„Kam valgyti neskaniai, jei galima labai skaniai“

Šįkart, brangieji, svečiuojamės virtuvėje moters, kurią drąsiai būtų galima pavadinti šeimininkių šeimininke. Susipažinkite – žurnalistė, Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) atstovė viešiesiems ryšiams Asta Raicevičienė. Jos namuose nėsyk nevalgytas užkandinėje pirktas kebabas ar kitas greitas maistas. Jei tokiu ir pakvimpa, tai tik gamintu namie. Artėjančio savaitgalio vaišėms į rojų nukelsiantys Astos skanėstų receptai ir interviu apie gaisrus virtuvėje bei nuo vyro slėptas maisto gamybos padargų kainas.
Iš pirmos sriubos – daug juoko
Pokalbį apie maisto gamybos imperiją savo namuose Asta pradeda smagia istorija apie vaikystėje virtą pupelių sriubą.
„Mama dažnai virdavo pupelių sriubą. Panorau ir aš tokia mamą pavaišinti. Žinojau, kad reikia dėti pupelių, įtarkuoti morką, įpjaustyti bulvių. Kol virė pupelės, galvoju, bus greičiau ir bulves išvirsiu atskirai. Taip ir padariau. Išvirtas bulves supjausčiau kubeliais ir subėriau į sriubą. Aišku, beverdant sriubą, bulvių visai neliko. Mama valgė, gyrė, bet klausė, kur dingo bulvės, nors jų skonis ir buvo. Prisipažinau, kaip jas ruošiau. Daug juokėmės.
Grįžus iš mokyklos firminis patiekalas dažniausiai būdavo rupesne (burokine) tarka tarkuotos ir iškeptos kelios bulvės. Jas valgydavau užsigerdama kefyru tiesiai iš trikampio popierinio pakelio“, – prisiminimais dalijasi pašnekovė.
Guzuota košė pirmagimiui
Asta atskleidžia ir pirmąjį nepavykusį patiekalą. Tai buvo pirmagimiam sūnui virta manų košė. „Pamenu, supyliau kruopas į šaltą pieną, o beverdant jos sušoko į vieną bumbulą. Teko košę išpilti, skambinti mamai ir klausti, kaip virti, kad košė būtų skysta. Iki šiolei nekenčiu guzuotos manų košės. Dabar ją išverdu idealiai pagal pageidavimą – kam tirštesnės, o kam skystesnės“, – šypsosi šeimininkė.
Et, tos kalorijos
Asta džiaugiasi, kad jos šeima maistui neišranki, bet prašo gaminti sveikiau. „Vyras, užuot pagyręs už skanų patiekalą, neretai piktinasi, kad baigčiau gaminti, nes jam vis nepavyksta numesti svorio. O dukra, pamačiusi bent lašelį aliejaus ant patiekalo, puola jį sausinti popieriniu rankšluosčiu. Paskaičiavus, kiek kalorijų turi patiekalas, kartais ir ūpo stengtis nebelieka. Tad nė nesimokau gaminti padažų, užpilų, pagardų. Tegu geriau būna natūraliau ir sveikiau“, – nusprendžia pašnekovė bei priduria, kad jos darbo vieta taip pat įpareigoja rūpinantis sveikata atidžiau žiūrėti, ką valgo.
Išgąstis per spurgas
Prieš keletą metų kepdama spurgas Asta savo virtuvės vos nepavertė nuodėguliais. „Kai tešlos rutuliukus jau norėjau dėti į įkaitusį aliejų, dingtelėjo mintis, kad pamiršau į spurgų tešlą įpilti šlakelį spirito (tada tešla neprisigeria riebalų). Galvoju, tešlos jau nebeperminkysiu, ai, gal nieko bloga nenutiks, jei spirito įpilsiu į patį aliejų. Ilgai nesvarsčiusi šliūkštelėjau iš buteliuko tiesiai į verdantį puodą. Patikėkit, vaizdas tebestovi akyse. Žaibiškai šokęs ugnies stulpas palietė kabančias virtuvės spinteles, siekė net lubas, sienas, vos spėjau pati nuo puodo atšokti ir užsukti dujas. Laimei, gaisras nekilo, bet šokas ilgai nepraėjo, o juodus suodžių pėdsakus šveičiau visą dieną. Spurgų, žinoma, vis tiek iškepiau“, – gerokai liūdniau vos nesibaigusią istoriją pasakoja Asta.
Jokių pusfabrikačių
Šeimininkė sako niekad neperkanti gatavų net ir šviežių daržovių mišrainių. „Manęs pusfabrikačiai nevilioja. Žinau šeimą, kuri vaikams ir lietinius su varške gatavus perka. Aš to nesuprantu. Ir virtinukus, ir koldūnus, ir kebabus stengiuosi pagaminti pati“, – aiškina pašnekovė.
„Vasarą, rudeniop su šeima valgome daugiau šviežių, bet savo darže išaugintų daržovių, o žiemą gulinčios prekybos centre manęs nevilioja. Geriau savi ar mamos rauginti kopūstai, šulinyje įkurdinti ir savo eilės laukiantys rauginti agurkai“, – požiūrį dėsto ji.
„Gal per daug rūpinuosi, kad šeima būtų soti, o atėjusių dukros draugų visad klausiu, ar jie nenori valgyti. Pagaunu save dukrai Austei grįžus iš gimnazijos pirmiausia klausiant: „Ką šiandien valgei?“ – nusijuokia moteris.
Dukra – saldėsių virtuozė
Kol mama rūpinasi, kad šeima nevaikščiotų gurgiančiais pilvais, septyniolikmetė Astos dukra kuria meno šedevrus primenančius desertus.
„Virtuvėje su Auste ne itin sutariame. Aš stengiuosi gaminti kuo greičiau ir skubinu dukrą, o ji gali prie vieno keksiuko čiupinėtis valandą, – atžalos kantrybe stebisi pašnekovė. – Austei labai svarbu, kaip gaminys atrodo, man – geras skonis. Dukra labai didžiuojuosi. Jai puikiai pavyksta ir tortai.“
Rakandų brangybė
Asta tikina brangių virtuvės rakandų neturinti ir sako, kad morka jai skanesnė tarkuota paprasta tarka ar pjaustyta rankomis nei smulkinta virtuviniu kombainu. Vis tik, kaip jos vyrui, taip ir mums Astos maišan paslėpta yla išlindo.
„Dar ,,Kėdainių garso“ redakcijoje dirbau, kai atkeliavo mano užsakytas brangus puodas, net į namus jį nešti bijojau. Bendradarbiai juokėsi, kad jame virs auksinė sriuba, kita kolegė traukė per dantį – mat už tą sumą ji geriau būtų pirkusi prabangius žieminius batus, o čia tik puodas. Tam puodui daugiau nei dešimt metų ir jis nė dienos nėra „nulipęs“ nuo viryklės“, – tvirtina Asta.
Kartą šeimininkė susigundė įsigyti prigirtą lėtaeigę sulčiaspaudę. Vyrui ji atskleidė tik pusę brangaus pirkinio kainos. „Aišku, paskui išlindo yla iš maišo, tačiau sulčiaspaude esu labai patenkinta“, – sako Asta ir pastebi, kad gerai šeimininkei svarbu turėti gerus virtuvės įrankius.
Varškės pyragas

