Kokiame pasaulyje gyvensime rytoj?

Technologijos šiais laikais tobulėja ir vystosi turbūt kaip niekada greitai. Dar ne taip seniai robotai ar dirbtinis intelektas atrodė kaip personažai iš fantastinio filmo. 2001 metais amerikiečių režisierius Stevenas Spielbergas sukūrė mokslinės fantastikos filmą „Dirbtinis intelektas“, kuriame pasakojama, kas būtų, jei robotai taptų tokie tikroviški, jog pajėgtų mylėti? Prieš aštuoniolika metų tai gal atrodė kiek juokinga ir nerealu, tačiau dabar – vis sparčiau artėjanti tikrovė.

„Šaltojo karo“ metu atsiradusių šiuolaikinio interneto užuomazgų tikslas taip pat nebuvo pramoga ar siekis platinti informaciją eiliniams žmonėms. Tačiau praėjus kiek daugiau nei dešimtmečiui (1982–1987 m.), kompanijos pradėjo plėsti savo verslo ryšius internetu, pasirodė pirmosios vaizdo žaidimų konsolės, kurios įžiebė dar didesnį eilinio vartotojo susidomėjimą kompiuterijos pasauliu. Kartu su juo augo noras ir galimybės sužinoti kuo daugiau naujienų ir informacijos, kas vyksta pasaulyje.

Šiandien, jau žinodami, kaip toli yra pažengusios medijos, kokios yra jų galimybės, kai gauname dar „kvepiančias“, šviežias TV ar interneto naujienas, tikriausiai net nedrįstume prognozuoti, kur dar toliau galima būtų žengti. Ir vis dėlto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Kauno technologijų universiteto prof. dr. Saulius Keturakis su „Rinkos aikštės“ skaitytojais sutiko pasidalinti savo mintimis ir įžvalgomis, kas toliau…

– Ką šiais laikais apskritai galima būtų vadinti medijų inovacijomis? Kažkada turbūt ir kompiuterius ar internetą galima buvo vadinti inovacijomis, o dabar tai atrodo kaip atgyvena…

Monika: Man regis, šiais laikais technologijos žengia į priekį greitai kaip niekada ir kasmet yra pristatoma įvairių naujų technologijų ir sprendimų. Jos nebūtinai yra tokios revoliucingos kaip išmaniųjų telefonų sukūrimas, tačiau gali pakeisti mūsų kasdienius įpročius – tarkim, naujienų skleidimas auditorijai per susirašinėjimo programėles, išmanieji garsiakalbiai ir pan.

[quote author=“M. Garbačiauskaitė-Budrienė“]Užuot išlaisvinusios, technologijos dažnai žmogų padaro vergu. Apie priklausomybę nuo išmaniojo telefono jau kalbama kaip apie rimtą ligą. Be abejonės, technologijos atneša nemažai palengvinimo, pagreitina gyvenimą, tačiau tai turi ir neigiamų pusių.[/quote]

Saulius: Yra terminas „medijos“, kuris apibrėžia visas medijas iki elektroninės komunikacijos. Elektroninės medijos (televizijas, radijas, kompiuteris) yra naujosios medijos. Egzistuoja terminas „naujosios naujosios medijos“, kuris reiškia socialines medijas – „Facebook“, „Twitter“, „Foursquare“ ir t. t. Kol kas, atrodo, tai pats inovatyviausias dalykas – kurti virtualias socialinės sąveikos terpes. Tačiau dar kiek laiko ir, matyt, „naujosios naujosios naujosios medijos“ bus dirbtinio intelekto kurtas turinys – rašomi literatūriniai tekstai, kuriami filmai, paveikslai. Tai jau vyksta, net Lietuvos kultūrinėje spaudoje galima rasti literatūros kūrinių, parašytų dirbtinio intelekto sistemų, išmokytų rašyti lietuviškai.

– Akivaizdu, jog daugelis inovacijų gyvenimą padarė greitesnį, visi kaip išprotėję lekia, skuba… Žmonės sužino informaciją čia ir dabar. Galiausiai atsiranda daug streso, nerimo, kartais galbūt ir be pagrindo. Ar žmogus, kurdamas „įrankius“ tarsi turinčius palengvinti gyvenimą ir padaryti jį įdomesnį, pats sau neneria kilpos ant kaklo?

