Kėdainių senjorams – antras „ne“: ko dar laukia valdantieji?

Demografiniai pokyčiai neaplenkia nė vieno Lietuvos kampelio, o Kėdainių krašte garbaus amžiaus gyventojų balsas tampa vis garsesnis ir svaresnis. Atrodytų, kas gali būti natūraliau, nei suteikti tūkstančiams rajono senjorų oficialią tribūną – patariamąjį balsą savivaldoje, per kurį jie galėtų tiesiogiai dalyvauti priimant sprendimus dėl viešojo transporto, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kultūrinio gyvenimo? Tačiau Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje šis klausimas jau nebe pirmą kartą sukelia sunkiai paaiškinamą politinę alergiją valdantiesiems. Opozicijos siūlymas bent jau pradėti ruoštis Senjorų tarybos atsiradimui atsimušė į valdančiosios daugumos skeptiškumo sieną.

Teisinis traukinys pajudėjo, bet Kėdainiai mindžikuoja

Dar pernai liepą krašto politikai buvo iškėlę Senjorų reikalų tarybos būtinumo klausimą. Pirmą kartą šią idėją pasiūlę demokratai „Vardan Lietuvos“, kaip jau tampa įprasta, turėjo pripažinti pralaimėjimą, mat valdantieji nusprendė, kad centrinėje valdžioje nėra tokios tarybos reikalaujančio įstatymo, todėl, valdančiųjų supratimu, ir Kėdainiams esą nieko tokio nereikia.

Tačiau prieš kelis mėnesius, birželio 25 dieną, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymą, kuris numato, kad visose savivaldybėse turi atsirasti vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos. Tai visuomeninės patariamosios institucijos, sudaromos pariteto pagrindais iš savivaldybės atstovų ir nevyriausybinių organizacijų delegatų. Nacionalinis teisės aktas numato, kad savivaldybės privalo pasirengti poįstatyminius aktus iki 2027 m. birželio 30 d., o pačios tarybos privalo būti suformuotos ne vėliau kaip iki 2027 m. rugpjūčio 1 dienos.

Reaguodama į tai Kėdainių rajono tarybos opozicija ir vėl pabandė iškelti šį klausimą į dienos šviesą. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, buvęs savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius parengė sprendimo projektą, kuriuo buvo siūloma pradėti oficialų, skaidrų ir viešą Senjorų tarybos įkūrimo pasirengimo procesą.

Projekte buvo numatyta įpareigoti merą ir savivaldybės administraciją identifikuoti rajone veikiančias senjorų organizacijas, iki 2027 m. balandžio 30 d. surengti viešas konsultacijas su visuomene, išdiskutuoti būsimos senjorų tarybos sudėtį, atstovavimo principus, narių skaičių ir atrankos taisykles. Visa tai – tam, kad Kėdainiai nepultų visko daryti paskutinę naktį, o tokios tarybos taisyklės būtų sukurtos kartu su pačiais senjorais, o ne valdininkų kabinetuose nuleistos „iš viršaus“.

„Šiuo sprendimo projektu vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba dar nesudaroma, netvirtinami nei nuostatai, nei personalinė sudėtis.

Siūloma tiesiog pradėti pasirengimą jos sudarymui pagal naujojo įstatymo reikalavimus. Siūlome pritarti pasirengimo procesui, kad būsimoji taryba būtų sudaryta laiku, laikantis įstatyminių reikalavimų ir įvertinus žmonių, kuriems ji skirta, nuomonę“, – kalbėjo A. Kacevičius.

Valdantieji sako: tada nebuvo įstatymo, dabar nėra poįstatyminių aktų

Tačiau šis siūlymas tuoj pat sulaukė griežto valdančiųjų atkirčio. Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto narė Alma Jociuvienė pareiškė, kad toks sprendimas šiuo metu yra tiesiog perteklinis, o opozicija neva bando bėgti pirma traukinio.

A. Jociuvienė tarybos posėdyje dėstė, kad nors nacionalinis įstatymas priimtas, daugelis jo nuostatų dar negalioja, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki šiol nėra patvirtinusi poįstatyminių aktų bei rekomendacijų.

