Klimato kaita ir ligos: ko laukti ir tikėtis?

Jau daugiau nei prieš dešimtmetį mokslininkai perspėjo, jog šylantis klimatas ir tirpstanys ledynai be įvairių kitų problemų žmonijai atneš ir naujų ligų. Rodos, tolima ir svetima liga tokia kaip maliarija, pasak mokslininkų, gali tapri įprasta mūsų šalyje, o nuo erkinio encefalito ar Laimo ligos reikės saugotis nebe pavasarį ir vasarą, o ištisus metus. Šiandien pasauliui kovojant su koronavirusu (Co2019V), su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) lektoriumi dr. Vidmantu Vaičiuliu bei profesoriumi Ričardu Radišausku diskutavome, kokios įtakos klimato kaita turi ligoms, jų atsiradimui ir apskritai, ar verta nuogąstatuti ir panikuoti dėl vis dar nesitraukiančio koronaviruso (Co2019V).

– Akivaizdu, orai šyla, klimatas keičiasi. Ar tai turi kokios nors įtakos ligoms, jų kitimui, naujų atsiradimui?

– Dr. V. Vaičiulis: Verta paminėti faktą, jog klimatas turi savybę nuolatos keistis, todėl jis niekada nebuvo, nėra ir nebus pastovus. Per pastaruosius 50 metų 3 kartus išaugo karštų dienų (≥30°C) pasikartojimas, o šaltų dienų (≤-15°C) sumažėjo 2 kartus, todėl kalbant apie klimato kaitos poveikį žmogaus sveikatai trumpojo laikotarpio perspektyvoje, matau dvi pagrindines grėsmes, t.y. šiltėjančios žiemos ir karščio bangos vasaros metu. 

Pirmuoju atveju daugės gripo ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų, epidemijos prasidės gerokai anksčiau ir tęsis ilgiau. Jei anksčiau susirgimų gripu ir viršutinių kvėpavimo takų ligomis protrūkiai prasidėdavo vasario pabaigoje, pavasario pradžioje, tai dabar gripo sezonas keletą metų iš eilės prasideda sausio mėnesį.

Antruoju atveju – dažnėjančios karščio bangos nulems dažnesnius širdies ir kraujagyslių ligų sutrikimus, tokius kaip širdies ritmo sutrikimai, nestabilus kraujospūdis (dėl didėjančio kraujo klampumo, dėl mineralinių medžiagų (K, Na, Mg) trūkumo esant gausesniam prakaitavimui), taip pat gresia dažnesni perkaitimai bei šiluminiai smūgiai.

[quote author=“Dr. Vidmantas Vaičiulis“]Jei anksčiau susirgimų gripu ir viršutinių kvėpavimo takų ligomis protrūkiai prasidėdavo vasario pabaigoje, pavasario pradžioje, tai dabar gripo sezonas keletą metų iš eilės prasideda sausio mėnesį.[/quote]

Prognozuojama, kad nuo dabar iki 2100 m. vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje pakils mažiausiai 1,5oC. Todėl ilgalaikio laikotarpio perspektyvoje dėl didėjančios saulės spindėjimo trukmės nereikėtų pamiršti saulės poveikio žmogaus odai bei akims, kurį nulems saulės skleidžiama ultravioletinė spinduliuotė. Dėl greitai besikeičiančio klimato žmonija nespėja prisitaikyti (evoliucionuoti). Lietuvių tauta ne išimtis – nėra prisitaikiusi prie sauso, karšto ir saulėto klimato, o tai reiškia, kad netolimoje ateityje padaugės odos navikinių susirgimų bei akių kataraktos atvejų.

 – Jei klimatas ir toliau taip šils, kokių naujų ligų gali atsirasti Lietuvoje?

