Audringą savaitgalį širdys nurimo Paberžėje (FOTOGALERIJA)

Kunigas Vilius Sikorskas: „Dievas žmogui duoda pilnutėlę laisvę“

Savaitgalį siautusios tūžmingos stichijos baugino ir kurstė nerimą. Vis tik Tėvo Stanislovo dvasios sergima Paberžė sekmadienio pavakarę tapo saugia Dievo palaiminta užuovėja, aplenkta gūsingų vėtrų, smarkių liūčių ir nušviesta vaiskios atsisveikinančios vasaros saulės. Čia vidinę ramybę ir atgaivą rado šimtai Tarptautinio Paberžės muzikos festivalio gerbėjų, šiemet jau antrąsyk susibūrusių maldoje bei muzikoje pagerbti iškilaus dvasininko Tėvo Stanislovo atminimą.

Vėl sugrįžo į Paberžę

Sekmadienį sakralios bendrystės laiką pradėjo medinėje Paberžės bažnyčioje Išlaužo parapijos klebono kunigo Viliaus Sikorsko aukotos šventos mišios. Pamaldas lydėjo Wanli Evangeline Liew vadovaujamo Išlaužo Dievo dvaro choro „Cantus Juvenis“ giesmės.

Vėliau šventovės erdves užliejo muzika – čia skambėjo koncertas „Sugrįžimas į Paberžę“. Publika klausėsi festivalio scenoje po kelerių metų vėl pasirodžiusio dueto – Onos Kolobovaitės (soprano) ir jai akompanavusio pianisto Vytauto Lukočiaus.

Priminė Tėvo Stanislovo pamokslą

Ir pernai Paberžėje viešėjęs dvasininkas V. Sikorskas šįsyk tikintiesiems priminė 1989 metų spalio 1-osios, sekmadienio rytą, tuomet per vienintelę Lietuvos televiziją transliuotas Tėvo Stanislovo mintis.

„Jis sakė: „Mielieji, Dievas pasaulį ir visą gyvastį jame kūrė šešias dienas. O septintą dieną sukūrė laiką. Jei, mano mielieji, jūs neturite laiko Dievui septintą dieną, tai jūs laiko neturėsite ir kitas šešias dienas, – Tėvo Stanislovo žodžiais dalijosi kunigas V. Sikorskas. – Į bažnyčią ateiname, kad tą laiką išloštume ir jo turėtume apsčiai.

Pirmiausia keliame ranką į viršų ir prašome, kad Dievas apšviestų mūsų protą, paskui vedame ranka į širdį – kad širdis būtų apšviesta, galiausiai rankas – Tėvas Stanislovos mini du žodžius, kurios laiko rašiklį ir kastuvą, sudedame Dievo garbei. Taip turėtume pradėti kiekvieną dieną.“

Kiek svarbi viešoji nuomonė?

Kunigas V. Sikorskas susirinkusiuosius taip pat kvietė pasvarstyti, kiek svarbi kiekvienam turėtų būti viešoji nuomonė – ar ji neapriboja paties Dievo žmogui suteiktos laisvės?

„Jei labai rimtai vertinsime tai, kaip mus mato kiti, tada pagalvokime, kaip būtų, jeigu mūsų gyvenimo raktus laikytų ne vieša opinija – ne kažkieno nuomonė, – leistis į vidinę diskusiją ragino dvasininkas. – Viena bloga nuomonė iš jūsų gali atimti daug, nes šią nuomonę renkame, dėl jos kovojame ir galiausiai skylame.

Kaip manote, kokiai partijai priklausė Tėvas Stanislovas? Dievo partijai. Nors jį kaltino esant kairiųjų pažiūrų. Už tai Tėvas Stanislovas buvo ne kartą baustas, praradęs net kai kurias pareigas, auklėtas.

Ar Jėzui buvo svarbu, kaip ir kas jį vadina, kuo laiko? Visiškai ne. Jis, klausdamas mūsų, kuo mes jį laikome, laukė mūsų atsakymo. Šiame atsakyme slypi ir jūsų gyvenimo raktai, kuriuos turėsite ir galėsite jais atrakinti savo rytą bei vakarą – kaip atsakysi Dievui, tokie tavo ir raktai, nes Dievas žmogui davęs visą pilnutėlę laisvę.

