Kėdainių savivaldos ypatumai (V)
Daug kartų esu kalbėjęs, kad didžiausia blogybė Lietuvoje, taip pat ir mūsų krašte yra politinė korupcija. Dėl šios priežasties mes neišnaudojame galimybių, kurias mums suteikia laisva ir nepriklausoma valstybė. Būtent dėl politinės korupcijos negalime išsirinkti geriausių iš savo tarpo ir deleguoti atstovauti mums Kėdainių savivaldybės taryboje.
Manau, kad politinės korupcijos požymių yra tame, kad meras Saulius Grinkevičius yra rajono laikraščio „Kėdainių mugė“ savininkas, ir tame, kad kabelinėje Kėdainių televizijoje „Rigveda“ politiniais savivaldybės klausimais girdime tik Sauliaus Grinkevičiaus ir jo artimiausios aplinkos nuomonę. Man tai labai panašu į užsakomąsias laidas. Šiuo atveju pagal nuosavos ir užsakomosios žiniasklaidos suformuotą įvaizdį pasirenkamas politinis lyderis, kuris pagal lojalumo sau principus parenka žmones į atsakingas pareigas. Tokių pareigūnų pagrindine užduotimi tampa lyderio interesų tenkinimas savivaldybės bendruomenės interesų sąskaita.
Dar viena mūsų savivaldos ypatybė, naujai atsiradusi šios kadencijos taryboje, kai Darbo partijos frakcija pasiskelbė esanti opozicijoje, o faktiškai dirba ranka rankon su meru ir valdančiąja frakcija. Tokiu apgaulės būdu Darbo partijos frakcija uzurpuoja visus įstatyme numatytus valdančiųjų kontrolės postus.
Kontrolės komiteto pirmininkas Dangiras Kačinskas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas Rimantas Diliūnas, Etikos komisijos pirmininkas Vygantas Vanagas. Tokiu būdu visa kadencija valdančioji dauguma dirbo be jokios kontrolės.
Manau, kad fiktyvi opozicinės frakcijos veikla taip pat turi politinės korupcijos požymių. Esant tokiai situacijai visi projektai, programos, strateginiai planai išvengė kritinio vertinimo, o tariamasi tik su tais, kurie pritarė mero nuomonei. Tokiu atveju jokių aptarimų nebūna, tik pritarimas. Pavyzdžiui, Vytauto parko rekonstrukcija,, kuri mums, mokesčių mokėtojams, kainavo 890 tūkst. Eur. Kaip daugiabučių kvartalui rekreacinė zona tikrai reikalinga, bet vieta parinkta blogai, šalia pačios didžiausios magistralės, su didžiausia tarša nuo tranzitinio krovininio transporto.
[quote author=“V. Muntianas“]Dar 2015 metais Kėdainių savivaldybės merui buvo pasiūlyta kartu su „Saulutės“ rekonstrukcija į Valstybės investicijų programą įtraukti Kėdainių kultūros centro rekonstrukciją, bet meras nusprendė kitaip ir šiandien esame priversti konstatuoti, kad Kėdainių miestas – vienintelis rajono centras Lietuvoje, kuriame dar nerenovuotas kultūros centras.[/quote]
Merui buvo pasiūlyta parką įrengti Rasos gatvėje, buvusios „Rasos“ parduotuvės vietoje. Bet atsakymas buvo neigiamas, nes neatitiko mero nuomonei.
„Saulutės“ rekonstrukcija Didžiosios Rinkos aikštėje galbūt ir reikalinga (nors mano nuomone, reikėjo nugriaut), bet mums šis objektas kainavo daugiau nei 2,5 mln. Eur, t.y. beveik 3 kartus brangiau nei vidutiniškai tokio tipo administraciniai pastatai Lietuvoje. Jeigu būtų įsiklausoma į kritines pastabas, tokių išlaidų nebūtų.
Be jokio būtinumo rekonstruoti pėsčiųjų tiltai per Nevėžį ir Smilgą mums kainavo apie 2 mln. Eur, nors galima buvo apsiriboti esamų tiltų paprastuoju remontu.