– Dr. V. Vaičiulis: Be jau išvardintų pakenkimų sveikatai, reikėtų paminėti, kad dėl šylančio klimato erkės ir kiti vabzdžiai taps aktyvūs ištisus metus, tai reiškia, kad jų aktyvumo sezoniškumas išnyks. Visa tai nulems tokių ligų, kaip erkinis encefalitas ir Laimo liga, protrūkius. Nereikėtų atmesti ir naujų invazinių vabzdžių ir jų platinamų ligų atsiradimo Lietuvoje dėl jiems vis palankesnių čia gyventi sąlygų; pvz. maliarijos, kurios reguliarių susirgimų Lietuvoje nefiksuojama jau nuo 1957 metų, kai ji buvo išnaikinta.

Dėl to žmonės bus priversti keisti gyvenimo būdą, riboti buvimo atviroje gamtoje laiką arba didinti išlaidas savo sveikatos apsaugai, priežiūrai ir profilaktikai. 

Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad dėl šylančio klimato mažėja gruntinio (geriamojo) ir gėlo vandens resursai (tai 2019 m. vasarą patyrė Kauno miesto gyventojai, kai vanduo iš čiaupų buvo beveik nustojęs tekėti). Tai taip pat neišvengiamai turės įtakos žmonių gyvenimo būdui, nes vandenį reikės taupyti, o tai atsilieps žmonių higienai, laisvalaikiui, galiausiai vanduo taps gerokai brangesnis nei yra dabar, kadangi jo išgavimo kaštai dėl naujų technologijų taikymo smarkiai išaugs.

Žmonės savo gyvenimo būdą bus priversti keisti ir padažnėjus jau minėtoms karščio bangoms, vadinasi, atsiras poreikis dažniau likti namuose arba nuolatos ieškoti natūraliai ar dirbtinai vėdinamų vietų. Išaugs oro kondicionierių poreikis, vadinasi, ir sąnaudos jiems išlaikyti.

– Jau ne vienerius metus iš eilės mokslininkai skelbia ledynuose randantys daugybę užšalusių ligų sukėlėjų. Natūralu, kad tirpdami ledynai atitirpins jų dar daugiau. Ar reikėtų dėl to sunerimti?

– Prof. R. Radišauskas: Kaip žinoma iš tyrimų, ledynai žiemos periodu sudaro apie 7 proc. Žemės ploto ir reikšmingai veikia Žemės ekologinę sistemą. Kaip pažymėjote, remiantis mokslininkų skelbiamais rezultatais, tirpstantys ledynai ir juose užšalę mikroorganizmai, tarp jų ir bakterijos bei virusai, keičiantis klimatui (jam šiltėjant) gali „atgimti“. Bet tam reikalinga jiems priimtina gyvoji terpė, t.y. imlūs jiems organizmai. Šiltėjant klimatui ir tirpstant ledynams Arkties regionuose bei Antarktidoje, atsiveria didelės galimybės pradėti intensyviai išgauti, perdirbti ir įsisavinti gamtines naudingas iškasenas, kaip nafta, dujos, retieji ir kiti metalai. Naujausių stebėjimų duomenimis, keičiantis klimatui Antarktidoje, vis dažniau nustatomos teigiamos temperatūros. Ne išimtis ir ši žiema: Antarktidoje nustatyta ir +20 laipsnių oro temperatūra. Vykstant intensyvesnei pramoninei veiklai ir atsiradus imliems organizmams, šie „atgimę“ mikroorganizmai (nežinomos bakterijos ar įvairūs virusai) gali pradėti daugintis ir plisti tarp jiems imlių organizmų, t.y. žmonių ar gyvūnų populiacijose. 

[quote author=“Prof. Ričardas Radišauskas.“]Keičiantis klimatui ir mūsų organizmo imuninė sistema keičiasi ir prisitaiko prie tų pokyčių, bet vienų organizmų ji keičiasi nepakankamai greitai, o kitų pakankamai greitai prisitaiko prie pakitusios aplinkos sąlygų.[/quote]

Manau, kad trumpuoju periodu šių „naujų“ bakterijų ar virusų plitimo galimybė gali būti ribota dėl mažesnio imlių organizmų skaičiaus, bet ilguoju periodu, vystantis pramoninei gamybai ir vis intensyvesniam šių regionų įsisavinimui, galimybė vystytis bei daugintis šiems „naujai“ atrastiems mikroorganizmams yra žymiai didesnė. 

