Kraštą šildys gerumo spinduliais

Labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ organizuoja akciją „Gerumo spinduliai 2017“ ir kviečia įsitraukti rajono gyventojus, geradarius bei savanorius. Akcijos metu fondas šeimoms, pavieniams asmenims padės išspręsti svarbius rūpesčius, palengvins pečius slegiančių problemų naštą.

Kvietė pranešti

Iki vasario 10 d. labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ kvietė šeimas ar asmenis teikti prašymus paramai bei pagalbai gauti. Taip pat laukta ir gyventojų, aktyvių visuomenės organizacijų, bendruomenių, seniūnijų informacijos apie rajono šeimas, asmenis, kuriems reikia padėti.

[quote author=“I. Staliorienė“]Pagalbai teikti telksime verslo bendruomenes, gailestingumo fondus, geradarius, savanorius. Tik dirbdami kartu galime pasirūpinti kiekvienu, kuriam pagalba yra labai reikalinga.[/quote]

„Parama ir pagalba, jos pobūdis bus nustatomi ir organizuojami tik atsižvelgiant į konkrečias situacijas, išnagrinėjus gautus pasiūlymus bei informaciją, – sako fondo „Viltis–Vikonda“ direktorė Irena Staliorienė. – Pagalbai teikti telksime verslo bendruomenes, gailestingumo fondus, geradarius, savanorius. Tik dirbdami kartu galime pasirūpinti kiekvienu, kuriam pagalba yra labai reikalinga.“

Gamins neįgaliojo vežimėlį

Paskelbęs akciją „Gerumo spinduliai“ fondas „Viltis–Vikonda“ sulaukė pačių įvairiausių prašymų padėti.

„Į mus kreipėsi neįgalų nepilnametį sūnų auginanti mama. Berniukui būtinas neįgaliojo vežimėlis. Savąjį jis jau išaugo, o kitas, kurį šeima turi, yra labai sunkus ir sudėtinga su juo vežti vaiką į mokyklą. Kad gautų kitą vežimėlį, turi praeiti penkeri metai, tačiau vaikas savąjį išaugo anksčiau. Taigi mes nusprendėme padėti.

Šeima apsilankė pas visus reikiamus gydytojus, turi pažymą, kad sūnui tikrai reikia kito vežimėlio. Dokumentai išsiųsti į Vilnių. Kai gausime patvirtinimą, tada kreipsimės į neįgaliųjų vežimėlius gaminančią įmonę, kad ši pagamintų specialiai jaunajam kraštiečiui pritaikytą vežimėlį“, – vieną bėdą trumpai pristato I. Staliorienė.

Protezuos dantis

Gruodžio pradžioje labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ baigė vykdyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuotą projektą „16 aktyvumo dienų prieš moterų smurtą“. Projekto metu organizuoti susitikimai su rajono bendruomenėmis siekiant didinti netoleranciją smurtui. Dar vienas pagalbos prašymas fondą pasiekė būtent iš šiame projekte dalyvavusios moters.

„Viename iš susitikimų dalyvavusi kraštietė buvo pagirta ir pristatyta kaip pavyzdys, kad norėdamas žmogus iš tiesų gali pasikeisti. Moteris atsikėlė iš liūno. Jau metus nei ji, nei jos sugyventinis nevartoja alkoholio. Kraštietė augina puikiai besimokančias dukras. Naują gyvenimą pradėjusi moteris pamilo mezgimą. Jai reikia siūlų, kitų priemonių.