Laikyti raktus savo rankose yra didžiulė atsakomybė. Apaštalas Paulius kalba, jog stovėdami Dievo akivaizdoje mes ne visada turime atsakymus ir ne visus klausimus galime atsakyti šią akimirką, bet jūsų tikėjimas verčia atsistoti bei sakyti „Dieve, tikiu“ ir priimti visa, virš ko yra Dievo rankos ir valia, – kalbėjo kunigas V. Sikorskas. – Šioje šventovėje, kaip ir bet kurioje Lietuvos bažnyčioje, renkasi žmonės negalvodami apie kairę ar dešinę – mūsų tikėjimas kviečia mus atsakyti tikėjimu.

Jeigu susidurtume su vadovų klaidomis, žinokime, kad nesame pastatyti ant kunigų dorybių ar nuodėmių – jūs stovite ant tikėjimo pagrindo, o šis pagrindas yra pats Viešpats Jėzus, kuris nori, kad būtumėte laisvi. Jis žmogui į rankas duoda raktus, bet nepamirškime, kad turėdami šiuos raktus mes galime pagražinti, atrakinti, taip pat ir užrakinti ne tik savo, tačiau ir kitų gyvenimus. O Dievas nori, kad visuomet atrakintume. Būkite palaiminti.“

Malda ir muzika grįžo į bažnyčią

Ilgametis, jau tryliktą kartą rengiamo, Tarptautinio Paberžės muzikos festivalio meno vadovas žinomas operos solistas Liudas Mikalauskas pasidžiaugė, kad vieną iš trijų per metus vykstančių festivalio koncertų pasiseka surengti nedidelėje medinėje Paberžės bažnytėlėje.

„Didžiąja dalimi mūsų koncertai keliasi į lauką, nes į festivalio renginius atvyksta daug kartu pabūti norinčių žmonių, kurie netelpa bažnyčios viduje.

Vis tik trokštame išsaugoti tradiciją, kad vienas festivalio koncertas kartu su šventomis Mišiomis vyktų bažnyčioje – kad čia alsuotų malda ir muzika, – sakė L. Mikalauskas. – Kaskart džiaugiamės visais atvykusiais. Gera regėti, kiek čia gražios dvasios ir ypatingos tikėjimo energijos, kuria visi dalijasi. Tėvo Stanislovo alsuojanti aura veikia kiekvieną iš mūsų.“

Ypatingas sutapimas

Festivalio meno vadovas priminė, jog renginys tądien vyko išskirtinę datą.

„Kiekvieno mėnesio 23-ioji diena  yra ypatinga. Tai diena, kai Tėvas Stanislovas iškeliavo ir mus paliko. Paberžėje puoselėjama tradicija – kiekvieno mėnesio 23-ią dieną čia suplūsta maldininkai, vyksta adoracija, šventos Mišios. Simboliška, kad šįsyk ir mes į tokią gražią bendrystę sukvietėme būtent 23-ią dieną – pabūti kartu su malda ir giesme yra didžiausias džiaugsmas. Visada pakiliai sugiedame Tėvui Stanislovui atminti skirtą „Viešpaties angelą“.

Labai gera, kad prie mūsų prisijungė ir nuostabūs atlikėjai, Paberžės bičiuliai, kurie į šį festivalį atvyksta jau nebe pirmą kartą – tai Onutė Kolobovaitė ir Vytautas Lukočius.

„Be galo gera sugrįžti į Paberžę, – atviravo balsingoji O. Kolobovaitė. – Į šią nepakartojamą vietą, į šią bažnyčią. Nuostabu, jog Paberžėje kuriama tokia šventė, kviečianti susirinkti ir pabūti drauge maldoje, meilėje, giesmėje, prisiminti gražius Tėvo Stanislovo darbus ir jo išskirtinę asmenybę.

Žinoma, džiugu šiandien Paberžėje vėl muzikuoti su maestro Vytautu. Man pačiai vienos gražiausių giesmių yra skirtos Švenčiausiai Mergelei Marijai, tad koncertą pradėsime kompozitoriaus F. Šuberto kūriniu „Ave Maria“. O paskui publikai padovanosime ir kitokių dvasią pakylėjančių sakralių kūrinių.“

Odė Paberžei – ir dailininkų potėpiuose

Tarp skirtingų pasaulėvaizdžių tiltus tiesęs Tėvas Stanislovas visada siekė, kad Paberžė būtų atvira bei svetinga visiems. Čia savo vietą atrado ir jaukiai jautėsi kiekvienas. Iškilusis dvasininkas įkvėpimu tapdavo ir skirtingiems menininkams. Sunku būtų suskaičiuoti, kiek dailininkų drobėje įprasmino savąją odę Paberžei.