Be to, politikė atkreipė dėmesį į specifinius teisinius niuansus. Rajone veikia mažiausiai septynios nevyriausybinės organizacijos – du Trečiojo amžiaus universitetai, klubai „Branda“, „Bočiai“, „Liepos žiedai“, Pagyvenusių žmonių asociacijos Kėdainių skyrius, taip pat yra ir kitų organizacijų, dirbančių su vyresnio amžiaus asmenimis. Pasak jos, kol nėra ministerijos išaiškinimų, kokiomis proporcijomis šios organizacijos turėtų būti atstovaujamos, bet kokie žingsniai esą gali sukelti teisinę painiavą.

„Eiti tais žingsniais, kuriuos nurodė Arūnas, šiuo metu yra netikslinga, kadangi darbai yra pradėti, jie bus vykdomi, pasiūlymus galėsime teikti. Tačiau pastatyti vežimą prieš arklį gal ir nereikėtų, nes paskui keistai atrodysime.

Kituose rajonuose jau yra tokių tarybų, tačiau jos praktiškai neveiksnios ir nedirbančios. Reikėtų tokios, kuri tikrai padėtų įgyvendinti daugelį klausimų. Mano pasiūlymas yra labai paprastas: nereikia tvirtinti jokių papildomų žingsnių, šie žingsniai ir taip jau vyksta“, – teigė A. Jociuvienė, pranešdama, kad vicemerė Danutė Mykolaitienė jau rugpjūčio pabaigoje buvo sukvietusi senjorų organizacijų atstovus į pirmąjį pasitarimą.

Opozicijos kantrybės taurė persipildė: amžinas laukimas

Tai, kad valdantieji priešinasi opozicijos siūlymams, tikrai nėra naujiena. Turbūt nenustebino ir tai, kad opozicijos atnešta ir ant stalo padėta idėja iš pradžių buvo atmesta, o paskui perimta į valdančiųjų rankas.

Į diskusiją įsitraukęs tarybos narys demokratas Paulius Aukštikalnis priminė, kad prieš pusantrų metų opozicija jau teikė oficialų siūlymą Kėdainiuose įkurti Senjorų tarybą. Tuomet valdantieji projektą atmetė motyvuodami tuo, kad nėra nacionalinio įstatymo.

Dabar, pasak P. Aukštikalnio, nacionalinis įstatymas jau priimtas, tačiau valdantieji rado naują atsitraukimo kelią – laukti poįstatyminių aktų.

Politikas neslėpė pasipiktinimo ir dėl savivaldybėje tvyrančio nebendravimo, mat sprendimo projektas buvo užregistruotas prieš dvi savaites, meras jį pasirašė ir įtraukė į darbotvarkę, tačiau niekas iš valdančiųjų nepasivargino informuoti iniciatorių, kad vicemerė jau pradėjo neformalius susitikimus su senjorais.

„Kolegė Alma Jociuvienė priešinosi mūsų pasiūlymui ir 2025 metais. Vienas stipriausių jos argumentų tada buvo tas, kad nėra nacionalinio įstatymo.

Mes laukėme, sulaukėme galų gale nacionalinio įstatymo, ir ką šiandien girdime? Nėra poįstatyminių teisės aktų!

Tai sulauksime poįstatyminių teisės aktų, tada mums reikės ministerijos rašto? Tada reikės rekomendacijų? Ar lauksime paskutinės termino dienos? Kur šitoje grandinėje mūsų, čia sėdinčių politikų, vaidmuo?“ – proaktyvaus politikų požiūrio bandė ieškoti P. Aukštikalnis.

Opozicijos atstovas nevyniojo žodžių į vatą ir priminė tarybos narių atsakomybę prieš rinkėjus.

„Žmonės mus išrinko ne tam, kad tik perskaitytume, ką priėmė Seimas, ir patvirtintume tiesiog pakeldami ranką. Ne už tai tarybos nariai gauna per 700 eurų algas per mėnesį.

Savivaldybės taryba turi kurti vietos politiką, matyti dvejus ar trejus metus į priekį, veikti anksčiau, o ne laukti nurodymų iš Vilniaus.

Kitos savivaldybės jau seniai turi Senjorų tarybas, o mes amžinai kitus vejamės. Tai kokią politiką formuojate – bėgančių iš paskos ar einančių į priekį?“ – klausė kolegų P. Aukštikalnis.

