Kvepia sviliečių pamėgtais patiekalais
Nustebau, kai užsukus į, rodos, visai mažutėlį Josvainių seniūnijoje esantį Svilių kaimelį teko susipažinti su dideles širdis turinčiomis moterimis: Svilių kaimo seniūnaite Inga GIBIENE, jos teta Vanda LUKOŠIENE, sviliete Regina KAMBARIENE ir kaime gyvenančia senjora Nijole RAINIENE. Prie patiekalais nukrauto stalo pradėjome šnekėtis apie jų virtuvės paslaptis ir tikrai nepastebėjau kaip po dviejų valandų pokalbio išgirdau ir sužinojau daug daugiau nei tikėjausi. Sviliuose visą laiką pragyvenusioms moterims patirties netrūksta. Iš savo mamų pagrindinius patiekalų ruošimo papročius ir tradicijas perėmusios šeimininkės šiuo metu gali pasigirti ir atrastais naujais skoniais. Taigi, nieko nelaukdami susipažinkime su sviliečių virtuvės paslaptimis – galbūt idėjų pasisemsite ir Jūs.
Saldumynai nevilioja
I. Gibienė įsitikinusi, jog geriausi virtuvės šefai yra vyrai. Tačiau iš savo vyro pagalbos virtuvėje ji sako nesulaukianti, tad tai daryti tenka jai pačiai.
„Visas gaminimo paslaptis perėmiau iš mamos. Visada stebėdavau, ką ji darė, kaip ji tai darė. Taip žengdama žingsnelį po žingsnelio, vis pasitobulindama, nes keičiantis kartoms, kartu keičiasi ir skoniai, bandžiau vis kažką naujo ir iš tikrųjų su laiku tos patirties kažkiek įgavau. O dabar galiu pasidžiaugti ir savo dukra, kuri su malonumu kaupia tą maisto ruošimo patirtį tiek iš manęs, tiek ir iš mano mamos – jos močiutės. Šeimoje labiausiai mėgstame mėsiškus patiekalus iš kiaulienos ir vištienos. O iš jų juk galima ir kotletukus, ir balandėlius, ir cepelinus, ir plovą, ir bulvių plokštainį, ir virtinukus, ir guliašą pagaminti, kuris, beje, visai neseniai tapo mūsų šeimos mėgstamiausiu patiekalu. Šio aštrus gruziniško guliašo receptą gavau iš draugės. Anksčiau buvau pratusi guliašą ruošti savaip – įprastai, tačiau sužinojusi apie šitą receptą labai susidomėjau ir norėjau pabandyti pasigaminti jau vien dėl to, jog į jį dedama aštriųjų raudonųjų pupelių. Pirmą kartą šį receptą pabandžiusi nenusivyliau, kadangi visi šeimos nariai, išskyrus mamą, mėgstame aštrų maistą, todėl tikriausiai ne veltui jis ir tapo mūsų šeimos favoritu.
Be to, gyvename su mano mama, todėl atsižvelgdama į jos brandų amžių ir jos poreikius gaminu ir iš varškės, ir iš miltų. Juk derintis reikia prie visų. Tarkim, kad ir toks pavyzdys – jau kurį laiką aš visai nevalgau jokių saldumynų – nei tortų, nei sausainių, nei saldainių, todėl šioje srityje pasireiškia mano dukra. Nors ji dabar gyvena Anglijoje, tačiau grįžusi visada mėgsta kokį skanėstą išsikepti ir palepinti tėtį ar močiutę. Na, o aš visada nuo to atsiriboju, manęs saldumynai niekada netraukė“, – šypsodamasi apie savo gaminimo ypatumus pasakoja I. Gibienė.
Neapsieina be čeburekų
V. Lukošienė virtuvėje prie puodų laiko praleidžia tiek, kiek turi tam noro, tačiau dažnai dukrų, anūkų bei žentų svečiuose sulaukianti moteris neslepia, jog prieš jiems atvažiuojant ji visada pasistengia paruošti gardaus ir jau visų šeimos narių pamėgto naminio maisto.
„Meilę maistui, jo ruošimui jaučiau visada. Tik dabar, kai gyvenu viena, nėra tokio didelio poreikio ruošti daug ir dideliais kiekiais. Pamenu, anksčiau su viena moterimi iš Svilių eidavome per laidotuves ar kitokias šventes pašeimininkauti. Prisipažinsiu, gaila, kad dabar savo kaime neturime jokios bendruomenės, o juk tikrai būtų smagu susirinkti, pabendrauti, pasivaišinti, pasidalinti patirtimi. Tačiau kaimynystėje gyvename, todėl vieni su kitais karts nuo karto pabendraujame ir apie gyvenimą, ir apie virtuvės reikalus, atrandame naujų receptų, naujų patiekalų ar tiesiog išeina taip, kad tobuliname jau išbandytus ir kiek pabodusius valgius. Dar džiugina ir tai, jog dažnai sulaukiu dukrų su vaikais ir vyrais. Tuomet užeina toks nenumaldomas noras pagaminti vienokį ar kitokį patiekalą. Tačiau, kad ir kas būna paruošta, nė vienas mūsų susitikimas neapsieina be mano keptų čeburekų, dažnai artimuosius palepinu ir spurgomis“, – apie maisto ruošimą pasakoja V. Lukošienė.
Mėgiamiausi – pyragai
Iš dukrų, gyvenančių Vokietijoje, dabar patirties besisemianti N. Rainienė, net ir sulaukusi garbaus amžiaus džiaugiasi, jog noro gaminti, noro išbandyti ir noro pasimokyti jai niekada nestinga.
