Kėdainių senjorai vis dažniau įsileidžia informacines technologijas

Vis labiau besiskaitmenizuojantis pasaulis keliasi į virtualią erdvę užribyje palikdamas nespėjančius koja kojon žengti su juo. Vieni iš jų yra mūsų senjorai ir pagyvenę žmonės. Tačiau jie nėra linkę pasiduoti ir stebėti pro šalį keliaujantį gyvenimą. Atvirkščiai – dalis senjorų, kaip teigė „Rinkos aikštės“ kalbintos pašnekovės, noriai naudojasi kompiuteriais, internetu, socialiniais tinklais ir įsilieja į visavertį gyvenimą.

Mokymosi variklis – užsienyje gyvenantys artimieji

Kėdainių brandaus amžiaus žmonių klubo „Rudenėlis“ vadovė Kristina Župerkienė tvirtina, kad sudėtingiausias senjorams ir pagyvenusiems žmonėms būna pirmas prisilietimas prie kompiuterio, o paskui viskas pagreitį įgauna savaime.

„Kai kurie lanko Trečiojo amžiaus universitetą, ten buvo kursai. Taip pat kursus organizavo ir biblioteka. Taip kad jie jau daug pramokę, – kalbėjo K. Župerkienė. – Daug kas su savo giminaičiais, anūkais užsienyje bendrauja per pragramą „Skype“.“

Pašnekovė giria senjorus ir teigia, kad šie mielai ir gana greitai mokosi prisijaukinti technologijas. Tiesa, atsiranda ir šiokių tokių kliūčių.

„Sakyčiau, jie labai imlūs. Žmonės iš tiesų nori mokytis, nes patys suprantat, daug išvažiavusių vaikų ir visi nori pabendrauti. O kai jie bendrauja per skype‘ą ir jeigu dar su kamera, tai jie ir mato, ir girdi juos. Čia problemos tikrai nėra. Pati didžiausia problema jiems – įsigyti kompiuterį, nes reikia nemažai investuoti. O šiaip dėl mokymosi, tai aš nematau problemų. Kas neturi, eina į bibliotekas, kas turi išmaniuosius telefonus, per juos bendrauja“, – pasakojo klubo vadovė.

Pradėjo naudotis sulaukę aštuoniasdešimties

K. Župerkienė pripažįsta, kad didžiausią baimę vyresniems senjorams kelia internetinė bankininkystė bei kitokių dokumentų ar duomenų pildymas internete.

„Jaunesni senjorai elektronine bankininkyste naudojasi, atsiskaitymus daro ir deklaracijas pildo, o vyresni jau bijo. Jie bijo, nes: „gal mes ten kažką ne tą parašysim, ne tą paspausim, ne ten nueis mano tas raštas“ – va šito jie bijo, – pastebėjo moteris. – Daugiausia pagyvenę žmonės skaito laikraščius, naujienas, žinias. Jeigu turi susikūrę facebook‘o paskyras, „perbėga“ per savo draugus, pasižiūri, kas ten įdomaus. Kartais dar ir filmų pasižiūri, kas jau daugiau įgudę.

Yra viena pora mūsų klube, kuriai jau per aštuoniasdešimt metų. Jie neturėjo kompiuterio. Paskui vaikai jiems įtaisė kompiuterį ir dabar jie patenkinti. Sako, vakarais mes ir prie kompiuterio sėdim, ir laikraščius jie ten paskaito, tik bankininkyste tokio amžiaus žmonės jau nesinaudoja.“

Anot K. Župerkienės, sąlygos išmokti naudotis kompiuteriu bei internetu iš tiesų yra sudarytos, tereikia tik noro ir nugalėti savo baimes.