Mero replika: šildymo sezonui juk sprendimų nereikia

Į P. Aukštikalnio kritiką sureagavęs meras Valentinas Tamulis gynė savivaldybės administracijos poziciją ir tvirtino, kad sprendimo projektas buvo įtrauktas į posėdžio darbotvarkę tik todėl, jog tai numato opozicijos teisės. Tačiau patį tarybos sprendimą meras pavadino pertekliniu administracinio darbo dubliavimu.

„Tai, ką jūs dabar norite šituo sprendimu priimti – tai juk jau yra daroma pas mus!

Tai gal pavasarį priimkime sprendimą, kad reikia pasiruošti rugsėjo 1-ajai, nes artėja mokslo metai? Balandžio mėnesį taryba priimkime sprendimą įpareigoti administraciją ruoštis šildymo sezonui, nes jie nežino, ką daryti?

Juk vyksta šitas darbas! Vicemerė jau rugpjūtį buvo sukvietusi visas senjorų organizacijas. Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba rajone bus laiku įkurta, atsižvelgiant į įstatymus, poįstatyminius aktus ir visus terminus“, – teigė savivaldybės vadovas.

Pasak mero, opozicija prieš teikdama projektus pati turėtų pasidomėti, kokie procesai jau vyksta savivaldybės koridoriuose, užuot kėlusi triukšmą posėdžių salėje.

Kodėl Kėdainiuose vengiama įteisinti Senjorų tarybą?

Nepaisant aistringų pasisakymų, balsavimo baigtis buvo iš anksto nuspėjama. Už opozicijos parengtą sprendimo projektą balsavo 7 tarybos nariai, 5 susilaikė, o 10 pasisakė „prieš“. Siūlymas oficialiai pradėti pasirengimą Senjorų tarybos steigimui buvo atmestas.

Tai jau antras kartas per pusantrų metų, kai rajono valdantieji blokuoja bandymus institucionalizuoti senjorų atstovavimą.

Kyla natūralus klausimas, kodėl savivaldybės vadovybė taip atkakliai priešinasi oficialiam šio proceso įteisinimui tarybos sprendimu?

O priežastys gali būti kelios:

Pirmoji – tradicinė politinė ambicija, kai eilinį kartą valdančioji dauguma nenori palaikyti opozicijos inicijuotų projektų, nes siekia neatiduoti politinių taškų oponentams, ypač dabar, kai rinkimai ne už kalnų. Leisti opozicijai pasakyti, kad būtent dėl jos Kėdainiuose atsirado Senjorų taryba, valdantiesiems būtų politiškai nenaudinga.

Antroji, gilesnė priežastis – baimė prarasti procesų kontrolę. Kol pasirengimas vyksta neformaliai, vicemerės kabinete, valdantieji patys sprendžia, su kuo kalbėtis, kada susitikti ir kokias organizacijas kviesti prie stalo. Priėmus oficialų tarybos sprendimą, procesas taptų griežtai reglamentuotas, atsirastų fiksuotos viešų konsultacijų datos, procedūrinė atskaitomybė ir būtinybė atsižvelgti į visas, net ir valdžiai nepatogias nevyriausybines organizacijas. Oficiali patariamoji taryba nėra tik graži iškaba – tai institucija, turinti teisę reikalauti dokumentų, vertinti savivaldybės biudžeto išlaidas senjorų politikai ir viešai kritikuoti valdžios sprendimus.

„Prieš pusantrų metų tarybos dauguma nepritarė mūsų siūlymui įsteigti Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybą. Šiandien mes nesiūlėme jos įsteigti, siūlėme tik pradėti pasirengimą tam, ką savivaldybei vis tiek reikės padaryti vadovaujantis naujuoju įstatymu.

Balsavimas parodė vieną paprastą faktą: dauguma nepritarė net ir tokiam išankstiniam pasirengimui. Belieka viltis, kad administracija šiuos darbus vykdys ir atsižvelgs į mūsų pasiūlymus“, – reziumavo idėjos iniciatorius A. Kacevičius.

Nors valdančiųjų balsais opozicijos iniciatyva buvo numarinta, valdantiesiems toli trauktis nebėra kaip. Nacionalinis įstatymas numato aiškią ribą – iki 2027 m. rugpjūčio 1 dienos Senjorų taryba Kėdainiuose privalės atsirasti.