Kas tas savižudybių prevencijos koordinatorius ir ką jis veikia mūsų rajone?
Vien per 2025 metus savižudybių prevencijos mokymuose Kėdainių rajone dalyvavo per 100 asmenų – tai medikai, socialiniai darbuotojai ir aktyvūs bendruomenės nariai, tapę pagalbos grandinės dalimi./SAM nuotr.
Savižudybė – tai viena skaudžiausių visuomenės piktžaizdžių, apie kurią kalbėti vis dar sunku, o rasti sprendimus – dar sunkiau. Lietuva daugelį metų Europos žemėlapyje mirgėjo kaip viena pirmaujančių šalių pagal savižudybių skaičių. Nors pastarąjį dešimtmetį situacija pamažu gerėja, kasmet šalyje savo noru iš gyvenimo pasitraukia apie 500–600 žmonių. Higienos instituto duomenimis, 2023 m. Lietuvoje nusižudė 562 asmenys (apie 19,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Kėdainių rajonas, kaip ir visa Lietuva, nėra apsaugotas nuo šios tragedijos. Siekiant ne tik fiksuoti statistiką, bet ir aktyviai veikti, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure (VSB) buvo įsteigta savižudybių prevencijos koordinatoriaus pareigybė. Nors šis darbas daug kam atrodo nematomas, jis tampa gyvybiškai svarbia grandimi, jungiančia skirtingas institucijas į vieną pagalbos tinklą, kuris gali padėti žmogui sunkiausiomis jo gyvenimo akimirkomis.
Pusė etato – dideliems tikslams
Daugeliui gali kilti klausimas – kaip žmogus, dirbantis vos pusę darbo dienos (0,5 etato), gali suvaldyti viso rajono savižudybių prevencijos mechanizmą?
Kėdainių VSB direktorė Danguolė Avižiuvienė paaiškina, kad šis krūvis – tik viena didelės sistemos dalis.
„Savižudybių prevencija mūsų savivaldybėje tikrai neapsiriboja vien savižudybių prevencijos koordinatorės pareigybe. Ši pareigybė buvo įsteigta siekiant padidinti koordinavimą, parengti reagavimo algoritmus, juos įgyvendinti ir stebėti. Žinoma, pareigybė galėtų būti padidinta, tačiau tam reikalingas papildomas finansavimas“, – teigia D. Avižiuvienė. Ji priduria, kad nors savižudybių prevencijos koordinatorės Lauros darbo krūvis ir yra mažesnis, nei norėtųsi, ji labai džiaugiasi Lauros darbu ir veiklomis, jos aktyvumu ir noru padėti bei prisidėti prie vienos iš labiausiai stigmatizuotų problemų sprendimo.
Nepaisant ribotų žmogiškųjų išteklių, 2025 m. psichikos sveikatos stiprinimui ir prevencijai Kėdainių rajone skirta kone 127 tūkst. Eur dotacija. Tai leidžia vykdyti ne tik administracinį darbą, bet ir tiesioginį švietimą.
Ne tik popieriai, bet ir gyvas ryšys
Savižudybių prevencijos koordinatorė Laura Venzlauskienė savo kasdienybę apibūdina kaip nuolatinį informacinį ir kontaktinį darbą. Jos funkcijos apima viską nuo tarpinstitucinio bendradarbiavimo su policija, greitąja pagalba bei socialiniais darbuotojais iki tiesioginių susitikimų su moksleiviais.
„Aktyviai bendradarbiaudama su „Jaunimo linija“, šiais metais susitikau su visais Kėdainių miesto gimnazijų ir progimnazijų 8–12 klasių mokiniais, didindama psichikos sveikatos raštingumą. Taip pat švietimo įstaigose vykdomi mokinių savižalos mažinimo užsiėmimai septintokams“, – pasakoja L. Venzlauskienė.
Specialistės darbas yra užtikrinti, kad informacija apie pagalbą pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia. Tai reiškia, kad koordinatorė turi būti tiltu tarp žmogaus krizėje ir įstaigos, galinčios suteikti profesionalią pagalbą.
Lietuvos mastu stebima tendencija, kad vyrų savižudybių skaičius išlieka kelis kartus didesnis nei moterų, o kaimiškose vietovėse ši problema yra aštresnė nei miestuose.
Aut. past.
Per metus apmokyta per 100 asmenų
Viena svarbiausių priemonių kovoje su savižudybėmis – gebėjimas laiku atpažinti rizikos ženklus. 2025 metais baziniuose savižudybių prevencijos mokymuose Kėdainiuose dalyvavo 102 asmenys (26 proc. daugiau nei pernai).