„Nuo vaikystės buvau pratusi valgyti vienokį maistą, o dabar viskam tobulėjant, skanauju kitokio. Džiaugiuosi turėdama dukreles, kurios duoda daug patarimų, jų dėka daug naujo sužinau. Smagiausia būna, kai dukros su vyrais atvažiuoja manęs aplankyti. Nors nesakau, kad maisto ruošimas man prievolė, tačiau kiek man vienai reikia – išsikepu tai kepsniukų, tai žuvies, tai dar ko pasigaminu, tačiau prie puodų daug laiko praleisti netenka, nes man vienai juk daug nereikia. O va kai sulaukiu svečių, tai ne aš reiškiuosi virtuvėje ir pasitinku juos su klanu patiekalų, bet užleidžiu vietą jiems – žentai su malonumu tai daro – ir picas, ir įvairius apkepus kepa, ir troškinius gamina. Na, mane jau palepina.
O tiesą pasakius, tai labiausiai man patinka kepti pyragus – tai vienas mėgiamiausių mano užsiėmimų virtuvėje. Taigi saldėsiais visada pasirūpinu aš – svečiams šito jau nebeužkraunu“, – su šypsena veide kalba N. Rainienė.
2016 metais gražiausios sodybos savininke išrinkta R. Kambarienė turėdama laiko nevengia prisiliesti ir prie maisto ruošimo. Tradicinius lietuviškus patiekalus šeimai pamėgusi ruošti Regina dažnai mėgsta savo turimą meniu praplėsti: eksperimentai šios moters virtuvėje – dažni svečiai.
„Gaminu viską: o kas garuos ant stalo, priklauso daugiausia nuo nuotaikos arba šeimos narių poreikių bei norų. Kadangi parduotuves dažnai stengiuosi aplenkti, viską marinuoju, kepu, pjaustau ir ruošiu pati, atradusi vieną kepto sūrio receptą, pirktinio daugiau nebenoriu, žinoma, produktų gamybai tenka įsigyti prekybos centruose“, – apie patirtį virtuvėje šneka R. Kambarienė.
Savo pamėgtais receptais Sviliuose gyvenančios moterys dalijasi ir su Jumis, išbandykite!
Gruziniškas guliašas
Reikės: 1 kg kiaulienos, 4 porų, 4 morkų, 1 skardinės konservuotų aštriųjų raudonųjų pupelių, 2 šaukštų pomidorų padažo, mėgiamų prieskonių (žolelės, druska, pipirai ir kiti).
Gaminimas: supjaustytą gabalėliais mėsą apkepinti keptuvėje. Tada paeiliui sudėti žiedais ar pusžiedžiais pjaustytus porus, griežinėliais pjaustytas arba tarkuotas morkas ir viską dar 10 min. pakepinti. Tada mėsą su kepintomis daržovėmis pilti į puodą, sudėti pupeles, pomidorų padažą, prieskonius ir troškinti ant silpnos ugnies apie 15–20 minučių. Kaip tikina pašnekovė, šis guliašas nebūna tirštas, jis labiau primena sriubą, todėl norintys tirštesnės konsistencijos patiekalo į puodą gali įdėti šiek tiek miltų. Gruzinišką guliašą šeimininkė patiekia su virtomis bulvėmis.
Čeburekai
Reikės: 1 l saldaus pieno, 1 kg miltų, 1 kg maltos kiaulienos mėsos (riebesnės), 2 svogūnų, 1 šaukšto cukraus, 1 pakelio sausų mielių, prieskonių (pagal šeimininkės skonį), aliejaus (čeburekų kepimui).
Gaminimas: į pašiltintą pieną supilti 0,5 kg miltų, cukrų ir mieles. Viską išplakti iki vientisos tąsios masės (svarbiausia, kad nebūtų gumuliukų). Tešlą kildinti 2–3 valandas. Kol tešla kyla, pasigaminkime čeburekų įdarą: maltą mėsą sumaišykite su maltais svogūnais, prieskoniais ir trupučiu vandens. Pakilusią tešlą gerai išminkyti su likusiais 0,5 kg miltų. Tešlą padalinti į maždaug kiaušinio dydžio gabaliukus, iš kurių reikės iškočioti apvalius blynelius. Ant blynelių dėti mėsos įdarą, užlenkti, gerai apspausti kraštus, kad čeburekai kepant neišsiskleistų. Čeburekus vartant kepti verdančiame aliejuje, kol apskrus ir taps gražios rusvos spalvos.
Obuolių pyragas
Reikės: 200 g sviesto, 200 g cukraus, 300 g miltų, 3 kiaušinių, 2 šaukšteliai kepimo miltelių, 3–4 obuolių, kvapiųjų medžiagų (pašnekovė naudoja citrinos skonio kvapą).
Gaminimas: sviestą išplakti su cukrumi ir paeiliui mušti po vieną kiaušinį (po kiekvieno mušimo apie 30 sekundžių paplakti) ir supilti su kepimo milteliais sumaišytus miltus (kepimo miltelius šeimininkė rekomenduoja į miltus įsijoti). Jei tešla tirštoką, galima įpilti porą šaukštų miltų. Gautą masę pilti į kepimo skardą, išdėti supjaustytus obuolius (juos rekomenduojama aptepti sviestu, kad neapdegtų) ir kepti iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 45–50 minučių.
Avienos šašlykas
Reikės: 1 kg avienos, 4–5 svogūnų, 3–5 petražolių šakelės, 1–2 mėtos šakelės, 2 šaukštai alyvuogių aliejaus, prieskonių (druskos, pipirų, rozmarinų, mairūno) pagal skonį.
Gaminimas: šašlykus marinuoti 24 valandas.