Todėl tiek Pasaulio sveikatos organizacijai, tiek regioninėms sveikatos organizacijoms bei šalims, kurios pirmosios bandys įsisavinti Arkties regione ar Antarktidoje esančias naudingąsias iškasenas, reikėtų ateityje sunerimti ir pirmiausiai leisti mokslininkams ištirti ledynuose esančius „įšalusius“ mikroorganizmus (bakterijas bei virusus), kad nustatytų jų galimą poveikį ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, ypač gyvenantiems vandenyje. 

– Gal žinote ar bent numanote, kokios tai galėtų būti ligos?

– Prof. R. Radišauskas: Dabar sunku pasakyti, kokios tai galėtų būti mikrobinės ar virusinės kilmės ligos, sukeliamos tiek įvairių mikrobų ar virusų, galinčių išgyventi tiek anaerobinėmis, tiek aerobinėmis sąlygomis.  

Manoma, kad tai galėtų būti ir daugiau į pietus esančiose platumose rečiau sutinkamos tiek mikrobinės, tiek virusinės kilmės ligos. Patekus tokiam užkratui į imlų organizmą, neaišku, kaip pasielgtų šie naujai „atsiradę“ ligų sukėlėjai. Šiuo metu tyrėjai šiauriniuose Arkties regionuose atranda tiek pasiutligės sukėlėjų (virusų), tiek įvairių virusų, sukeliančių neaiškios kilmės karštines.

– Tarkim, anksčiau apie tokias ligas kaip Roto, Noro virusas ar pan., buvo mažai girdėti. Dabar jau tapo beveik įprasta, kad ypatingai maži vaikai juo serga gana dažnai. Ar tam yra koks nors paaiškinimas, susijęs su orais?

– Prof. R. Radišauskas: Dėl Roto ar Noro virusų sąsajų su orų pokyčiais nėra tiksliai aišku, bet nustatyta, kad šie virusai ilgiau išlieka jiems palankesnėse aplinkos sąlygose. Šie virusai paprastai plinta fekaliniu – oraliniu būdu, dažniausiai nuo tiesioginio sąlyčio su ligoniu arba per žmogaus fekalijomis užterštą maistą bei geriamąjį vandenį. 

Roto virusai yra gana atsparūs išorinei nepalankiai aplinkai ir esant 5-20°C oro temperatūrai išlieka gyvybingi iki kelių mėnesių. Noro virusai yra atsparūs tiek gana žemai, tiek aukštai oro temperatūrai (išgyvena aplinkoje iki 60°C). Taigi, keičiantis klimatui ir šylant orams (didėjant vidutinei oro temperatūrai), šių virusų išlikimo jiems palankioje išorinėje aplinkoje galimybė ir poveikis žmonėms bus dažnesnis ir ilgesnis. 

Didžiausias sezoninis sergamumas šiais virusais kasmet stebimas žiemos-pavasario mėnesiais, o tai reiškia, kad šiltėjant žiemoms ir pavasariams tikimybė plisti šiems virusams jiems palankioje aplinkoje yra daug didesnė. 

Roto virusinė infekcija  būdingesnė vaikų populiacijai, o Noro virusinė infekcija – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų populiacijai. Šiems virusams yra imlesni asmenys su nusilpusiu imunitetu, kūdikiai bei jauno amžiaus (iki 10 metų) vaikai, o suaugę asmenys gali būti ir šių virusų nešiotojai, bet nesirgti. 

