Lina Sabulienė: „Mano virtuvė – mano tvirtovė“

Plinkaigalyje gyvenančiai Linai SABULIENEI namų virtuvė yra būtent ta vieta, kurioje moteris gali save realizuoti.

Didžiausią dienos laiko dalį virtuvėje praleidžianti Lina, draugių akimis, yra vietoje nenustygstanti ir ramiai pasėdėti negalinti moteris.

Savo pagamintų patiekalų nuotraukomis su draugėmis itin mėgstanti dalintis šeimininkė tikrai ne veltui užsitarnavo nenustygstančios ir ramiai negalinčios pasėdėti moters vardą.

Virtuvė – mieliausia vieta

„Žiemą daugiau laiko praleidžiu namuose, todėl gaminu kada tik užsimanau.

Kadangi šiuo metu niekur nedirbu, fantazijas ir susikaupusias emocijas kuo puikiausiai galiu išlieti sau artimoje erdvėje, mylimoje vietoje – virtuvėje“, – tikina aistros ir meilės maistui nestokojanti plinkaigalietė Lina.

Ragauti yra tekę visko

Koks maistas puikuosis ant Linos virtuvės stalo, kaip tikina pati pašnekovė, dažniausiai priklauso nuo jos nuotaikos. Ji mėgsta gaminti viską: tiek ir paprastus tradicinius, tiek ir įmantresnius, daugiau laiko reikalaujančius patiekalus.

Naujoves maisto ruošime vis išbandanti ir eksperimentuoti su patiekalais niekada nebijanti Lina prisipažįsta, jog, kad ir kokio maisto artimiesiems yra tekę ragauti, šeimos narių mėgstamiausi valgiai – cepelinai ir šašlykas.

„Namuose stengiuosi patiekalų asortimentą kiekvieną dieną keisti. Jei vieną dieną valgome mėsą, kitą dieną stengiuosi kažką pagaminti iš varškės. Jei vieną dieną gaminu patiekalus iš bulvių, tai kitą dieną stengiuosi gaminti iš miltų.

Nenoriu, kad gaminamas maistas apkarstų ir atsibostų, o paįvairindama mūsų šeimos meniu, stengiuosi to kiek galėdama išvengti.

Nors turiu tokį pastebėjimą, jog mano šeimos vyrai: sūnūs ir vyras, be mėsos negali. Jei, tarkim, būna dienų kada iškepu varškėčius, kuriuos valgome pasigardindami grietine, uogomis, tai baigę valgyti jie dar eina iki šaldytuvo ir atsipjauna rūkytos dešros ar kumpio.

Net juokas ima tai matant, tačiau yra kaip yra. Matyt, ne man, moteriai, suprasti vyrų skrandžius.

Taip pat užsimaniusi pati pasiruošiu ir varškės sūrio. Juoda ir balta duona mūsų namuose – tik naminės, pyragai ar kiti saldėsiai taip pat dažniausiai tik naminiai.

Prekybos centrai man tik vieta, kurioje įsigyju produktų gamybai – jau paruoštų ar iškeptų valgių iš ten niekada neperku. Kad ir neturėdama pakankamai laiko, namuose geriau iškepsiu paprastesnį, mažiau laiko reikalaujantį ar tai pyragą, ar kitokį skanėstą, tačiau pirkti – nepirksiu.

Rūkytus gaminius taip pat pasiruošiame patys. Tenka tik iš ūkininkų kiaulaitę įsigyti, o viskuo kitu pasirūpinu pati“, – apie savo virtuvės ypatumus pasakoja naminio maisto mylėtoja.

Idėjų netrūksta

Labai dažnai virtuvėje improvizuojanti Lina yra daug kulinarinių knygų „suvalgiusi“, ne kartą su maisto gaminimu susijusius kursus lankiusi. Tai tikra šeimininkė, todėl idėjų virtuvėje jai tikrai niekada netrūksta.

„Kartais net ir sūnūs nusistebi spėliodami, ką gi čia ta mama dabar gamins, tačiau niekada nemėgstu aiškinti, pasakoti. Tokiais atvejais tiesiog atšaunu, kad kai pagaminsiu, tai ir pamatysite, kokį šiandienos mamos šedevrą valgysite.

Draugų, pažįstamų, giminaičių paprašyta pagelbėti ruošiant šventinį stalą, niekada neatsisakau – visada padedu pasiruošti įvairioms progoms: pagaminu vyniotinius, kepu sprandinę, paruošiu kitokių šventei tinkamu patiekalų – mišrainių, silkės, užkandžių, pasirūpinu patiekalų dekoravimu, išdėstymu – man maisto gaminimas tikrai tapęs didžiule aistra“, – neslepia pašnekovė.

Jautėsi tikra šeimininke

Dar maža būdama su močiute visada mėgusi gaminti Lina kuo puikiausiai pažįstą tą nepaliaujamą norą gauti paminkyti nors ir nedidelį tešlos gumulėlį ar vyresniesiems padėti atlikti dar kokį pagalbinį darbelį, todėl ir savo anūkams ji niekada nedraudžia kartu su ja pasilepinti maisto gaminimo malonumais.

„Pamenu, kai maža būdama vos tik sulaukusi savaitgalio lėkdavau pas močiutę į virtuvę, nes žinodavau, jog bus arba duona, arba bulka, arba pyragas maišomas. Gaudama nors ir tą mažą gabalėlį tešlos, jausdavausi kaip tikrų tikriausia šeimininkė.

Man leisdavo močiutė šeimininkauti virtuvėje, tai kaip gi dabar aš galiu daryti kitaip – ir aš leidžiu savo anūkams. Ir tikrai nesumeluosiu pasakydama, jog didžiausi mano pagalbininkai virtuvėje – anūkai.