„Daug yra tokių, kurie ir nesinaudoja. Iš mūsų gal tik kiek daugiau nei trečdalis naudojasi kompiuteriu bei internetu. Pagyvenę žmonės paprasčiausiai bijo. Kai kurie net iš bankomato pinigų neina pasiimti su kortele. Jiems geriau tuos pinigus turėti rankoje. Ir internete jie nesijaučia tikri, kad viskas padaryta gerai, – priežastis vardijo klubo vadovė. – Bandome kalbėti, pamokyti tie, kurie naudojamės, mes visą laiką kontaktuojame, dalijamės tomis žiniomis.“

[quote author=“J. Vaitonienė“]Vienas iš senjorus motyvuojančių dalykų – visuomenės kompiuterizavimas: kai ir bankai, ir daugelis kitų įstaigų persikelia į virtualią erdvę. Kai kurie viliasi ir sako, kad man jau čia neprireiks ar gal kažkaip apsieisiu ir be to. Dalis jų tikrai norėtų be to apsieiti. Tačiau kita dalis supranta, kad to išvengti nepavyks.[/quote]

Kompiuteris pramogai, o ne reikalams tvarkyti

Kėdainių M. Daukšos bibliotekos Skaitytojų skyriaus vedėja Asta Šeliakienė sakė, kad bibliotekoje yra sudarytos sąlygos naudotis kompiuteriais tiems, kas jų neturi namuose. Tačiau pagyvenusių žmonių, anot jos, ateina vos vienas kitas.

„Dauguma, kurie anksčiau ėjo pas mus mokytis, jų tikslas buvo, kad galėtų kompiuteriu naudotis namuose. Tie senjorai arba patys juos pirko, ar vaikai pasirūpino“, – teigė bibliotekos atstovė.

Paklausta, kaip vyresniems žmonėms sekėsi prisijaukinti informacines technologijas, A. Šeliakienė sakė, jog įvairiai.

„Kalbant bendrai, tai visai neblogai. Kaip ir paprastai, vyresniems žmonėms sunkiau įsiminti informaciją negu jaunam, – pastebėjo specialistė. – Kad ir mokantis internetine bankininkyste naudotis jie bijodavo: „Geriau nerodykit, nemokykit, kuo toliau nuo visų šitų dalykų“. Ir jeigu jau kažkur reikia duomenų, pavyzdžiui, mokydavome registruotis pas gydytoją, tai irgi labai atsargiai. Kai kurie nedrįsdavo. O bankininkyste iš tų besimokančių gal tik vienas kitas naudojasi.“

Kompiuteris ir internetas, pasak pašnekovės, senjorams daugiau reikalingas pramogai, bet ne reikalams tvarkyti.

„Daugiausia naudojasi facebook‘u, skype‘u, bendrauja su vaikais, anūkais. Kai kuriuos iš savo mokinių matau netgi labai aktyviai besinaudojančius facebook‘u“, – šypsojosi A. Šeliakienė.

Ko senjorus išmokyti buvo sunkiausia, bibliotekos atstovė įvardyti negalėjo. Tačiau apskritai sunkiausia buvo nugalėti savo baimę.

„Kurie nebuvo prisilietę prie kompiuterio iki tol, kaip ir viską įsidėmi, galėtų viską daryti, bet va laukia, kol prieisi. Drąsindavome, kad nebijotų, bet vis tiek baimės buvo. O tie, kurie atėjo jau kažkiek naudojęsi, tai jautėsi drąsiau“, – prisiminė moteris.

Niekada neatsisako padėti

A. Šeliakienė pasakojo, kad dabar kai kurie namuose internetu rezervuojasi knygas, kiti – atėję į biblioteką naudojasi įrenginiu, kuriame gali patys paimti ar grąžinti knygas.

„Nors bibliotekininkas ir yra netoliese, bet jiems patinka pažaisti patiems“, – linksmai kalbėjo specialistė.

Pasak jos, šiems metams kol kas nėra numatyta vėl rengti panašius kursus senjorams. Mat mokyti visą kursą yra nebeaktualu – kas norėjo jau kažką pramoko.

„Jeigu atsirastų poreikis, kad ir, pavyzdžiui, kelios draugės, norinčios išmokti naudotis kompiuteriu ar kažkokios konkrečios srities pasimokyti, tada pakonsultuotume, pamokytume, – teigė A. Šeliakienė. – Pamokome ir po vieną. Kartą viena senjorė atsinešė savo nešiojamąjį kompiuterį ir norėjo, kad ją pamokytume, kaip susirasti nuotraukas, jas kažkam nusiųsti. Padėjome.“

Viliasi, kad kompiuterinio raštingumo nebeprireiks

Kėdainių Trečiojo amžiaus universiteto (TAU), veikiančio Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre (SJMC), direktorė Jūratė Vaitonienė pripažino, kad ne visi senjorai labai noriai mokėsi kompiuterinio raštingumo.

