Šiandien – knygos sutiktuvės ir kraštiečio tapybos paroda
Penktadienį kraštiečių laukia M. Daukšos viešoji biblioteka, kurioje vyks knygos sutiktuvės, ir J. Monkutės-Marks muziejus-galerija, kurioje bus pristatyta nauja įstabių tapybos darbų paroda./ Algimanto Barzdžiaus „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr. ir Kėdainių krašto muziejaus nuotr.
Penktadienis Kėdainiuose kultūros mylėtojų niekad nepalieka nuobodžiauti. Šįsyk kraštiečiai kviečiami į du renginius – knygos pristatymą ir naujos parodos atidarymą.
Knygos sutiktuvės
Kovo 20 d., 16 val., M. Daukšos viešojoje bibliotekoje (Didžiosios Rinkos a. 5, III a. renginių salėje) laukia knygos apie Kėdainių krašto garbės pilietį Kazį Ulvydą sutiktuvės. Tai knyga, kurią parengė kalbininkė, mokslininkė doc. dr. Rasuolė Vladarskienė iš Lietuvių kalbos instituto.
Leidinį sudaro straipsnis apie Ulvydo gyvenimo įvykius ir profesinės veiklos bruožus, jo dukros Eglės Ulvydaitės-Bugenienės ir jo sūnaus Žilvino bei jo žmonos Danutės prisiminimai. Knygoje trumpai supažindinama su kalbos valandėlėmis per radiją „Taisyklingai kalbėkime ir rašykime“. O didžiausią dalį knygos užima pačių kalbos valandėlių rankraščių tekstai.
Kazio Ulvydo darbai turi išskirtinę vertę lietuvių kalbai ir kultūrai: jis buvo „Lietuvių kalbos žodyno“ 9 tomų vyriausiasis redaktorius, tritomės „Lietuvių kalbos gramatikos“ vyriausiasis redaktorius, leidinio „Kalbos kultūra“ steigėjas ir ilgametis atsakingasis redaktorius. K. Ulvydas kartu buvo ir talentingas lituanistinės veiklos organizatorius, ir neprilygstamas populiarintojas.
Ir štai neseniai Lietuvių kalbos institutas išleido dalį išlikusių K. Ulvydo kalbos valandėlių rankraščių tekstų.
Gimė prie Kruosto ir Nevėžio santakos
Mūsų krašto garbės pilietis mokslininkas Kazys Ulvydas gimė Bagotėlėje (Kėdainių rajone, prie Kruosto ir Nevėžio santakos, Dotnuvos valsčiuje). Pradžios mokslų siekė Apytalaukio, Kėdainių pradžios mokyklose. Vėliau mokslus tęsė Kėdainių gimnazijoje.
Jis buvo apdovanotas Lietuvos valstybine premija, Lietuvos mokslo premija, jam buvo suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas, jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu.
K. Ulvydas buvo labai didelis taisyklingos kalbos populiarintojas, kalbos laidelių rengėjas, garsus visoje Lietuvoje. Didžiuojamės, kad jis mūsų kraštietis. Džiaugiamės, kad gerb. Rasuolė Vladarskienė išleido tokią storą knygą, kur dalis tų laidelių ir sudėta.
Kraštiečio tapytojo kūrinių paroda
Kovo 20 dieną, 17 val., Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos II-ojo aukšto ekspozicijų salėje atidaroma talentingojo kraštiečio Broniaus Rutkausko tapybos paroda „Daiktai darnoje“, veiksianti iki gegužės 9 d. Ją kraštiečiai, kaip ir kitas Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos parodas, aplankyti gali nemokamai.
Šioje parodoje B. Rutkauskas eksponuoja 2018–2025m. laikotarpio paveikslus.
„Tapant natiurmortus stengiuosi atsiverti daiktų vizualiniam poveikiui, jų savitumui. Atsiranda, susiformuoja tam tikras matymas, vaizdinys, kurį ir stengiuosi perteikti ant drobės, – sako autorius. – Dauguma natiurmortų nutapyti, kai daiktai apšviesti natūralia dienos šviesa.
Tapant man labai svarbus pats darbo procesas, kai dirbi susikaupęs, būni dėmesingas.
Tapau realistiškai, kuriu iliuziją, kai ant drobės plokštumos atsiranda daiktų formos, įvairios paviršių savybės, bendra erdvė ir erdvės tarp daiktų. Stengiuosi dienos šviesą „pasikviesti“ į savo paveikslus. Noriu darbus tarsi pakrauti savo asmeniniu matymu, kai daiktai rezonuoja su mano išgyvenimais, patirtimi, įgauna mano matymui būdingų savybių.“
Vilkaviškiečiui namais tapo Kėdainiai
B. Rutkauskas gimė 1955 m. Vilkaviškyje. Nuo 1981 m. gyvena Kėdainiuose.
B. Rutkauskas 1980 m. baigė valstybinį dailės institutą Vilniuje, įgijo dekoratyvinės dailės dailininko specialybę. Nuo tada dalyvauja parodose, pleneruose, simpoziumuose, nuo 1986 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Yra sukūręs nemažai darbų įvairiems interjerams: altorinė tapyba Lančiūnavos bažnyčioje, Kauno jėzuitų bažnyčios altorinis paveikslas „Nukryžiuotasis“, Kėdainių miesto ir J. Radvilos herbai Kėdainių rotušės fasade, freskos Kauno „Senųjų rūsių“ restorane ir kt.
Tapytojas Bronius Rutkauskas nemažai metų dirbo monumentaliosios tapybos srityje, kūrė freskas. Vėliau, naudodamas sudėtingą freskos perkėlimo ant drobės techniką, jis kūrė savitus, senajai klasikinei Vakarų Europos tapybai artimus kūrinius – puošniais drabužiais apsirėdžiusių moterų portretus, istorinio konteksto kupinus natiurmortus. Taip pat, išstudijavęs flamandų dailininkų techniką, kūrė realistinius natiurmortus.