Nustatyta, kad tiek Roto, tiek Noro virusai atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio antiseptikams, tačiau greitai žūsta esant aukštai aplinkos temperatūrai ar virinant, o taip pat dezinfekuojant aplinką chloro turinčiomis priemonėmis.

– Daugėjant statybų ir miestų plėtrai vis daugiau kertama medžių, naikinamos žaliosios erdvės. Ar tai turi kokios nors įtakos mūsų sveikatai (psichologinei, fizinei), ligų plitimui?

– Dr. Vidmantas Vaičiulis: Miestų plėtra ir žaliųjų plotų naikinimas juose vienareikšmiškai neigiamai atsiliepia arba atsilieps žmonių sveikatai bei gyvensenai. Visų pirma reikėtų akcentuoti, kad žalieji plotai natūraliai vėsina bei grynina užterštą orą, suteikia žmonėms prieglobstį nuo miesto triukšmo ir taršos. Nelikus arba sumažėjus žaliųjų plotų, ypač vasaros metu, didėtų taršos lygis, dėl to formuotųsi įprastinis ar fotocheminis smogai. Esant šioms sąlygoms, dėl padidėjusios oro taršos, būtų neigiamai veikiama žmonių kvėpavimo sistema, ypač tai būtų pavojinga žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, kaip astma, obstrukcine plaučių liga ir kt., taip pat tai labai kenksminga vaikams, kurių imuninė sistema dar nėra pilnai susiformavusi. Ilgai būnant užterštame ore, ilgalaikėje perspektyvoje padidėtų rizika susirgti vėžiniais susirgimais. Mažėjant žaliesiems plotams, pasikeistų ir žmonių gyvensenos ypatumai, jie prarastų galimybę sportuoti, vaikščioti, medituoti gryname ore, dėl to sumažėtų žmonių funkcinis pajėgumas. 

[quote author=“Dr. Vidmantas Vaičiulis“]Dėl šylančio klimato erkės ir kiti vabzdžiai taps aktyvūs ištisus metus, tai reiškia, kad jų aktyvumo sezoniškumas išnyks. Visa tai nulems tokių ligų, kaip erkinis encefalitas ir Laimo liga, protrūkius.[/quote]

– Teigiama, jog kai kurios ligos, pavyzdžiui, Zikos virusas, juodligė, erkinis encefalitas, Laimo liga atsirado būtent dėl klimato šiltėjimo, ledynų tirpimo, kuriuose ir buvo užšalusios šios ligos. Tačiau skeptikai atšauna, jog kai kurios iš jų laboratorijose dirbtinai sukurtos ir paleistos ligos, t.y. kaip cheminis ginklas arba farmacininkų siekis pasipelnyti. Kiek tokiuose teiginiuose yra tiesos?

– Prof. R. Radišauskas: Jūsų paminėtų mikroorganizmų, kaip Zikos ar Ebolos virusas, juodligės, erkinio encefalito ar Laimo ligos sukėlėjas, plitimas bei poveikis gyviems organizmams gali būti tiek klimato kaitos sukeltų pasekmių, tiek ir dėl mokslui nežinomų priežasčių. Galbūt ir dirbtinai kuriant kai kurių mikroorganizmų štamus laboratorijose, kuriant vakcinas prieš juos arba kaip biologinį ginklą. Tačiau šiuo metu žymiai daugiau informacijos ir patvirtinančių teiginių yra apie tai, jog minėtų ligų plitimui didžiausios įtakos turi klimato kaitos sukeltos pasekmės.

– Kalbant apie dabar pasaulyje daug panikos keliantį koronavirusą (Co2019V), jo atsiradimo priežasčių galima išgirsti visokių. Kokią galėtumėte įvardinti Jūs? 