Monika: Taip, nuolat kartoju, kad užuot išlaisvinusios, technologijos dažnai žmogų padaro vergu. Apie priklausomybę nuo išmaniojo telefono jau kalbama kaip apie rimtą ligą. Be abejonės, technologijos atneša nemažai palengvinimo, pagreitina gyvenimą, tačiau tai turi ir neigiamų pusių – štai socialinių tinklų paplitimas visus įgalino pasakyti savo nuomonę. Tačiau akivaizdu, kad nemažai jų turbūt būtų geriau niekada negirdėti, nes jos savyje neturi jokio rimtesnio turinio ar pagrindimo. Ir klausimas, ar daugybė nuomonių prisideda prie didesnės demokratijos, ar kaip tik soc. tinklų burbulai veda į didesnę visuomenės fragmentaciją, užgauliojimą, prietarų patvirtinimą, daugybės žmonių išsakyta kvailystė tampa girdima – vien ką reiškia judėjimas prieš skiepus. Žmonės mažiau bendrauja gyvai, daugiau naudodamiesi technologijomis, nebegali susitelkti ties ilgesniu, rimtesniu tekstu. Viskas keičiasi, galbūt dabar išsilavinimas bus kitoks ir įgyjamas kitokiais būdais, o ne skaitant (šypsosi).

Saulius: Taip visada jautėsi žmogus susidūręs su naujomis komunikacijos priemonėmis. Rašytojas F. Kafka, pasižiūrėjęs kino, savo dienoraščiuose rašė, jog tai medija, kurioje nieko suprasti neįmanoma – ji per greita. M. Katiliškio romane „Miškais ateina ruduo“ sakoma, jog knyga ir laikraščiai žmones apgadina – duoda netikro pasaulio atšvaitus. Čia, aišku, ne rašytojo, o jo vaizduojamos bendruomenės, įtariai žiūrinčios į raštą, požiūris. Taip ir mes dabar, jaučiamės kiek išsigandę, jog vyksta didelis kultūrinis lūžis. Vaikai nenori skaityti knygų – tragedija… Tačiau jei informaciją jiems pateikti susirašinėjimo žinutėmis pavidalu, tuomet jie ją noriai skaito. Reiškia, tiesiog reikia rasti naujus kultūros žanrus. Tokiu keliu, pavyzdžiui, eina „Hooked“ mobiliosios programėlės kūrėjai ir apie ją susibūrę rašytojai – kuria „chat fiction“, naujojo tipo literatūrą.

Kitaip sakant, tai, kas vyksta dabar, jau yra vykę daugybę kartų. Ir visada žmogus išgyveno (šypsosi).

– Kokie, Jūsų nuomone, yra medijų inovacijų privalumai ir trūkumai?

Monika: Iš dalies jau atsakiau. Sakyčiau, kad dažnai privalumas tas, kad leidžia perduoti auditorijai daugiau, kokybiškos, ir labiau autentiškos informacijos. Tarkim, anksčiau buvo labai sudėtinga nustatyti, kas užgrobė kokią valstybinę žemę, prisistatė nelegalių statinių, dabar naudojant bepilotę skraidyklę tai tapo daug paprasčiau. Arba dabar iš bet kur bet kas gali transliuoti mobiliuoju telefonu, jei tik yra kokybiškas interneto ryšys. Daugybė skaitmeninių duomenų mums labai tiksliai leidžia stebėti, ką ir kur veikia auditorija ir į ją orientuoti turinį, o to minusas yra didelė pagunda nukrypti pataikavimo auditorijos link. Dar net neįsivaizduojame, kokios neišsemiamos yra dirbtinio intelekto galimybės, tačiau jau diskutuojama ir apie tai, kas bus, kai tavo virtualus sekretorius taps protingesnis už tave patį ir imsis savarankiškų veiksmų ir pan.

