Kelių tvarkymui pinigų kasmet skiriama vis mažiau
Pustrečiam šimtui žmonių, gyvenančių Beržų kaime, kasdieninės kelionės neretai baigiasi apgadintais automobilių ratais, nubrauktomis automobilių apsaugomis arba dar rimtesniais gedimais. Gyventojams, norintiems pasiekti Kėdainius ar kitus rajono kampelius, tenka brautis pro tikras duobių džiungles. Ir tos duobės puošia ne tik žvyrkelius, bet ir asfaltuotus kelius – tiesa, asfalto kai kuriose atkarpose tenka smarkiai paieškoti, tuo tarpu žvelgiant į duobes net nežinia, kuri atrodo baisiau – vienos labai gilios, kitos aštriais kraštais, kurie kaip mat sugnybia automobilio padangą, dar kitos užima beveik pusę kelio. Kol kelyje vienas automobilis – dar įmanoma išlaviruoti patiriant mažiausius nuostolius, tačiau prasilenkti su kitu automobiliu būtų kebloka, ką jau kalbėti apie tai, jeigu lengvasis automobilis pakeliui sutiktų traktorių ar dar didesnį žemės ūkio agregatą.
Prašo jau dvejus metus
Į redakciją kreipėsi nusivylusi Beržų kaimo gyventoja Ligita. „Jau daugiau nei dvejus metus kovojam, kad keliai būtų sutvarkyti. Atkarpa Beržai – Vincgalis – Šlapaberžė tiesiog siaubinga, duobės gilios, jų be galo daug. Net ir asfaltuoti keliai yra ištrupėję, vietomis labai siauri – juose telpa vos vienas automobilis, o kelkraščiai per gilūs, kad būtų įmanoma pasislinkti į šoną. Juk ten ir mokykliniai autobusiukai važinėja – neretai kelionė baigiasi neprasidėjusi, nes jie lūžta tose duobėse. Mes visi gyventojai turime gadinti savo automobilius – kiek padangų prakirsta, automobilio apsaugų nutraukta. O vasarą, prasidėjus cukrinių runkelių sezonui, tais keliais dar ir sunkvežimiai važinėja, sveriantys po 30 tonų – kas iš to kelio gali likti. Žiemą taip pat priežiūros trūksta – nuvalo kartą sniegą, o po kelių minučių nuo laukų vėjas sniego vėl prineša dar daugiau nei buvo“, – pasakoja Ligita.
Skaitytoja taip pat teigė, kad į gyventojų prašymus žvelgiama gana atsainiai. Kai nebeapsikenčiama dėl skundų, sutvarkoma trumpa kelio atkarpa, tačiau esmės tai visai nekeičia.
Dotnuvėlės upę kertantis tiltas taip pat tvarkomas labai ilgai, nepaisant to, kad tiltas išties nėra įspūdingo dydžio. Pusė tilto sutvarkyta, tačiau galima matyti, kad naujai nutiestame asfalte jau žioji duobės, o ir darbininkų darbas pasitikėjimo nekelia – du dirba, o dar keli stovi ir grožisi kolegų darbu.
Trūksta finansavimo
Kalbintas Dotnuvos seniūnas Vytautas Grigas priminė, jog vasario 12 dieną bus patvirtintas rajono savivaldybės biudžetas, tuomet bus aiškiau, kiek pinigų bus skirta kelių tvarkymui. „Pirmiausia tai reikia sulaukti biudžeto svarstymo. Kai bus skirtas finansavimas, bus vykdomi viešieji pirkimai. Jie užtrunka mėnesį ar pusantro. Be to, tai, kad dabar yra nutirpęs sniegas, dar nereiškia, kad galima iš karto imti ir tvarkyti visas duobes. Dabar juk žiema, teoriškai prisnigę ir pašalę turi būti – ką jau padarysi, kad ta žiema taip anksti pabėgo. Bet negali žinoti, kad poryt vėl nepašals ir neprisnigs“, – pasakojo seniūnas.
Pašnekovas patikino, kad nepaisant to, kad orai nėra palankūs kelių tvarkymui, o ir laikas toli gražu netinkamas, seniūnija savo jėgomis bando kelius tvarkyti – veža žvyrą, didesnes duobes užpila. Tiesa, pats seniūnas pripažįsta, kad toks darbas – šuniui ant uodegos. Pašalas dar kol kas laikosi, o ir pats kelias nėra tvirtai sugulęs, tad jo „susigulėjimo“ momentu kažką tvarkyti praktiškai beprasmiška.
„Svarbu nepamiršti, kad kai kurie keliai yra regioniniai – pavyzdžiui važiuojant iš Beržų link Šlapaberžės. Kiek žinau ir tą kelią vakar greideriavo. Be to, nėra tiek pinigų, kad būtų galima visus kelius sutvarkyti, išasfaltuoti. Nu nėra tų pinigų ir tiek“, – komentavo V. Grigas.
Pašnekovo teigimu, Dotnuvos seniūnijos kelių problema galimai yra didesnė nei kitur dėl to, kad kelius kažkada atvykę armėnai tiesė bet kaip, todėl dabar tie keliai žiauriai trūkinėja ir byra. „Naujam ištisiniam keliui pinigų niekas neduoda. Yra tokių kelių, kur iš tikro yra vienas ištisinis brokas padarytas. Tačiau kiekvienais metais pinigų kelių tvarkymui vis mažėja. Dabar iš keliams skirto finansavimo tik pusė pinigų tenka kelių tvarkymui, o kita pusė – naujų kelių tiesimui. Be abejo, reikia ir tų naujų kelių, tačiau žmonės piktinasi, kodėl naujus kelius tiesia, jei jau esamų sutvarkyti nesugeba“, – pasakoja pašnekovas.