– Prof. R. Radišauskas: Literatūros duomenimis, įvairūs Corona viruso štamai cirkuliuoja išorinėje aplinkoje jau ilgą laiką ir sukelia vadinamąsias peršalimo ligas, pasireiškiančias viršutinių kvėpavimo takų ligomis, ar sunkų ūmų respiracinį sindromą, atsižvelgiant į organizmo imuninės sistemos atsparumo lygį. Kadangi šio tipo virusai linkę dažnai mutuoti, organizmas taip greitai neprisitaiko prie pakitusio viruso savybių ir nespėja paruošti imuninę sistemą kovai su šiuo virusu. Galbūt ir padidėjęs aplinkos užterštumas dideliuose pramonės centruose, kaip Kinija, ar kiti nepalankūs aplinkos ar gyvensenos veiksniai gali lemti didesnį tokių virusų virulentiškumą bei jų didesnę išgyvenimo galimybę nepalankioje jiems aplinkoje.

– To paties koronaviruso šeimos ligos – SŪRS (2002-2003 m.) ir ARRS (2012-2017 m) – nebuvo tokios agresyvios ir nesusargdino tiek daug žmonių bei nepareikalavo tokios gausos aukų kaip dabartinis koronavirusas (Co2019V). Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl?

– Prof. R. Radišauskas: Palyginti su SŪRS (ang. SARS-CoV) ar ARRS (ang. MERS-CoV) sukeltų ligų (sunkus ūmus respiracinis sindromas) atskirais viruso štamais mirštamumas nuo Corona viruso (Covid-19) sukeltų ligų ar jų komplikacijų štamo siekia apie 2 proc. (didesnis vyrų ir vyresnio amžiaus asmenų), kai tuo tarpu mirštamumas nuo SARS siekė apie 10 proc., o nuo (ARRS, ang. MERS) – 30 proc. 

[quote author=“Prof. Ričardas Radišauskas.“]Literatūros duomenimis, įvairūs Corona viruso štamai cirkuliuoja išorinėje aplinkoje jau ilgą laiką ir sukelia vadinamąsias peršalimo ligas, pasireiškiančias viršutinių kvėpavimo takų ligomis, ar sunkų ūmų respiracinį sindromą, atsižvelgiant į organizmo imuninės sistemos atsparumo lygį.[/quote]

Tiek SARS, tiek MERS ligų Corona šeimos sukeltų virusų atsparumas aplinkos poveikiui buvo žymiai mažesnis, negu dabartinio Corona šeimos viruso (Covid-19) štamo. Nustatyta, kad dabartinis Corona šeimos viruso štamas (Covid-19) gali plisti nuo žmogaus žmogui ir neaiškus yra šio viruso plitimo inkubacinis periodas (mažiausias 7-9 dienos, bet gali būti ir ilgesnis iki 3-4 sav.), kai tuo tarpu SŪRS ar ARRS sukeltų Corona virusų (SŪRS inkubacinis periodas trumpesnis ir siekia nuo 3 iki 7 dienų, o ARRS inkubacinis iki 14 dienų). Todėl dabartinio Corona viruso (Covid-19) štamo išplitimo galimybė pasaulyje yra žymiai didesnė negu SŪRS ar ARRS, nors ir šių Corona viruso atmainų plitimo nuo žmogaus žmogui yra nustatyta, bet daugiau nuo gyvūnų. 

– Jei neklystu, iš viso yra septyni koronaviruso tipai. Tris iš jų jau žinome, kurie kartojasi maždaug kas dešimt metų. Ar tai reiškia, kad turėtume laukti dar keturių? Jei taip, ar galima numatyti, kokie jie bus, t.y. kokio sunkumo?

– Prof. R. Radišauskas: Dėl likusių 4 Corona šeimos viruso tipų didesnio plitimo atskirose populiacijose sunku pasakyti, kada jie pasireikš. Apie jų sunkumo laipsnį bei galimą plitimo regioną taip pat, manau,` nėra patikimos informacijos remiantis moksliniais šaltiniais. 

– Įdomu yra tai, kad žmogaus imunitetas per laiką atpažįsta ir prisitaiko prie daugelio virusų. Ar taip yra gamtos surėdyta, kad neišnyktų žmonių populiacija, o išliktų tik stipriausi (tie, kurie pasveiko arba net nesusirgo)?