Skongalio paplūdimys ant Nevėžio kranto mokesčių mokėtojams kainuos dar beveik 700 tūkst. Eur. Dėl šio objekto buvo daug viešos kritikos, tačiau merui priimtinas tik pritarimas. Deja, už šiuos pinigus galima įrengti pylimą dešiniajame Nevėžio krante visoje miesto teritorijoje, ant jo viršaus padaryti pėsčiųjų ir dviračių taką, o visoje Skongalio teritorijoje – rekreacinį parką daugiabučių namų gyventojams. Tačiau tai neatitinka mero vizijos ir jo norų.
Dar 2015 metais Kėdainių savivaldybės merui buvo pasiūlyta kartu su „Saulutės“ rekonstrukcija į Valstybės investicijų programą įtraukti Kėdainių kultūros centro rekonstrukciją, bet meras nusprendė kitaip ir šiandien esame priversti konstatuoti, kad Kėdainių miestas – vienintelis rajono centras Lietuvoje, kuriame dar nerenovuotas kultūros centras.
Idėjos kartu vykdyti „Saulutės“ ir Kėdainių kultūros centro rekonstrukciją įgyvendinimas papildomai nebūtų kainavęs nė cento, bet prieštaravo mero norams.
Dar kadencijos pradžioje buvo priimtas sprendimas dėl Šviesiosios gimnazijos priestato statybos. Kai 2015 metų pavasarį pasirodė ženklų, kad pasibaigus A. Butkevičiaus Vyriausybės kadencijai priestatas taip ir liks nepastatytas, taryba priėmė sprendimą kreiptis į LRV dėl pastato statybos. Bet meras nusprendė, kad tarybos sprendimai jam nėra privalomi, kreipimasis į Vyriausybę taip ir nebuvo išsiųstas, o dėl tokio nesiskaitymo su taryba turime duobę senamiestyje, vietoje vaikų ugdymuisi labai reikalingo Šviesiosios gimnazijos priestato.
Nuo pat kadencijos pradžios buvo laužomos ietys dėl Kėdainių miesto stadiono rekonstrukcijos. Dvejus metus iš eilės valstybė skyrė tam reikalingas lėšas, tačiau ir kadencijai einant į pabaigą stadiono administracinio pastato statyba taip ir liko nepajudinta.
Vis dar gerai prisimename eismą ribojančių ženklų istoriją Kėdainių senamiestyje, nesėkmingą Krakių miestelio centrinės aikštės rekonstrukciją, krepšinio klubo „Nevėžis“ finansines problemas, ekstremalią situaciją miesto valymo įrenginiuose, Babėnų miško pritaikymą gyventojų rekreaciniams poreikiams. Įvardytos problemos nebuvo išspręstos, nes to nenorėjo arba negebėjo padaryti meras. Tai sakau, nes vien per šią kadenciją Kėdainių rajono savivaldybės biudžetasgavo per 6 mln. Eur viršplaninių pajamų.
Ir dabar meras nenori tvirtinti 2019 metų Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto. Nenori, nors jo norai neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo reikalavimų. Nenori, nes nori būti vienintelis Lietuvoje, kuris „užtikrins“ galimybę naujai išrinktiems tarybos nariams dalyvauti priimant 2019 metų Kėdainių rajono savivaldybės biudžetą. Ir visai nesvarbu, kad naujai išrinkti tarybos nariai jais taps tik po priesaikos, kuri geriausiu atveju bus priimta tik antroje balandžio pusėje, todėl kovo 20 d., kaip to nori meras, visi kandidatai į Kėdainių rajono savivaldybės tarybą galės dalyvauti priimant biudžetą tik kaip rajono savivaldybės gyventojai.
Taigi ir vasario 21 d., kaip to reikalauja Biudžeto sandaros įstatymas, visi kandidatai į merus ir į tarybą gali dalyvauti priimant biudžetą kaip rajono gyventojai. Bet meras nori, kad tarybos posėdis vyktų kovo 20 d., ir dauguma tarybos narių pritarė tokiam mero norui, nes tie, kurie nepritarė, yra, mero žodžiais tariant, menkystos.