[quote author=“V. Vansevičienė“]Pati didžiausia sėkmės istorija mūsų bendruomenei buvo tokia, kad sugebėjome į alkoholizmo liūną įklimpusią mamą ištraukti ir grąžinti jai prarastus vaikus. Dabar moteris visiškai nebegeria, tvarkingai gyvena, rūpinasi savo atžalomis, padėjome ir tėčiui įsidarbinti. Kaip pavyko to pasiekti? Mano akimis, reikia tiesiog bendrauti kaip lygus su lygiu – jokiu būdu neatstumti žmogaus, kad jis jaustųsi menkavertis, prastesnis.[/quote]

Vis tik didelę drąsą, valią ir pasiryžimą gyventi kitaip parodžiusi moteris turi dar vieną problemą, trukdančią visuomenėje jaustis komfortiškai. Ji neteko dantų. Nusprendėme, kad moteriai reikėtų suprotezuoti dantis.

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras įvertino kraštietės dantų būklę ir paruošė dokumentus, kad moteriai padedanti seniūnijos socialinė darbuotoja galėtų kreiptis į savivaldybės Vienkartinių pašalpų skyrimo komisiją su prašymu kompensuoti išlaidas. Laukiame, ką nuspręs komisija. Kiek trūks, pridės fondas „Viltis–Vikonda“ arba rasime geradarį“, – paaiškina I. Staliorienė.

Skalbyklė ir įgūdžiai

Į fondą pagalbos kreipėsi vienos rajono seniūnijos socialinė darbuotoja. Ji pranešė apie tris vaikus auginančią mamą, kuriai savo buityje tenka apsieiti be skalbyklės.

„Vaikai mokosi, šeima gauna socialines pašalpas, tačiau iki šiol jiems nepavyko įsigyti skalbimo mašinos. Tiesa, šeimai trūksta socialinių įgūdžių. Tad greičiausiai nuspręsime padėti dvejopai – ne tik dovanosime buitį gerokai palengvinsiančią skalbyklę, bet ir su savanoriais padėsime šeimai ugdyti socialinius įgūdžius“, – sako fondo direktorė.

Užjaučiančių yra

Pašnekovė pasidžiaugia, kad apie į bėdą patekusius žmones praneša ne tik seniūnijų socialiniai darbuotojai, bendruomenių pirmininkai, bet ir atjautos nestokojantys kaimynai.

„Viena moteris pranešė apie kaimynystėje gyvenančią 1933 metais gimusią senutę. Jai visą mėnesį tenka išgyventi tik iš 150 eurų pensijos. Močiutei reikia paramos maisto produktais.

Taip pat kreipėsi Šv. Jurgio parapijos „Carito“ moterys. Jos informavo apie parapijiečius, kuriems trūksta maisto, taip pat ligotus asmenis, neišgalinčius įsigyti sauskelnių, stokojančius kitos skubios pagalbos“, – kraštiečių bėdas dėsto I. Staliorienė.

Fonde su prašymu padėti apsilankė ir 70-metė rajono gyventoja.

„Vieniša senolė gyvena vieno kambario bute. Jos pensija maža. Vaikai suaugę, tačiau mamai padėti neturi galimybės. Moteriai sunku pragyventi, tad ji prašo pagalbos maisto produktais arba pinigais. Į kiekvieną pagalbos prašymą stengiamės jautriai reaguoti ir kuo greičiau padėti“, – patikina I. Staliorienė.

Močiute rūpinasi visa gatvė

Šėtos seniūnijos socialinė darbuotoja su rizikos šeimomis Jūratė Grigonienė džiaugiasi, kad seniūnijos gyventojai į bėdą patekusį žmogų pastebi ir nelieka abejingi – ne tik praneša tarnyboms, bet ir skuba pagalbos ranką ištiesti patys.

„Šėtos seniūnijoje tikrai yra gerų žmonių, gerų kaimynų, kurie nepalieka kito žmogaus nelaimėje, ypač vienišo ar pensininko, kuris, tarkime, sunkiai vaikšto. Kraštiečiams žmogiškumo netrūksta, – patikina J. Grigonienė ir pasidalija viena istorija. – Pas mus gyvena garbaus amžiaus – 80-metė močiutė. Ji užaugino tris vaikus, tačiau santykiai su vaikais pašliję ir jie mama nesirūpina. Tad visos gatvės kaimynai moteriai padeda: tai malkų prineša, tai iš parduotuvės produktų atneša, jei namie gaminasi valgyti, nuneša ir močiutei, bibliotekininkė į namus atneša knygų, nes pati močiutė sunkiai vaikšto, tačiau labai mėgsta skaityti. Visa bendruomenė ja rūpinasi.

