Močiutė blynus kepdavo ant vandens

 Močiutė blynus kepdavo ant vandens

Kokybiškai iškepti lietiniai blynai patiekti su apelsinų padažu jau ne paprastas pietų patiekalas, o išdidus desertas.

Jorūnė LIUTKIENĖ

Blynai. Kaip rašoma senosiose lietuviškose kulinarinėse knygose jie turi būti ,,dideli, kaip saulė; apvalūs, kaip saulė; raudoni, kaip saulė, karšti kaip saulė“. Blynai nuo pagoniškų laikų yra vienas iš mūsų krašto apeiginių valgių, kepami per žiemos palydas ir kitas šventes. Šį kartą plačiau apie lietinius ir seną bei naują jų versijas.

Kol išmokau

Su lietiniais per savo šeimininkavimo praktiką oi turėta vargo. Kad ir kaip atrodydavo gerai susimaišydavau tešlą, blynai neišeidavo, nes… prikepdavo keptuvėje. Labai kantriai mėginau išmokti ir vis susiruošdavau kepti iš naujo ir iš naujo. Ir vis iš naujo ir iš naujo tekdavo išplauti keptuvę bei pridėjus į tešlą daugiau kiaušinių išsikepti paprastus blynelius. Patarimų skaitymas ir bandymai nepadėjo.

Dar prieš 20 gerų metų pasikonsultavusi su puikia buvusio Jonušo Radvilos studijų centro virtuvės vedėja Zita, supratau, kad belieka pirkti naują keptuvę. Ji mane išklausinėjo, kaip ir ką darau, o tada pasakė: ,,Žinai, tada jau tik keptuvė bloga“.

Gimus antrajai dukrytei, augindama ją ir kuisdamasi po namus, su ta pačia keptuve dar kartą nusprendžiau pamėginti. Iš pirmo karto iškepiau puikiausius lietinius. Nuo tada juos kepu ramiai ir visada pavyksta. 

Vėliau susikoncentravau į skonį: ilgą laiką maišydavai vien su pienu, paskui jį pamaišydavau su vandeniu, dėdavau daugiau kiaušinių, mažiau kiaušinių, įberdavau cukraus, cinamono, bet vis nesupratau, kodėl jie nėra tokie kaip vaikystėje?

Kartą namie neturėjau nė lašo pieno, o įdarą lietiniams jau buvau pasiruošusi, tai kepiau vien tik ,,ant vandens“. Ir štai paragavusi supratau, kad tai jie – vaikystės lietiniai. Pasirodo, močiutė juos kepdavo „ant vandens“…  

Beje, mano vaikai nėra net ragavę mano vaikystės lietinių, kai juos be jokio įdaro iš didelės stirtos susisukdavome į ritinį ir ranka pamerkdavome į šviežių keptų spirgučių dažinį.

Skoniai keičiasi, mados irgi.

Įdarų įvairovė

Su kuo tik nekepti tie lietiniai; sūriais, obuoliais, daržovėmis, uogomis, kumpiais, mėsa, kepenėlėmis. Dar daugiau su kuo pagardinti: jogurtu, uogiene, sviestu, greitine, sirupu, džemu.  Klasikiniai − su varškės įdaru − iki šiol skaniausi sūnui, man pačiai − su virtos mėsos įdaru. Negaliu jų atsisakyti. Tačiau yra ir kitų – puikiausiai pavykusių eksperimentų: su storesniu lydyto sūrio gabalėliu apibertu šviežiais bazilikais, su marinuotomis šparaginėmis pupelėmis ir keptais svogūnais bei su troškintais kopūstais. Ir dar: žali − su į pačią tešlą įplaktais špinatų lapeliais.  

Visų mėgstami ir su dešrelėmis. Visai nesenai ėmiau raityti lietinius pasinaudodama maisto pramonės suteiktais patogumais. Ant blyno dedu nebe dešrelę, o apskritimais papjaustytus virtos dešros griežinėlius. Tada ant jų pakloju taip pat plonais lakštais pjaustytą lydytą sūrį, taip pat iš pakelio. Ir susuku lietinius. Abu ingredientai kepami idealiai susilieja ir lietiniai būna švelniai malonaus skonio bei ploni kaip pagaliukai.  

Lietiniai – desertas?!

Kad lietiniai gali būti net desertas, pirmą kartą sužinojau dar kokiais 1997 metais, kai su kolegomis lankėmės stažuotėje Danijoje. Ten per mums surengtą oficialią vakarienę desertui buvo patiekti lietiniai blynai su ledais ir kremu, pabarstyti cukraus pudra ir uogomis.

Tuomet gerokai stebėjausi, nes kulinarinis patyrimas buvo toks menkas, kad galėjau demonstruoti tik jo neišmanymą ir nieko daugiau.

