Kiek šildymas brangs Kėdainiuose?
Kompensuojama ta būsto šildymo išlaidų dalis, kuri viršija 10 proc. skirtumo tarp asmens (šeimos) pajamų ir valstybės nustatytų dydžių. Vienam gyvenančiam asmeniui: iš pajamų atimami 3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai (šiuo metu – 663 Eur). Šeimai: iš pajamų atimama po 2 VRP (442 Eur) kiekvienam šeimos nariui./BNS Vykinto Skaraičio nuotr.
Neįprastai anksti atėję rudeniniai šalčiai privertė gyventojus anksčiau prisiminti šildymo sezoną. Kėdainiuose gyventojams ilgai laukti nereikėjo – rajono savivaldybės merui pasirašius potvarkį, oficialus 2025–2026 metų šildymo sezonas startavo jau nuo spalio 1-osios. Šis sprendimas, priimtas anksčiau nei pernai, žymi ne tik artėjančios žiemos pradžią, bet ir kelia aktualius klausimus apie šilumos kainas, gyventojų skolas ir galimybes gauti finansinę pagalbą apmokant sąskaitas.
Gyventojai gali rinktis patys
Pagal bendrąją taisyklę, Lietuvoje šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė lauko oro temperatūra tris paras iš eilės laikosi žemiau +10 °C. Vis dėlto, galutinį sprendimą priima kiekviena savivaldybė individualiai, atsižvelgdama į vietos oro sąlygas.
Šiemet Kėdainiai šildymą įjungė gerokai anksčiau – palyginimui, 2024-aisiais šildymo sezonas rajone prasidėjo spalio 10 dieną.
Nors oficiali data nustatyta, svarbu pabrėžti, kad daugiabučių namų gyventojai nėra priversti aklai jos laikytis. Jie turi teisę patys nuspręsti, kada pradėti šildyti savo būstus. Norint įjungti šildymą anksčiau nei nustatė savivaldybė, arba atvirkščiai – jį atidėti, reikalingas daugumos (50 proc. + 1 gyventojo) pritarimas.
Gyventojai turėtų ruoštis neišvengiamam sąskaitų augimui nuo 2026 metų.
Aut. past.
Apie tokį sprendimą namo bendrijos pirmininkas ar administratorius privalo raštu informuoti šilumos tiekėją, šiuo atveju – AB „Panevėžio energija“. Tik gavus pranešimą, pastato vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojas gali pradėti šilumos tiekimą.
Tiesa, yra viena esminė sąlyga – pastatas privalo turėti galiojantį parengties šildymo sezonui aktą. Be jo pradėti šildyti draudžiama.
Ekspertai taip pat perspėja, kad bandymas taupyti atidedant šildymo sezono pradžią gali duoti priešingą efektą. Per ilgą laiką atvėsusios ir drėgmės prisigėrusios pastato sienos vėliau reikalauja kur kas daugiau šilumos energijos, kad įšiltų. Moderniuose, renovuotuose daugiabučiuose šią problemą sprendžia automatizuoti šilumos punktai su elektroniniais reguliatoriais, kurie patys reaguoja į lauko temperatūrą ir optimizuoja šilumos tiekimą, taip užtikrindami ir komfortą, ir taupymą.
2025 m. spalio 1 d. bendra Kėdainių rajono vartotojų skola už šilumą siekė daugiau kaip milijoną eurų. Didžiąją šios sumos dalį – 965 tūkst. eurų – sudarė būtent gyventojų įsiskolinimai.
Aut. past.
Kiek kainuos šildymas šiais metais?
Vienas jautriausių klausimų gyventojams – kiek šiemet kainuos šiluma?
AB „Panevėžio energija“ informuoja, kad spalio mėnesiui Kėdainiuose nustatyta šilumos kaina yra 6,28 ct/kWh (be PVM). Tačiau ši kaina nėra fiksuota ir keisis kiekvieną mėnesį. Jos dydį labiausiai lemia kuro ir iš nepriklausomų gamintojų superkamos šilumos kainų svyravimai.
Galutinė suma sąskaitoje priklausys ne tik nuo tarifo, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio, kurį veikia trys pagrindiniai veiksniai: lauko oro temperatūra, pastato energetinis efektyvumas (ar namas renovuotas) ir individualūs gyventojų vartojimo įpročiai.
Vis dėlto, gyventojai turėtų ruoštis neišvengiamam sąskaitų augimui nuo 2026 metų. Seimui priėmus sprendimą, nuo 2026 m. sausio 1 d. naikinama pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui. Tai reiškia, kad PVM tarifas šoktels nuo dabartinių 9 proc. iki standartinio 21 proc. dydžio, o tai tiesiogiai atsispindės galutinėse sąskaitose.