[quote author=“prof. dr. S. Keturakis“]Visi technologijų pokyčiai vienaip ar kitaip keičia žmogaus gyvenimą. Jei vertybė yra gyvenimo stabilumas – greitai kintančios technologijos atrodys grėsmingai, jei vertybė yra gyvenimo pokyčiai, tuomet visos techninės inovacijos bus tarsi Dievo dovana. [/quote]

Saulius: Kalba apie privalumus ir trūkumus absoliučiai priklauso nuo požiūrio perspektyvos. Visi technologijų pokyčiai vienaip ar kitaip keičia žmogaus gyvenimą. Jei vertybė yra gyvenimo stabilumas – greitai kintančios technologijos atrodys grėsmingai, jei vertybė yra gyvenimo pokyčiai, tuomet visos techninės inovacijos bus tarsi Dievo dovana. Bet kuriuo atveju svarbiausia, jog bet kuris pasirinkimas būtų sąmoningas, kritiškas.

Teko susidurti su studentais, kurie vien tam, jog iš tiesų suprastų, kokį vaidmenį jų gyvenime atlieka mobilieji telefonai, pabandė pusmečiui jų atsisakyti. Ir rašė dienoraštį. Tai dramatiškas dienoraštis staiga tarsi negyvenamoje saloje atsidūrusio žmogaus, kuris iš naujo ieško būdų, kaip susisiekti su žmonėmis…

– Ir vis dėlto džiaugiamės vis atsirandančiomis inovacijomis, ypatingai turbūt jaunoji karta. Kokią medijų inovaciją jūs įvardintumėte kaip labiausiai vykusią ir reikalingą?

Monika: Iš visų didžiųjų medijų inovacijų – interneto paplitimą ir jau viską, kas vyko po to.

Saulius: Be abejo, socialinių medijų atsiradimą.

– Kokios medijų inovacijos labiausiai palengvina žurnalistų, tam tikra prasme mediatorių, darbą, gyvenimą, siekiant perteikti žmonėms naujienas kuo greičiau?

Saulius: Dirbtinio intelekto sistemos, rašančios tekstus apie įvykius. Sakykime, laikraščio „Washington Post“ dirbtinio intelekto sistema Heliograf, kaip skelbiama, jau 2017 metais parašė 850 publikacijų. Dabar, žinoma, šie kiekiai yra didesni.

– O gal vis tik inovacijos duoda daugiau žalos nei naudos? Pavyzdžiui, per didelis žinojimas kelia daugiau nerimo, skleidžiama propaganda ir pan.

Saulius: Yra tokia amerikiečių rašytojo Terry Johnson pjesė „Insignificance“ (1982), kurioje Albert Einstein susitinka su Marilyn Monroe. Aktorė bijo fiziko, nes šis tiek daug visko žino. A. Einstein į tai atsako lengvai pabardamas Holivudo žvaigždę – „jūs per daug žinote, per mažai suprantate“.

Mintį galima puikiai pritaikyti šiandienos situacijai – labai daug dėmesio skiriama žinių kiekiui, labai mažai – jų supratimui.

– Ar, žvelgiant į medijų inovacijas, yra dar kur tobulėti?

Monika: Visada yra kur tobulėti, manau, kad didelė dalis inovacijų į Lietuvą ateina pavėlavusios, ne tokia apimtimi, o gal ir visai neateis dėl keleto priežasčių – inovacijų diegimas kainuoja, o Lietuvos žiniasklaidos rinka yra maža ir neturtinga. Taip pat yra kalbos barjeras – mūsų kalba kalbančių nėra daug, tad ir visokie technologiniai vertėjai taip greitai netobulėja kaip didžiųjų kalbų, arba čia ne taip greitai bus įdiegti robotai, rašantys naujienas ir pan. Kita vertus, lietuviai, man regis, gana imlūs naujoms technologijoms ir diegia jas drąsiau nei kai kurios didžiosios Vakarų šalys.

