Omega 3 nauda organizmui: kas iš tikrųjų įrodyta mokslo?
Omega-3 riebalų rūgštys dažnai pristatomos kaip priemonė kone viskam – nuo širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos iki geresnės nuotaikos. Vis dėlto ne visi populiarūs teiginiai yra vienodai pagrįsti mokslu: vienose srityse omega-3 nauda patvirtinta klinikiniais įrodymais, kitose rezultatai išlieka nevienareikšmiai arba poveikis yra gerokai kuklesnis, nei žadama reklamose. Šiame straipsnyje aptarsime tik tai, ką apie omega-3 naudą organizmui rodo klinikiniai tyrimai.
Širdis ir kraujagyslės: stipriausi įrodymai
Viena geriausiai pagrįstų omega-3 naudų – trigliceridų kiekio mažinimas. Amerikos širdies asociacijos mokslinėje apžvalgoje nurodoma, kad receptinės omega-3 riebalų rūgštys, vartojamos didesnėmis dozėmis, gali sumažinti trigliceridų kiekį 20–30 proc., o esant labai aukštam trigliceridų lygiui – apie 30 proc. ar daugiau. Tai laikoma vienu nuosekliausiai patvirtintų omega-3 poveikių širdies ir kraujagyslių sveikatai.1
Omega-3 taip pat gali turėti nedidelį, bet reikšmingą poveikį kraujospūdžiui. 2022 m. paskelbta atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų metaanalizė parodė, kad 2–3 g EPR ir DHR per parą gali padėti mažinti kraujospūdį, o poveikis ryškesnis žmonėms, sergantiems hipertenzija.2
Kalbant apie širdies ritmą, įrodymai vertinami atsargiau. Omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR, siejamos su palankiu poveikiu širdies ritmui – jos gali mažinti ramybės širdies susitraukimų dažnį ir padėti stabilizuoti elektrinį širdies aktyvumą. Kai kurie tyrimai omega-3 sieja ir su mažesne staigios širdinės mirties rizika, tačiau šis poveikis priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės, dozės ir bendros širdies ligų rizikos.3
Dar viena svarbi omega-3 veikimo kryptis – uždegimo reguliavimas. EPR ir DHR mažina uždegimą skatinančių eikozanoidų gamybą, o iš jų organizme susidaro ir uždegimo slopinime dalyvaujantys mediatoriai. Tai nereiškia, kad omega-3 „gydo uždegimą“, tačiau jos gali prisidėti prie palankesnio uždegiminių procesų balanso organizme.4
Smegenys ir psichinė sveikata
Omega-3 riebalų rūgštys svarbios ir smegenų veiklai, tačiau jų poveikį reikėtų vertinti tiksliai. DHR (dokozaheksaeno rūgštis) yra viena svarbiausių smegenų struktūrinių riebalų rūgščių – ji sudaro apie 40 proc. smegenų polinesočiųjų riebalų rūgščių ir yra būtina neuronų membranų struktūrai bei nervinių signalų perdavimui.5
Kalbant apie depresiją, stipriausi duomenys siejami ne su DHR, o su EPR (eikozapentaeno rūgštimi). Metaanalizės duomenimis, omega-3 papildai gali turėti teigiamą poveikį sergant depresiniu sutrikimu, ypač kai vartojamos didesnės EPR dozės ir kai omega-3 skiriamos kartu su antidepresantais. Tai nereiškia, kad omega-3 gali pakeisti gydymą, tačiau jos gali būti svarstomos kaip papildoma priemonė.6
DHR kiekis taip pat siejamas su kognityvinėmis funkcijomis senstant. Framinghamo tyrime nustatyta, kad aukštesnis DHR kiekis kraujyje buvo susijęs su mažesne demencijos ir Alzheimerio ligos rizika. Vis dėlto tai yra stebimasis ryšys, todėl jis rodo sąsają, o ne tiesioginį įrodymą, kad papildai visais atvejais apsaugo nuo demencijos.7
Ypač svarbi DHR reikšmė nėštumo metu. Ši omega-3 forma tiesiogiai dalyvauja vaisiaus smegenų ir regėjimo vystymosi procese, todėl pakankamas jos kiekis nėščiosios mityboje yra svarbus vaiko nervų sistemos raidai. Tarptautinės ekspertų rekomendacijos pabrėžia DHR svarbą nėštumo ir žindymo laikotarpiu.8
Kada omega-3 nauda pasireiškia?
Omega-3 nauda paprastai pasireiškia tik vartojant jas reguliariai ir pakankamai ilgą laiką. Tai nėra greito poveikio priemonė, kurios rezultatus galima pajusti po savaitės ar mėnesio. Šios riebalų rūgštys veikia palaipsniui – jos įsitraukia į ląstelių membranų sudėtį, dalyvauja uždegiminių procesų reguliavime, kraujagyslių funkcijoje ir nervų sistemos veikloje.
Dėl to žuvų taukai ir omega-3, kuriuos galima įsigyti „Eurovaistinėje“, turėtų būti vertinami ne kaip trumpalaikis sprendimas, o kaip ilgalaikė investicija į sveikatą. Didžiausia nauda tikėtina tada, kai omega-3 vartojamos nuosekliai, kartu su subalansuota mityba, pakankamu fiziniu aktyvumu ir kitais širdžiai bei kraujagyslėms palankiais įpročiais.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į dozę bei sudėtį – poveikis priklauso ne nuo paties pavadinimo „omega-3“, o nuo to, kiek preparate yra veikliųjų riebalų rūgščių EPR ir DHR. Jei omega-3 vartojamos dėl konkrečios sveikatos būklės, pavyzdžiui, padidėjusių trigliceridų ar širdies ir kraujagyslių rizikos, dėl tinkamos dozės verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Šis straipsnis buvo paruoštas UAB „Azeta vaistinė“ užsakymu.
Šaltiniai:
-
Skulas-Ray AC et al., Circulation, 2019. Prieiga per internetą: https://www.ahajournals.org/doi/10.1161/CIR.0000000000000709.
-
Zhang Y et al., Journal of the American Heart Association, 2022. Prieiga per internetą: https://www.ahajournals.org/doi/10.1161/JAHA.121.025071.
-
Mozaffarian D, Wu JHY, Journal of the American College of Cardiology, 2011. Prieiga per internetą: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21813892/.
-
Calder PC, Biochimica et Biophysica Acta, 2015. Prieiga per internetą: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25149823/.
-
Dyall SC, Frontiers in Aging Neuroscience, 2015. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4404917/.
-
Mocking RJT et al., Translational Psychiatry, 2016. Prieiga per internetą: https://www.nature.com/articles/tp2015243.
-
Schaefer EJ et al., Archives of Neurology, 2006. Prieiga per internetą: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/16533949/.
-
Koletzko B et al., Journal of Perinatal Medicine, 2008. Prieiga per internetą: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18598133/.
