Miesto parką papuošė inkilai
Visas pavasarines inkilų kėlimo akcijas Kėdainiuose vainikavo inkilų iškėlimas miesto parke. Miesto parko seniūnaitis savamokslis gamtininkas Ruslanas Linevas su būriu pagalbininkų pagamino dešimtis inkilų sugrįžtantiems paukščiams. Gamtininkai sako, kad tai buvo inkilų kabinimo akcijų pabaiga.
Ne tik švarinti
„Be visų kitų dalykų, esu dar ir miesto parko seniūnaitis. Sugalvojau šiemet, kad miesto parką reikia ne tik švarinti, bet ir gražinti. Sugalvojau prikabinti dešimtis inkiliukų, kad ten apsigyventų paukščiai. Tuomet žmonės vaikščiodami galės klausytis paukštelių giesmių. Prie akcijos buvo kviečiami prisijungti ir miestelėnai. Tiesa, savo pagalbą ir miesto seniūnija pasiūlė. Prireikė ir jų darbininkų rankų“, – pasakojo R. Linevas.
Padėti reikia
Vyriškis apie idėją pakabinti dešimtus inkilų nedaugžodžiauja. Jis sako, kad žmogus turi padėti gamtai, nes iš jos ima labai daug.
„Šį pavasarį tai jau antroji mano sugalvota inkilų kabinimo akcija. Vieni inkilai buvo pakabinti mano kaime, kiti Kėdainių miesto parke. Kiek jų buvo? Sunkus klausimas. Inkilų neskaičiavau, nes jie buvo daromi nuolat. Džiaugiuosi, kad akcija pavyko. Dabar reikia laukti, kad tuose inkiluose apsigyventų paukščiai. Manau, dabar žmonėms po parką vaikščioti bus dar smagiau“, – dėsto R. Linevas.
Kėlimo pabaiga
Mokslininkai pažymi, kad norintiems iškelti inkilus jau reikės palaukti kitų metų, nes inkilus kelti balandį netikslinga. Aplinkos ministerijos mokslo darbuotojas, gamtininkas Selemomas Paltanavičius sako, kad kovo mėnuo buvo pats svarbiausias.
„Šiais metais inkilų kelti jau nerekomenduojama, nes tikimybė, kad kažkas juose apsigyvens yra labai maža. Vasario ir kovo mėnesiai yra pats tinkamiausias metas kabinti inkilėlius. Norintieji suteikti naujus namus pelėdoms, tai turėtų padaryti iki vasario pabaigos, kadangi jos perėti pradeda labai anksti. Kitiems paukščiams inkilus vertėtų pakabinti iki kovo vidurio, vėliausiai – iki kovo pabaigos“, – aiškino gamtininkas S. Paltanavičius.
Jo teigimu, tinkamiausią inkilo dydį sugalvojo patys paukščiai. Anksčiau, kol jų dar nekabino žmonės, sparnuočiai gyveno drevėse, kurias dažniausiai iškaldavo geniai.