Kiek vėliau su prancūzų kalbos ir kultūros klubu ,,Sans Frontieres“ lankėmės Paryžiuje. Kulinarinės patirtys vis tiek dar nebuvo tiek išsivysčiusios, bet noras paskanauti − begalinis. Ten tegalėjome įpirkti mažutėje užkandinėje vos ne gatvėje tiekiamus lietinius su klevų sirupų, bet tikrus! Skonius pamenu iki šiol, gailiuosi, kad tuomet nebuvo madų fotografuoti savo maistą ir juo dalintis instagramuose, bet vidiniuose smegenų failuose viskas taip stipriai įsirėžę, kad iki šiol neperinstaliuoja joks hakeris.

,,Crepes Suzette“

Naujausius desertinius blynus visai nesenai išmokau kepti iš Editos Mildažytės sūnaus Mykolo. Televizijos laidoje jais vaišinosi nepriekaištingas kulinaras ir žinovas bei „Pasaulio puodų“ autorius Vytaras Radzevičius su anūku Skajumi Juozapu. Garsieji ,,Crȇpes Suzette“ − prancūzų išradimas. Blyneliai turi klasikinę istoriją. Tai netikėta virėjų klaida, kuri pagimdė toli gražu ne vien gardų patiekalą.

Velso princas Edvardas VII labai mylėjo Monaką ir buvo dažnas svečias. Būsimam Anglijos karaliui 1895-aisiais lankantis su gražuole Suzette viename iš garsiausių restoranų Café de Paris Monte-Carlo jam buvo tiekiamas desertas. Ir… kažkas nepavyko jaunam vos 14-mečiui padavėjo asistentui. Blyneliai ruošiami su likeriu užsidegė, tačiau jų skonis liepsnose tapo toks nepakartojamas, kad paragavęs jis išdrįso juos patiekti princui. Nuo tada Henri Carpentier pavardė įrašyta į kulinarijos istoriją, o knygose atsirado naujas receptas.

Nors būsimam karaliui paklausus patiekalo pavadinimo, jis pirma išgirdo ,,Crȇpes Princesse“, bet istorija pasakoja, kad dama švelniai ir gana šmaikščiai paprotestavo. Karalius buvo džentelmenas. Už ,,Crepes Suzette“ Velso princas jaunajam kulinarui vėliau atsiuntė brangakmeniu papuoštą žiedą, panamos kepurę ir lazdelę. Taip savo atsiminimuose prieš šimtą metų rašė H. Carpentier.

Taigi kokia paslaptis? Iškepę tobulus blynelius, gaminame jiems padažą. Nutarkuojame apelsino žieveles ir sumetame į įkaitintą keptuvę įberiame cukraus ir gerai padeginame, supilame vieno apelsino sultis ir įmetame apie gerą šaukštą sviesto. Viską lydome iki vientiso padažo, tada sudedame trikampiais sulankstytus keturis lietinius blynelius ir patroškiname. Blynelius apverčiame. Ir dar patroškiname. Paskutinis akordas: šaukštas apelsinų likerio ir… keptuvę su patiekalu uždegame.

Skonis iš tiesų – damiškas: lengvas, gaivus su nedideliu apelsino kartumu, kuris vos jaučiamas per gomurį deginantį saldumą. Sako, kad Edvardas VII išvalgė padažą su šaukštu.

Aišku, kiekvienas geras receptas tik įkvepia eksperimentams. Labai skanus padažas ir daug paprastesnis. Įpilkite į keptuvę pusę stiklinės lengvo svarainių sirupo pakaitinkite, įdėkite sviesto  ir sudėkite blynelius. Galite net nenaudoti alkoholio, bet pasimėgausite nauju skoniu tai tikrai. Taip pat galite naudoti bet kokį pamėgtą sirupą, pamaišytą su sviestu, dar galima į tą padažą pridėti džiovintų slyvų ar kitų vaisų arba riešutų ir Jūsų Užgavėnės bus neįprastos.  

Kad tikrai pavyktų, reikia gerų lietinių blynų.

Puikių lietinių receptas

Reikės: 150 ml pieno, 150 ml vandens, 150 g miltų, 2 kiaušinių, 2 šaukštų rapsų aliejaus, 1 arbatinio šaukštelio druskos.

Ingredientus gerai suplakite šluotele ir būtinai palikite šiltai ramiai pastovėti, kad tešla gerai subrinktų, nurimtų ir atsikleistų. Naudokite rapsų aliejų, kuris yra bekvapis ir beskonis. Kepdami blynus keptuvės dugną vis patepkite aliejumi, ne įpilkite jo, o patepkite su servetėle. Blynelius apkepkite iš abiejų pusių.

Originalus ,,Crȇpes Suzette“ padažas

Reikės: 50 g sviesto, 50 g cukranendrių cukraus, bet gali būti ir paprastas, vieno apelsino sulčių, smulkiai tarkuotų apelsinų žievelių, 1–2  šaukštų apelsinų likerio.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video