„Senjorai lankė kursus, buvo susidomėję, susipažino su pagrindiniais elementais. Žinoma, aimanavo, kad yra sunku, nes trūksta įgūdžių, nes tuo reikia dažnai užsiimti kaip ir mokantis, pavyzdžiui, kalbą. Ir jeigu to nedarai nuolatos, tai kiekvieną kartą atsisėdus prie kompiuterio yra sudėtinga, vėl reikia, kad kažkas rodytų“, – pasakojo TAU direktorė.

Anot jo, pagyvenusiems žmonėms ir senjorams viskas nėra lengva, nes šiame amžiaus tarpsnyje atmintis jau yra lėtėjanti, įsiminti darosi vis sunkiau.

„Jeigu nuo jaunų dienų nesinaudoji kompiuteriu ir staiga reikia pradėti tai daryti, tai, aišku, kad nelengva: rankos nepratę, smegenys nedirba, reakcijos greitis ne tas, prisiminimo procesas lėtesnis – kai viskas susideda, tampa sudėtinga“, – kai kurių senjorų nenorą mokytis aiškino J. Vaitonienė.

Minėtų kursų metu ji pastebėjo, jog ne visi noriai imasi tos veiklos. Kaip ir anksčiau sakė K. Župerkienė, didesnę motyvaciją turi tie, kuriems reikia bendrauti su artimaisiais, kurie gyvena kažkur toli.

„Tai vienas iš pagrindinių motyvuojančių dalykų. Kitas dalykas – visuomenės kompiuterizavimas – kai ir bankai, ir daugelis kitų įstaigų persikelia į virtualią erdvę. Kai kurie viliasi ir sako, kad man jau čia neprireiks ar gal kažkaip apsieisiu ir be to. Dalis jų tikrai norėtų be to apsieiti. Tačiau kita dalis supranta, kad to išvengti nepavyks. Tada kažką palanko, paskui galbūt vaikai namuose padeda“, – senjorų mintimis dalijosi TAU direktorė.

Ieškos pažangesnių programų

Siekdami motyvuoti ir paskatinti senjorus mokytis kompiuterinio raštingumo, Kėdainių SJMC specialistai ragina juos su mokslais susijusias programas susirasti ir pasižiūrėti centro tinklalapyje.

„Jie labai mėgsta, kad atspausdintume, paduotume į rankas ir jie matytų, kas ir kaip. Senjorai tada sako, kad mes prisikabiname prie šaldytuvo tą programą ir mums labai patogu, – linksmai kalbėjo direktorė. – O mes savo ruožtu sakome, kad taip sunaudojama daug popieriaus, kenkiama ekologijai ir pan.“

J. Vaitonienės teigimu, TAU lankančius ir ten besimokančius senjorus galima būtų suskirstyti į tris grupeles.

„Dalis senjorų labai aktyviai bendrauja tarpusavyje. Socialiniame tinkle „Facebook“ turi savo paskyras, jie ten kelia savo darbus, išvykas, veiklą. Tačiau tokių yra mažuma. Kita dalis, kuri tik skaito informaciją, pavyzdžiui, mūsų, kurią mes stengiamės duoti. O yra dalis, kuri ateina, pasiima tai, kas atspausdinta ir jie nenori lįsti prie kompiuterio ar interneto“, – sakė pašnekovė.

Norėdami kuo daugiau senjorų įtraukti į kompiuterizuotąjį pasaulį, Kėdainių SJMC ir TAU specialistai šiais metais ketina dalyvauti tarptautiniame projekte finansavimui gauti.

„Galvojame ieškoti partnerių Estijoje, kuri šioje srityje jau yra daugiau pažengusi, ir bandyti pasidalinti patirtimi, kaip jiems ten sekasi. Galbūt senjorams kažkokių specialių programų reikėtų, kad jie greičiau įsisavintų tas žinias“, – apie planus kalbėjo J. Vaitonienė.