– Prof. R. Radišauskas: Daugeliu mokslu pagrįstų tyrimų nustatyta, kad organizmo imuninė sistema labai svarbi kovojant su nepalankia išorine aplinka, t.y. tiek su mikroorganizmais, tiek su įvairiais teršalais, nuolat patenkančiais į organizmą. Jeigu organizmo imuninė sistema nėra nusilpusi ar išsekinta įvairių lėtinių ligų (dažniausiai piktybinių ar metabolinių), išorinių veiksnių (tiek cheminių, tiek fizikinių) nuolatinio dirginimo – iš karto yra pajėgi optimaliai reaguoti ir kovoti su patenkančiais į organizmą mikroorganizmais ar teršalais. Organizmo apsauginė (imuninė) sistema yra pajėgi įveikti viruso sukeltas pasekmes ir sunaikinti bei eliminuoti patį virusą iš organizmo. 

Jeigu dėl aukščiau išvardintų lėtinių ligų organizmo imuninė sistema sureaguoja nepakankamai į virusą, galimos įvairios komplikacijos, galinčios baigtis ir mirtimi. Todėl vieni asmenys „perserga“ virusinėmis ligomis labai lengvai, kai kitiems liga gali būti ir mirtina. Iš dalies tai galima vadinti ir populiacijų natūralia atranka. Vakcinuojant žmones nuo tam tikrų ligų, galima iš anksto paruošti organizmo imuninę sistemą atpažinti į organizmą patekusį antigeną (mikroorganizmą) ir laiku jį sunaikinti.

– Apibendrinant mūsų pokalbį, turbūt būtų galima pasakyti, jog per visą žmonijos istoriją virusų ir epidemijų būta labai daug ir labai įvairių, per kurias mirdavo žmonės. Tačiau turbūt dar niekada medicina nebuvo taip toli pažengusi ir taip gerai su tomis ligomis susitvarkydavo. Turbūt bet kuriuo atveju – keičiantis klimatui ar išliekant jam tokiam pat – vis naujų ligų išvengti nepavyks, todėl nevertėtų kelti per didelės panikos, o tiesiog stiprinti imunitetą, kad kuo mažiau ligų turėtų galimybę užsukti į mūsų organizmą?..

– Prof. R. Radišauskas: Taip, labai geras pastebėjimas, kad panikos dėl „atėjusių“ naujų ligų nereikėtų kelti, o stiprinti organizmo imunitetą. Mūsų organizmo imuninės sistemos sveikata labai svarbi kovojant su į organizmą patekusiais mikroorganizmais ir teršalais, ar pakitusiomis, piktybinėmis (mutavusiomis) pačio organizmo ląstelėmis.

Keičiantis klimatui ir mūsų organizmo imuninė sistema keičiasi ir prisitaiko prie tų pokyčių, bet vienų organizmų ji keičiasi nepakankamai greitai, o kitų pakankamai greitai prisitaiko prie pakitusios aplinkos sąlygų. Tai labai priklauso tiek nuo organizmo genotipo, tiek fenotipo, t.y. tiek nuo genų raiškos, tiek išorinių sąlygų. 

Organizmo prisitaikymo galimybės prie pakitusios aplinkos ar didesnės patogeninių mikroorganizmų gausos aplinkoje yra daug didesnės jeigu organizmo imuninė sistema nėra nualinta lėtinių ligų (piktybinių ar metabolinių) ar įvairių žalojančių organizmą gyvensenos veiksnių, tokių kaip rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, nesveika mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas, miego trūkumas, didelis streso lygis, blogas darbo poilsio režimas ir kt. Todėl stiprinant organizmo imuninės sistemos sveikatą galimybė įsileisti į organizmą patogeninius mikroorganizmus bei jiems sukelti įvairias ligas būtų labai ribota.