Tešlai reikės:
200 g sviesto arba margarino (sutarkuoti)
1,5 stiklinės miltų
1 šaukštelio kepimo miltelių
1 šaukšto grietinės
Viską sumaišome, pusę tešlos dedame į šaldiklį, kitą pusę išklojame kepimo formoje.
Įdarui reikės:
400 g varškės
3 šaukštų grietinės
2 kiaušinių
1 pakelio vanilinio pudingo
1 stiklinės cukraus
Viską sumaišome. Ant kepimo formoje paruoštos tešlos pilame įdarą ir užtarkuojame šaldiklyje laikytą tešlą. Kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 40 minučių.
„Beždžionių“ pyragas

Tešlai reikės:
250 ml šilto pieno
90 ml šilto vandens
apie 60 g ištirpinto sviesto
70 g cukraus
20 g mielių (arba pakuotės sausų mielių)
520 g miltų
Apvoliojimui reikia:
80 g sviesto
pusės puodelio rudojo cukraus
3 šaukštelių cinamono
Šiltame piene ištirpdome sviestą, pilame vandenį, įmaišome ir gerai išmaišome mieles, pilame cukrų. Galiausiai pilame miltus ir išminkome tešlą. Ji turi būti šilta, minkšta ir nelipti prie rankų. Paliekame pakilti. Iš tešlos formuojame mažus rutuliukus. Juos po vieną merkiame į tirpintą sviestą ir apvoliojame cukraus bei cinamono mišinyje.
Visus paruoštus rutuliukus dedame į kepimo formą – geriausia į kekso (tik nespauskite!). Dar 10–15 min. paliekame kilti. Kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 30 min. Atvėsintą pyragą tiesiog laužiame po gabalėlį ir skanaujame.
Tinginys kitaip
Reikės:
2 šaukštų kakavos
800 g sausainių arba šakočio trupinių
200 g sviesto
1 indelio kondensuoto pieno

Puode ištirpiname sviestą, supilame kondensuotą pieną ir įberiame kakavos. Viską išmaišome ir kaitiname tol, kol pradės burbuliuoti. Sausainius smulkiai sulaužome ar sumalame į atskirą indą. Vietoj sausainių galima naudoti šakočio trupinius. Atvėsusią masę pilame ant sausainių. Viską gerai išmaišome, kol masė tampa drėgna. Tuomet dedame pusvalandžiui į šaldytuvą. Ištraukę imame po nedidelį gabalėlį masės ir formuojame rutuliukus (masė nėra labai lipni, tačiau paspaudus tarp rankų susilipina). Kad greičiau sustingtų, galima įdėti į šaldytuvą kelioms valandoms.
Švediškos bulvės

Produktai:
4 šviežios vidutinio dydžio bulvės
4 valg. š. (40 g) alyvuogių aliejaus
2 česnako skiltelės
žiupsnelis druskos ir juodųjų pipirų, mėgstamų prieskonių

Svarbiausia, ruošiant šį švedišką bulvių patiekalą, dailiai ir teisingai supjaustyti bulves. Būtina
pjaustyti labai plonais, kuo lygesniais griežinėliais, tačiau neperpjauti visiškai. Tai padaryti galima bulvę padėjus ant šaukšto. Tada išilgai įpjauti kiekvieną bulvę daug kartų. Bulves sudėkite į kepimo formą, apliekite aliejumi, pabarstykite druska, pipirais, prieskoniais ir pašaukite į orkaitę. Kepkite 200 laipsnių temperatūroje apie 40–60 min.