašyti“, – idėją pristato D. Kaminskas.

Nauji vėjai globojant vaikus

Dar vienas sopulys – vaikų globos pertvarka. Anot D. Kaminsko, Šeimynų įstatymas gali sulaukti reikšmingų korekcijų.

„Nauja iniciatyva būtų leisti šeimynas steigti globojant mažiau vaikų. Taip pat siūlyčiau steigti profesionalaus tėvo ir mamos instituciją. Jei nenorime, kad vaikai patektų į vaikų namus, tada turime leisti šeimai, kuri, tarkime, augina du vaikučius, paimti globoti vieną, du, tris vaikus – nenurodant skaičiaus.

Yra nemažai šeimų, kurioms tenka pragyventi iš minimalių atlyginimų. Mamoms ar tėčiams būtų suteikta galimybė dirbti profesionaliais tėvais. Jie gautų atlyginimą, socialines garantijas ir dar vaiko pinigus.

Buvo kilusi diskusija, kad tada nebus norinčiųjų dirbti ir darbdaviai neras darbuotojų, tačiau tada atsiras konkurencija ir darbdaviai bus skatinami kelti atlyginimus. Jei tėčiui ar mamai labiau apsimokės grįžti į darbo rinką, jis galės tai padaryti. Taip atsirastų proveržis vaikų globos sistemoje“, – įsitikinęs Seimo narys.

Šiuo metu vieno vaiko išlaikymas vaikų globos namuose, priklausomai nuo savivaldybės, pasak D. Kaminsko, atsieina 780–1 700 Eur per mėnesį.

Mažins vaistų kainas

Dar vienas milžiniškas iššūkis Vyriausybei – sumažinti vaistų kainas. Seimo nario nuomone, siekiant pokyčių ir efektyvumo ne visada verta išradinėti dviratį – pakanka imti gerą pavyzdį. Tokiu šiuo atveju jis laiko Skandinaviją.

„Švedijoje privalomąja tvarka vaistininkas klientui turi siūlyti patį pigiausią vaistą. Žmogus gali nesutikti ir rinktis kitą preparatą. Už brangesnį jis turi primokėti pats.

Pas mus vaistininkai nėra įpareigoti siūlyti pigiausio medikamento. Jei tai būtų privaloma, tada vaistus gaminančios firmos būtų skatinamos siūlyti vaistus pigiau ir taip kristų kainos“, – mano D. Kaminskas.

Seimo narys, medikas išsakė nuomonę ir apie gausias diskusijas sukėlusius generinius vaistus.

„Yra daug mitų neva generiniai vaistai prastesni, kad tik pirkėjui pasiūlytų brangesnį medikamentą, nors jo cheminė sudėtis tokia pati kaip pigesnio. Jei mes pirktume pigesnius generinius vaistus, tada sutaupytume pinigų etiniams – originaliems vaistams, kurie yra brangūs, nes inovatyvūs. Pavyzdžiui, vėžiui gydyti. Žmonės skundžiasi, kad tokioms ligoms gydyti yra vaistų, bet valstybė jų nekompensuoja. Taip, nes nėra pinigų, kadangi juos išleidžiame kompensuodami eilinius vaistus ir nesugebame nupirkti brangiųjų – inovatyvių.

Švedų elgesys – jie taupo pirkdami generinius vaistus, todėl gali kompensuoti naujausius ir efektyviausius gydymo būdus. Mechanizmas yra, tereikia politinio sprendimo“, – akcentuoja Seimo narys.

Išprovokavo skuba

Metai iš metų Vyriausybės vilkintos smurtą prieš vaikus draudžiančio įstatymo pataisos galiausiai sulaukė aušros. Vasarį susirinkę į neeilinę sesiją Seimo nariai vieningai pritarė uždrausti bet kokios formos smurtą prieš vaikus. Čia apibrėžtos ir smurto rūšys: fizinis, psichologinis, seksualinis bei nepriežiūra.
Priėmus šį įstatymą visuomenėje kilo daug bruzdesio. Kritikos pažėrė net švietimo bendruomenė baimindamasi, kad vaikai visiškai pamirš savo pareigas ir tenorės naudotis teisėmis.

Seimo narys patikino, kad įstatymas dar bus taisomas. Mat jį priimti išprovokavo skuba, kai Kėdainiuose vyras mirtinai sumušė mažametį sugyventinės sūnų.

„Priimdamas šį įstatymą Seimas norėjo galiausiai aiškiai apibrėžti sąvokas, kas yra traktuojama kaip smurtas, ir paskleisti svarbiausią žinią – kad vaiko mušti negalima“, – pabrėžė D. Kaminskas.