Nors negyvename kartu – dukra su šeima gyvena atskirai, tačiau atvykę į svečius mažėliai visada pasidarbuoja su močiute virtuvėje“, – apie virtuvėje siaučiančius pagalbininkus kalba Lina.

Keliais mėgiamiausiais receptais Lina Sabulienė dalijasi ir su Jumis, mieli skaitytojai. Lai artėjančios Jums ypatingos progos būna kiek kitokios – išbandykite naujoves!

Naminė duona

Reikės: 1 stiklinės raugo (pašnekovė rekomenduoja raugo pasiskolinti iš jo turinčių šeimininkių, nes pačio raugo gamyba užtrunka net iki dviejų savaičių), 100 g cukraus, 1 stiklinės sėlenų, 1 stiklinės avižinių dribsnių, mėgiamų sėklų (saulėgrąžų, moliūgų, linų, kviečių ar kitokių) pagal skonį, 3 šaukštelių druskos, 1 kg kvietinių miltų, 1-2 l šilto vandens, 2 saujų kmynų, aliejaus (kepimo formai patepti).

Gaminimas: druską ir cukrų reikia ištirpinti šiltame vandenyje, į jį supilti visus grūdus ir raugą. Išmaišyti. Tada pilti persijotus miltus ir labai gerai išmaišyti. Atsidėkite į stiklainėlį tešlos. Tai bus raugas kitam kartui, kurį turite laikyti šaldytuve. Raugas šaldytuve galės išbūti iki 1-2 savaičių.

Kepimo formą patepkite aliejumi, pabarstykite jos dugną bei sieneles sezamo sėklomis ir atsargiai supilkite duonos tešlą. Kepimo formą su duona apdenkite rankšluostėliu ir palikite pakilti bent jau kelioms valandoms, o geriausia – per naktį. Po to kepimo formą dėkite į neįkaitintą orkaitę ir kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 1 valandą, o likusias 20 minučių kepkite žemesnėje 150-160 laipsnių temperatūroje. Iškeptos duonos paviršių patepkite vandeniu ir apdenkite.

Šeimininkė rekomenduoja valgyti atvėsusią duoną. Skanaus!

Vyniotinis su sūriu

Reikės: 700 g mėgiamos maltos mėsos (gali būti vištiena, kiauliena, kalakutiena), 250 g fermentinio sūrio, 3 šaukštų krakmolo, 3 šaukštų majonezo.

Gaminimas: iš pradžių pasiruoškite vyniotinio įdarą – maltą mėsą įtrinkite mėgstamais prieskoniais ir česnaku. Tada imkitės ruošti sūrio sluoksnį: sūrį sutarkuokite ir sumaišykite su majonezu bei krakmolu. Gautą masę išklokite ant kepimo popieriaus ir įkaitusioje orkaitėje leiskite jam išsilydyti ir šiek tiek paruduoti. Išėmusios sūrį iš orkaitės, leiskite jam šiek tiek atvėsti, bet ne per daug, nes kitaip, sukant vyniotinį, sūrio sluoksnis ims lūžinėti. Atvėsus, dėkite ant jo paruoštą mėsos įdarą ir sukite formuodamos vyniotinį. Jį tvirtai suriškite ir iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kepkite apie 1,5 valandos. Iškeptą vyniotinį paslėkite ir brandinkite dar 12 valandų. Skanaus!

Kiaulienos ir vištienos vyniotinis

Reikės: gabalo šoninės, 3-4 skiltelių česnako, druskos ir pipirų pagal skonį, 5-6 gabalėlių vištienos filė.

Gaminimas: išilgai įpjautą šoninės gabalą atverskite, įtrinkite druska, pipirais, smulkintu ar trintu česnaku.

Ant viršaus uždėkite vištienos filė gabaliukus. Iš šoninės ir vištienos tvirtai susukite suktinukus, juos suriškite ir paruoštą vyniotinį palaikykite šaldytuve bent jau 12 valandų.

Ištrauktą iš šaldytuvo vyniotinį kokias 4-5 valandas dar parūkykite ir kepkite 2,5 valandos. Iš pradžių orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių, o vėliau temperatūrą sumažinkite iki 180 laipsnių. Galiausiai, likusią paskutinę valandą, vyniotinį brandinkite 100 laipsnių temperatūroje. Iškeptą vyniotinį paslėkite ir brandinkite dar 12 valandų. Skanaus!

Kepta sprandinė

Reikės: norimo dydžio pailgo sprandinės gabalo, įvairių mėgiamų žolelių (pašnekovė renkasi kepsniams skirtą žolelių mišinį), druskos ir pipirų (pagal skonį), 2 morkų.

Gaminimas: sprandinę įtrinkite prieskoniais, druska, pipirais ir žolelėmis.

Iš sprandinės mėsos gabalo galų su peiliu padarykite po gilų įpjovimą (darant iš abiejų galų gausis ištisinis, per visą sprandinę einantis įpjovimas), į kurį reikės sukišti žalias nuluptas morkas.
Vyniotinį tvirtai suriškite, dėkite į šaldytuvą ir marinuokite apie parą (mažiausiai 12 valandų).
Sprandinę kepkite apie 2 valandas. Iš pradžių orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių, o vėliau temperatūrą sumažinkite iki 180 laipsnių. Galiausiai, likusią paskutinę valandą, sprandinę kepkite 100 laipsnių temperatūroje. 

Šeimininkė iškeptą sprandinę rekomenduoja valgyti gerokai atvėsusią. Skanaus!