Sekmadienį į festivalio koncertą susirinkę klausytojai turėjo progą apžiūrėti dešimt dienų Paberžėje kūrusių tapytojų darbus, kurie buvo eksponuojami bažnyčios šventoriuje.

„Šis tarptautinis tapybos pleneras „Paberžės nušviesti“ yra 5-oji kūrybinė stovykla, kurią užbaigė šiandien surengta paroda, skirta Tėvo Stanislovo Evangelinio Apaštalo Keliui atminti, – „Rinkos aikštei“ pasakojo stovyklos organizatorius menininkas Saulius Kruopis, į Paberžę subūręs net ik Lietuvos kūrėjus, bet ir teptuko kolegas iš Latvijos, Kinijos bei Indijos. – Pirmąsyk su Tėvu Stanislovu bendrauti teko 1978-aisiais, tada buvau 18-kos metų – netikintis, į bažnyčią nėjau, maniau, kad Dievo nėra. Tačiau su Tėvu Stanislovu vis tiek pabendravome, jis mane palaimino.

Tais pačiais metais Dievo pirštas apsisuko. Išvykau į Gruziją ir nutiko taip, kad būdamas kalnuose įtikėjau Dievą, gavau pradmenis. Bet užsiiminėjau ir dzen budizmu, – pasakojo S. Kruopis. – Esu tarp tų ir tų – šie skirtingi tikėjimai papildo vienas kitą.

Kelis kartus vykau mokytis į Indiją, bet grįžęs atvažiuodavau ir pas Tėvą Stanislovą. Jis sakydavo, kad po kelionės į Indiją ne aš vienas pas jį atvykstu – taip pat ir Jurga Ivanauskaitė bei kiti.“

Paberžėje pirmąsyk išgirdo Lietuvos himną

S. Kruopis ne tik tapo, bet ir kuria meninės fotografijos darbus. Jo archyvuose – daug vertingų Tėvo Stanislovo ir pačios Paberžės kadrų. O tapybos darbuose įamžinta visa stiprioji šios vietovės dvasia – ne tik Tėvo Stanislovo būties laikas, bet ir į 1863-iųjų sukilimą iš Paberžės bažnyčios žmones išvedusio kunigo Antano Mackevičiaus.

„Aš pats anuomet būtent pas Tėvą Stanislovą pirmą kartą išgirdau Lietuvos himną, – apie sovietmečio laiką prabyla S. Kruopis. – Tėvas Stanislovas buvo aukščiausio lygio asmenybė, be galo atlaidus kitiems ir labai tvirtas pats.

Jis suprato, kad visur reikia askezės, nes be aukos nebus gilaus supratimo ir vidinio išsigryninimo.

Vis tik tikrąją Tėvo Stanislovo dvasią dabar gali pajusti tik tie žmonės, kurie su juo bendravo, jautė jo energetiką. Tai labai subtilūs dalykai, – pabrėžė su būriu menininkų po 15-kos metų į Paberžę vėl atvykęs kūrėjas. – Esu paruošęs knygą apie Tėvą Stanislovą. O šiuos plenerus laikau tam tikra forma, kuria grąžinu Tėvui Stanislovui dvasinę skolą.“

Renginiai nemokami

Primename, jog Tarptautinis Paberžės festivalis profesionaliosios muzikos renginiais publiką džiugina nemokamai.

Festivalio mecenatas – „Vikonda grupė“. Festivalį iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė. Festivalio partneriai: Kėdainių kultūros centras ir 1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje. Festivalį organizuoja: VšĮ „Liudo Mikalausko koncertai“ bei labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“. Festivalio globėja – „Vikonda grupės“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė, dvasinis vadovas – Dotnuvos parapijos klebonas Giedrius Maskolaitis, festivalio meno vadovas – Liudas Mikalauskas.

Rugsėjo 27-ąją publikos laukia baigiamieji šių metų festivalio akordai – trečiasis renginys tradiciškai bus skirtas Tėvo Stanislovo gimimo metinėms.