[quote author=“Aut. past.“]Metų pabaigoje akciją „Gerumo spinduliai 2017“ užbaigs labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ renginys, kuriame bus pagerbti aktyviausi akcijos dalyviai, geradariai, verslo įmonės, bendruomenių atstovai, gailestingumo fondai, savanoriai, per metus palengvinę rajono šeimų pečius slegiančią naštą, išsprendę jų problemas.[/quote]

Žmonės klausia, ar galėtų seniūnija padėti šioje situacijoje, tačiau mes teisiškai negalime padėti, nes močiutė turi tris vaikus, turto. Žinoma, mes, seniūnijos darbuotojai, vis tiek nueiname aplankyti moteriškės, pasikalbame ir pabūname. Kartais juk užtenka su žmogumi tiesiog pabendrauti, nebūtina jam nešti dovanų. Pakanka vien skirti laiko pokalbiui ir jis jau geriau jaučiasi.“

Bendravimas gelbsti

Tiskūnų bendruomenės pirmininkė Vida Vansevičienė pritaria Šėtos socialinei darbuotojai J. Grigonienei ir sako, kad jei žmonės daugiau bei nuoširdžiai bendrautų, gausybės problemų tiesiog nebūtų.

„Vieniems žmonėms visiškai nerūpi, kad kitam galbūt skauda, o kitas dėl to naktį nemiegos ir suks galvą, kaip galėtų padėti. Mūsų bendruomenė stengiasi nepalikti nelaimėje nė vieno žmogaus.

Pati didžiausia sėkmės istorija mums buvo tokia, kad sugebėjome į alkoholizmo liūną įklimpusią mamą ištraukti ir grąžinti jai prarastus vaikus. Dabar moteris visiškai nebegeria, tvarkingai gyvena, rūpinasi savo atžalomis, padėjome ir tėčiui įsidarbinti. Kaip pavyko to pasiekti? Mano akimis, reikia tiesiog bendrauti kaip lygus su lygiu – jokiu būdu neatstumti žmogaus, kad jis jaustųsi menkavertis, prastesnis už kitus. Mes netgi tapome labai artimos. Jei kokia bėda, ji viską pasipasakoja. Džiaugiuosi tokiu ryšiu.

Su žmogumi reikia kalbėtis, bendrauti. Nenumokime ranka: „Ai, jis alkoholikas, jis toks ar anoks.“ Žinoma, matyti, kuris žmogus nori keisti gyvenimą ir yra pasiruošęs įdėti pastangų, o kuris ne“, – įsitikinusi V. Vansevičienė.

Nepalieka nuošaly

Tiskūnų bendruomenės pirmininkė pasakoja, kad socialinės rizikos šeimas bendruomenė į visuomeninį gyvenimą įtraukti stengiasi kiek įmanydama.

„Norėdami padėti socialinės rizikos šeimoms vykdėme projektą. Pakvietėme mūsų bendruomenės socialinės rizikos šeimas drauge gaminti maistą, užsiimti kitomis veiklomis. Pamačiau, kad tos šeimos, moterys, vaikai labai nori bendrauti. Jie vis klausdavo, kada susitiksime kitą kartą, – sėkmingu projektu džiaugiasi V. Vansevičienė. – Parodytas dėmesys pozityviai keičia šeimų požiūrį, supratimą. Norėjome, kad jie įsitrauktų į bendruomenės gyvenimą, veiklą, dalyvautų. Tik bendraudami, skirdami laiko galime pasiekti tokių rezultatų.“