Svarbu žinoti, kad šildymo išlaidų kompensacija priklauso nepriklausomai nuo šildymo būdo – ar tai būtų centralizuotas šildymas, ar malkos, granulės, dujos ar elektra.
Aut. past.
Milijoninė skola už šildymą
Kartu su šildymo sezonu grįžta ir skolų klausimas.
AB „Panevėžio energija“ duomenimis, 2025 m. spalio 1 d. bendra Kėdainių rajono vartotojų skola už šilumą siekė daugiau, kaip milijoną eurų. Didžiąją šios sumos dalį – 965 tūkst. eurų – sudarė būtent gyventojų įsiskolinimai.
Nors per vasarą skola šiek tiek sumažėjo, ji išlieka didelė.
Pasak „Panevėžio energijos“ atstovų, su skolininkais bandoma ieškoti sprendimų taikiai: „Neapmokėjus sąskaitos už vieną mėnesį siunčiamas priminimas, o daugiau kaip vieną mėnesį – įspėjimas. Su skolingais gyventojais stengiamės bendrauti, aiškintis skolų grąžinimo galimybes, sudarome skolų grąžinimo sutartis, pasirašome vekselius.“
Tačiau jei šios priemonės neduoda rezultatų, skolos išieškojimas keliauja į teismą, o vėliau – antstoliams. Tokiu atveju prie pradinės skolos prisideda teismo ir antstolių išlaidos, kurios dar labiau padidina finansinę naštą.
Todėl bendrovė ragina gyventojus, susiduriančius su mokėjimo sunkumais, nedelsti ir pirmiausia išsiaiškinti galimybę gauti valstybės paramą – kompensaciją už šildymą.
Galutinė suma sąskaitoje priklausys ne tik nuo tarifo, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio, kurį veikia trys pagrindiniai veiksniai: lauko oro temperatūra, pastato energetinis efektyvumas (ar namas renovuotas) ir individualūs gyventojų vartojimo įpročiai.
Aut. past.
Kas gali gauti kompensaciją ir kur kreiptis?
Šildymo išlaidų kompensacija yra svarbi socialinės paramos priemonė, padedanti nepasiturintiems gyventojams padengti dalį šildymo kaštų. Svarbu žinoti, kad ji priklauso nepriklausomai nuo šildymo būdo – ar tai būtų centralizuotas šildymas, ar malkos, granulės, dujos ar elektra.
Teisę į kompensaciją lemia šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamos ir turtas. Kompensuojama ta būsto šildymo išlaidų dalis, kuri viršija 10 proc. skirtumo tarp asmens (šeimos) pajamų ir valstybės nustatytų dydžių. Vienam gyvenančiam asmeniui: iš pajamų atimami 3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai (šiuo metu – 663 Eur). Šeimai: iš pajamų atimama po 2 VRP (442 Eur) kiekvienam šeimos nariui.
Apskaičiuojant pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai ir dalis (nuo 20 iki 40 proc.) su darbo santykiais susijusių pajamų ar nedarbo išmokos.
Prašymus kompensacijai gauti galima teikti dviem būdais. Pirmasis – elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (www.spis.lt). Antrasis – tiesiogiai atvykus į savo gyvenamosios vietos seniūniją.
Prašymus galima teikti dar prieš šildymo sezono pradžią. Pateikus prašymą sezono metu, kompensacija skiriama visam likusiam laikotarpiui.
Nustatė vidutines kietojo kuro kainas
Gyventojams, kurie šildosi ne centralizuotai, kompensacijoms apskaičiuoti Kėdainių rajono savivaldybė patvirtino vidutines kuro kainas 2025–2026 m. sezonui:
- malkos: 54,0 Eur/m³;
- akmens anglys: 0,40 Eur/kg;
- durpių briketai: 0,24 Eur/kg;
- pjuvenų granulės/medienos briketai: 0,34 Eur/kg;
- suskystintos dujos balionuose: 1,53 Eur/kg;
- dyzelinis krosninis kuras: 0,88 Eur/l.
Šios kainos nustatomos remiantis rinkos analize ir yra būtinos, kad būtų galima tiksliai apskaičiuoti kompensacijas tiems, kurių faktinės kuro sąnaudos nėra fiksuojamos kas mėnesį.
Kėdainių rajone per praėjusį šildymo sezoną kompensacijas gavo 5 772 šeimos (3 468 šildėsi centralizuotai, 2 304 – kitais būdais). Tam iš savivaldybės biudžeto buvo skirta beveik 2,4 mln. eurų.
Pastebima, kad prašančiųjų paramą visuomet būna daugiau nei ją gaunančių, nes dalies gyventojų pajamos viršija nustatytas ribas.