Saulius: Tobulėjimui ribų nėra… Dažniau dabar svarstomas klausimas – kada pradėti inovacijas stabdyti? 2012 metais buvo suskaičiuota, jog globalus interneto tinklas sunaudoja apie 8 proc. visos pasaulyje pagaminamos elektros energijos. Ir šis poreikis dvigubės kas dvejus metus. Šie skaičiai, žinoma, labai apytikriai, bet jie nurodo į vieną didžiausių šiandienos problemų – švariosios skaitmeninės technologijos ima reikalauti vis daugiau energijos. O jai pagaminti reikia vis daugiau išteklių. Drąsiausi futurologai svarsto, jog kažkada gali tekti pradėti riboti prieigą prie interneto, nes tai kels didžiausią pavojų žmogaus aplinkai.

– Gal žinote, kokios šalys medijų inovacijų srityje yra pažangiausios?

Monika: Didžioji Britanija, Skandinavijos šalys, Olandija, JAV yra tos šalys, į kurias žiūrime, kaip einančias priekyje.

Saulius: Pirmiausia čia reikėtų susitarti – ką turime omenyje sakydami „pažangiausia“… Sakykime, Švedijoje vis mažiau atsiskaitymų grynaisiais pinigais, ten jau galima pamatyti elgetų, kurie prašo išmaldą jiems pervesti pavedimu… Daugiausia interneto vartotojų Kinijoje, greičiausias internetas – Singapūre… Lietuva praeitais metais buvo 17 vietoje pasaulyje pagal interneto ryšio greitį. Ar šitie duomenys leidžia kalbėti apie pažangą? Kaip minėjau, tai jau kriterijų reikalas.

– Kalbant apie lietuviškąją žiniasklaidą, ar dar daug reikia tobulėti medijų inovacijų prasme norint pasiekti pažangesnių šalių lygį?

Monika: Visada yra kur tobulėti ir investuoti, bet sakyčiau, kad, ypač interneto portalai gana greitai perima inovacijas – jie mažesni, lankstesni nei televizijos, jiems lengviau ir pigiau tai padaryti. LRT iš tiesų yra modernus transliuotojas technologine prasme – jau keletą metų transliuojantis HD kokybe, turintis puikias kilnojamas televizijos ir radijo stotis, kameras, bepilotes skraidykles ir pan. Dabar daugiau dėmesio skirsime LRT.lt interneto portalui ir radijams – jie reikalauja atnaujinimo, o taip pat visų trijų naujienų tarnybų ir apskirtai platformų pajėgų sujungimui – tai taip pat reikalauja technologinių inovacijų.

Saulius: Labiausiai atsilikusi mūsų kultūrinė žiniasklaida, beveik visiškai neturime daugybės naujųjų medijų meno rūšių, kurios Vakaruose vystosi jau kelis dešimtmečius. Tai naujosios skaitmeninės literatūros formos, interaktyvus kinas, Lietuvoje tėra vos viena kita kompiuterinių žaidimų kūrimu užsiimanti bendrovė…

– Kokios būtų Jūsų prognozės, susijusios su medijų inovacijomis, netolimai ateičiai?

Monika: Iš tiesų, ką norėčiau pabrėžti – technologijos dar ne viskas. Žiniasklaidai svarbu ne tik žengti koja kojon su technologijomis, bet ir kokybiškas turinys, patikimumas, nuomonių pliuralizmas – tai pamatinės žiniasklaidos vertybės, kurių neturi kitos platformos, tokios kaip soc. tinklai. Dar labai svarbu yra mąstymo modernumas – kas kad televizija transliuoja HD formatu, jei juo rodo morališkai atgyvenusį, provincialų turinį, ar negeba perimti ir kurti turinio inovacijų. Auditorija tai puikiai jaučia. Vien technologijų nepakaks, turi būti visaip modernus.

Saulius: Manau, jog 5G ryšio išplitimas radikaliai pakeis mūsų kasdienybę. 5G užklausos atsako laikas – 0,001 sek., palyginkite su dabar papilitusiu 4G atsako laiku – 15–60 sek. Ir čia nereikia būti labai techniškai išprususiu ir nuodugniai suprasti, ką tas „užklausos atsako laikas“ reiškia. Tiesiog informacijos greitis padidės iki šiandien neįsivaizduojamų dydžių. Ir tai, be abejo, visiškai pakeis mūsų gyvenimus.