Mokesčių mokėtojų pinigai – prabangiems valdininkų kompiuteriams

Kuo skiriasi biudžetinė įstaiga nuo privačios bendrovės? Visų pirmą – požiūriu į pinigų panaudojimą. Jeigu privataus verslo savininkas, ar eilinis žmogus prieš įsigydamas vieną ar kitą prekę ieško optimalaus kainos ir kokybės santykio, ši taisyklė biudžetininkams, regis, negalioja. O kam taupyti pinigus, jeigu jų vis vien apstu – mokesčių pavidalu juos į biudžetą suneša visi gyventojai.

Vieno kompiuterio kaina – 1,4 tūkst. eurų

O kaip su biudžeto, tai yra mūsų visų pinigais tvarkosi Kėdainių rajono savivaldybės valdininkai? Panašu, jog ūkiškumo, šeimininkiškumo apraiškų šioje organizacijoje vis dar nėra.

Šių metų rugpjūčio 25-ąją Kėdainių rajono savivaldybė, atstovaujama administracijos direktoriaus Ovidijaus Kačiulio, pasirašė kompiuterių pirkimo sutartį su bendrove „Atea“. Kitaip tariant, ši visoje šalyje žinoma informacinių technologijų kompanija laimėjo savivaldybės skelbta konkursą pirkti naujus kompiuterius.

Regis, šis sandoris, kurio vertė – 14 tūkst. 447 eurai nėra kažkuo išskirtinis. Kompiuteriai tapo pirmojo būtinumo darbo priemone, tad naujos įrangos įsigijimo būtinybė nekelia abejonių. Čia dėmesį patraukia viena aplinkybė – savivaldybės įsigyjamų kompiuterių kiekis. O jų nei daug, nei mažai – viso labo 10.

Taigi, vieno jų kaina siekia kiek daugiau, nei 1,4 tūkst. eurų. Ar tai daug, ar savivaldybė nepermoka už pirkinius? O galbūt už šią sumą pavyktų įsigyti ne 10, bet kelis kartus daugiau kompiuterių? Būtent šį klausimą rajono politikai  bei visuomenės atstovai galės užduoti valdininkams, disponuojantiems mūsų visų – mokesčių mokėtojų pinigais.

Naujausia technika – prabanga ar būtinybė?

Nereikia būti dideliu informacinių technologijų žinovu, kad suvoktum, jog 1,4 tūkst. eurų už vieną kompiuterį – gana daug. Juolab, peržvelgus kompiuterine įranga prekiaujančių įmonių pasiūlymus, galima rasti kelis kartus pigesnių alternatyvų.

Rimtų abejonių, ar biudžeto lėšos išleidžiamos racionaliai, kelia šios pirkimo sutarties priedas, techninė pirkinių specifikacija. Joje nurodoma, kokius kompiuterius rajono savivaldybės klerkams turi atgabenti pardavėjas.

[quote author=“Aut. past.“]Savivaldybėje pagrindinė veiklos sritis yra darbas su įvairiais dokumentais, apskaitos programomis, tad naujų kompiuterių galimybės bus išnaudotos geriausiu atveju gal tik 30–40 procentų.[/quote]

Kėdainių valdininkai šįkart užsigeidė itin prabangių prekių. Aprašyme nurodoma, jog kompiuteriai privalo būti integruoti (viename korpuse sumontuotas monitorius bei visi kompiuterio komponentai). „Full HD“ rezoliuciją palaikančio ekrano įstrižainė – ne mažesnė 23,8 colių, turi būti galimybė reguliuoti jo aukštį, pasukimo kampą ir taip toliau. Negana to, šių kompiuterių ekranai turi būti jautrūs lietimui, kad  valdininkams nereikėtų vargti stumdant pelę, o jie galėtų dirbti savo pirštais patapšnodami ekraną.

Galingumo reikalavimai šiems kompiuteriams išties įspūdingi – privalo būti ne mažiau 8 gigabaitų operatyvinės atminties su galimybe ją plėsti iki 32 gigabaitų. Procesoriaus galia nurodoma itin didelė, kuria pasižymi naujausi ir, savaime suprantama, brangiausi įrenginiai. Savivaldybės Bendrojo skyriaus vyr. specialisto Mindaugo Matusevičiaus parengtoje ir administracijos vadovo O. Kačiulio pasirašytoje pirkimų specifikacijoje nurodoma ir daugiau parametrų, tačiau jie esminės įtakos kainai neturi.

Visa tai įvertinus, kyla natūralus klausimas – kam savivaldybei prireikė tokių brangių ir galingų kompiuterių? Juk įstaigoje, kurioje pagrindinė veiklos sritis yra darbas su įvairiais dokumentais, apskaitos programomis, jų galimybės bus išnaudotos geriausiu atveju gal tik 30 – 40 procentų.