Kas yra šie žmonės? Tai ne tik medikai, bet ir bendruomenės nariai, kurie pirmieji susiduria su žmogumi, išgyvenančiu krizę. Iš 102 dalyvių 59 buvo Kėdainių ligoninės ir Pirminės sveikatos priežiūros centro specialistai, 14 socialinių darbuotojų ir 29 rajono bendruomenių nariai.
Nuo 2019 metų Kėdainiuose tokius mokymus iš viso praėjo jau 626 asmenys. Tai reiškia, kad rajone turime daugiau kaip šešis šimtus žmonių, kurie žino, kaip užduoti tą lemtingą klausimą: „Ar tu galvoji apie savižudybę?“ ir kaip saugiai palydėti asmenį pas specialistus.
Kas vyksta, kai kyla grėsmė?
Savižudybių prevencijos sistema veikia pagal griežtą algoritmą – tam tikrą veiksmų planą, kurį žino visos rajono tarnybos. Jei mokytojas, seniūnijos darbuotojas ar kaimynas pastebi pavojaus ženklus, jis neturi likti vienas su šia našta.
D. Avižiuvienė pabrėžia, kad visos Kėdainių įstaigos yra supažindintos su šiuo algoritmu, ir įtarus suicidinius asmens ketinimus, žino, ką daryti ir kur kreiptis pagalbos. Tiesa, realybė rodo, kad drąsos kalbėti tokiomis temomis trūksta, o gebėjimai tinkamai reaguoti į savižudybės problemą susiformuoja ne per vienerius metus.
„Įstaigos, įtrauktos į reagavimo algoritmą, dalyvavo jį rengiant individualiuose susitikimuose. Stebint „Vilnius sveikiau“ patirtį, visuomenės sąmoningumas ir gebėjimas reaguoti į „nepatogias temas“ susiformuoja per 10 metų“.
Tai ilgalaikis procesas. Kai kalbame apie vaikus ir jaunimą, ypatingas vaidmuo tenka mokyklų krizių valdymo komandoms. L. Venzlauskienė priduria, kad tiek sveikatos apsaugos, tiek švietimo ministrų įsakymais yra aiškiai apibrėžtos specialistų kompetencijos, vykdant intervenciją (pagalbą krizės metu) ir postvenciją (pagalbą po savižudybės).
Statistika ir ateities perspektyvos
Nors kol kas iš Higienos instituto nėra informacijos apie tai, kiek žmonių pernai visoje Lietuvoje ir Kėdainiuose pasirinko išeiti iš gyvenimo savo noru, Kėdainių VSB nuolat stebi bandymų žudytis skaičių 100 tūkst. gyventojų. Tai vienas iš trijų pagrindinių rodiklių, leidžiančių suprasti bendrą rajono emocinę sveikatą.
Lietuvos mastu stebima tendencija, kad vyrų savižudybių skaičius išlieka kelis kartus didesnis nei moterų, o kaimiškose vietovėse ši problema yra aštresnė nei miestuose. Kėdainių rajono modelis, kuriame koordinatorius veikia ne kaip uždaras kabineto darbuotojas, o kaip tinklo organizatorius, bando spręsti būtent prieinamumo problemą.
Baigiant pokalbį, specialistės pabrėžia, kad savižudybių prevencija – tai ne vienos koordinatorės ir ne vieno biuro darbas. Tai visos bendruomenės reikalas. Mokymai, algoritmai ir skiriamas finansavimas yra tik įrankiai, tačiau tikrasis pokytis įvyksta tada, kai nebijome paklausti, kaip žmogus jaučiasi iš tikrųjų.
„Bazinių mokymų metu pildomos anketos, duodami sutikimai dėl tęstinio informacijos atnaujinimo. Esant poreikiui ar susidūrus su sunkumais, visada galima atnaujinti žinias“, – sako D. Avižiuvienė, kviesdama rajono gyventojus išlikti budrius ir empatiškus vieni kitiems.
– Skubi pagalba – 112.
– „Jaunimo linija“ – emocinė parama jaunimui (16–35 m.) Telefonu – visą parą, nemokamu numeriu 0 800 28888.
– Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms, įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė, telefonu 1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.).
– „Vaikų linija“ – emocinė parama vaikams, joje budi savanoriai konsultantai ir profesionalai, telefonu 116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.).
– „Vilties linija“ – emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai, telefonu 116 123 (visą parą kasdien).
– „Vyrų linija“ – emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai +370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.).