Nebent valdininkų tarpe esama mėgėjų darbo metu pažaisti kompiuterinius žaidimus, pirštais patapšnoti lietimui jautrius „Full HD“ raiškos ekranus ar juose žiūrėti aukštos raiškos filmus? Tuomet iš tiesų nereikia taupyti – už mokesčių mokėtojų pinigus verčiau pirkti pačius galingiausius, ir, savaime suprantama, brangiausius kompiuterius.

Tačiau tai daugiau nei šventvagiška prielaida, juk valdininkai darbo metu kompiuteriais nežaidžia, jie uoliai, neskaičiuodami valandų ir jėgų, dirba visuomenės labui.

Verslas moka taupyti, o valdininkai?

Į visa tai pažvelkime be ironijos, paanalizuokime, kaip šioje situacijoje būtų pasielgęs privataus verslo savininkas ar bet kuris kitas, savo pinigus skaičiuoti mokantis žmogus.

Pirmiausia, tikrai nėra poreikio pirkti pačią naujausią, itin galingą bei savaime suprantama – brangiausią kompiuterinę techniką. Tokioms įstaigoms, kaip savivaldybė, kur daugiausiai dirbama su dokumentais, duomenų bazėmis bei elektroniniu paštu, yra sukurta atskira, vadinamųjų „biuro kompiuterių“ kategorija. Tokius galime matyti bankuose, pažangiai mąstančių kompanijų biuruose bei kai kuriose valstybės įstaigose.

Pagrindinė biurams pritaikytų kompiuterių savybė – patikimumas, tylus veikimas, kad netrukdytų aplinkiniams, sąlyginai nedidelė kaina bei optimalus galingumas, kurio pakanka esminėms su darbu susijusioms funkcijoms atlikti.

Lietuvos verslininkai jau seniai atrado puikią nišą – importuoja minimaliai naudotus, gamintojų atnaujintus ir išskirtiniu patikimumu pasižyminčius verslo klasės kompiuterius. Peržvelgus kelių šalies bendrovių pasiūlymus, kelis metus naudotų stacionarių kompiuterių (be monitorių) kainos, priklausomai nuo konfigūracijos, varijuoja tarp 200 – 400 eurų. Šios kainos nurodytos perkant vieną kompiuterį, tačiau pareiškus norą įsigyti kelias dešimtis, galima nesunkiai nusiderėti.

Mokant skaičiuoti savo pinigus ir mąstant racionaliai, puikiai veikiančius, nors šiek tiek naudotus kompiuterius labiausiai apsimoka internetu pirkti tokiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija ar Didžioji Britanija. Remdamasis asmenine patirtimi galiu patikinti – pakankamai galingo, verslo klasės nešiojamo kompiuterio kaina su siuntimu iš Didžiosios Britanijos neviršija 200 eurų. Tereikia mokėti užsienio kalbą ir turėti bendrą supratimą apie tai, kaip funkcionuoja pasaulinis interneto aukcionas „eBay“.

Tad aritmetika čia gana paprasta. 14 tūkst. 447 eurų padalinus iš sąlyginės 300 eurų sumos, vietoje 10-ies stacionarių, su integruotais liečiamais ekranais kompiuterių, savivaldybė galėjo įsigyti net 48 puikiai veikiančius nešiojamus. Tiesa, žaisti žaidimus jais būtų šiek tiek kebloka. Aišku, papildomai kainuotų programinė įranga, nors šiuo metu galima rasti kokybe bei funkcionalumu nenusileidžiančių nemokamų alternatyvų.

Pavyzdį jau parodė policijos vadovai

„Mes negalime pirkti naudotų kompiuterių, jie nepatikimi, bet kada gali sugesti, paskui mus kaltinsite, jog biudžeto lėšas iššvaistėme seno šlamšto įsigijimui“, – tikriausiai atsakytų valdininkijos išminčiai.

Štai šioje vietoje derėtų priminti ne taip seniai visoje policijos sistemoje įgyvendintas pertvarkas. Vieno progresyviausiai mąstančių pareigūnų, tuomečio generalinio policijos komisaro pavaduotojo Donato Malaškevičiaus dėka buvo nuspręsta pirkti ne naujus, bet užsienyje šiek tiek naudotus, gamykliškai atnaujintus kompiuterius. O šis sprendimas leido už tą pačią sumą įsigyti keliskart daugiau kompiuterių.

Nemažai lėšų buvo sutaupyta nusprendus atsisakyti brangios programinės įrangos, ją pakeičiant nemokama, laisvai platinama. Tikriausiai ne veltui buvęs komisaras D. Malaškevičius šiais metais buvo paskirtas vadovauti valstybe valstybėje vadintos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Pirkimų centrui.