Kaip elgtis socialiniuose tinkluose, kad nenuplauktų darbo pasiūlymas?

Ar atsimenate tuos laikus, kai darbo reikėjo ieškoti laikraščių skelbimuose, informaciniuose stenduose, per „blatą“…? O dabar viskas paprasta: atsidarei darbo paieškų internetinį puslapį, susiradai, tavo manymu, tinkamą skelbimą, išsiuntei CV, jei reikia dar ir motyvacinį laišką pridėjai, ir viskas, lauki, kol darbdavys pakvies į „pasimatymą“. Sakot nesąmonė, niekas neskambina? O ar tikrinote savo socialinių tinklų paskyras – kaip jos atrodo, kokios nuotraukos, kokia informacija juose yra talpinama? Pasirodo, tai turi labai didelės įtakos jūsų įsidarbinimo galimybėms.

Personalo atrankų ir laikinojo įdarbinimo įmonės „Advantus“ projektų vadovė, taip pat koordinuojanti ir Kėdainių skyrių Evelina KETURAKYTĖ bei Panevėžio padalinio vadovė Vilma VALANTIEJIENĖ patars, kaip reikėtų susitvarkyti savo socialinių tinklų paskyrose, į ką vertėtų labiau atkreipti dėmesį siunčiant gyvenimo aprašymus, kad išsiųstas CV nenueitų perniek, o norima darbo vieta taptų jūsų.

– Kaip žinia, internetas ir socialiniai tinklai mūsų gyvenimui ir kasdienybei turi labai daug įtakos. Vienas iš interneto privalumų – greita darbo paieška neišeinant iš namų. Į ką žmonės, ieškantys darbo, pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį?

Evelina: Pirmiausia siūlyčiau atkreipti dėmesį, kaip yra pateikiama informacija apie darbą. Ar darbdavys darbo aprašymą surašė atmestinai, galbūt netgi su gramatinėmis klaidomis, ar matosi, kad stengtasi, apgalvota. Svarbu įsiskaityti į skelbimą, nes dažnai gauname CV, kuriuose nurodoma žmogaus patirtis visiškai neatitinka siūlomos pozicijos reikalavimų. Vis dažniau darbo skelbimuose galima pamatyti nurodytą siūlomą atlyginimą, taip pat nurodomos darbo valandos, darbo pobūdis. Visuomet verta pasidomėti įmone, kurioje yra siūlomas darbas. Atlikęs šiuos „namų darbus“ ir susirinkęs informaciją darbuotojas ne tik netrukdys darbdavio klausimais, kurie jau nurodyti aprašyme, bet ir galės tikslingiau sukurti savo CV ir motyvacinį laišką norimai pozicijai.

– O į ką dažniausiai dėmesį kreipia darbdavys, gavęs nežinomo pretendento gyvenimo aprašymą?

Evelina: Tvarkingas, ne per daug ilgas, tačiau gana informatyvus gyvenimo aprašymas visuomet traukia dėmesį ir turi daugiau šansų būti pastebėtas. Jeigu kalbame apie kvalifikuotą darbą, kuriam reikia tam tikros specializacijos, pirmiausia atkreipiame dėmesį į patirtį, kurią žmogus yra sukaupęs šioje srityje. Taip pat dėmesį visuomet patrauks CV ir motyvacinis laiškas, kurie pritaikyti specialiai mūsų siūlomai darbo vietai. Jei CV siunčiate į kelias pozicijas skirtingose įmonėse, nepatingėkite ir pasidarykite kelis šablonus: pardavimų vadybininko CV rašykite patirtį, susijusią su pardavimais, administratoriaus CV – patirtį dirbant su dokumentais, aptarnaujant klientus ir t.t.

– Tikriausiai ne visi žino, kad darbdavys, norintis patikrinti potencialų pretendentą, peržiūri ir jo socialinių tinklų paskyras. Ar iš tiesų taip yra?

Vilma: Darbdavys, rinkdamasis potencialų kandidatą, pirmiausia vertina būsimam darbui tinkamą darbo patirtį, asmenines savybes, kaip kandidatas pasirodė darbo pokalbio metu, bei turimą išsilavinimą.

Priklausomai nuo pačios pozicijos, kai yra keliami tam tikri nepriekaištingos reputacijos standartai, vienas iš daugelio informacijos tikrinimo būdų gali būti „Google“ paieška. „Google“ skelbiamuose rezultatuose yra ir socialinės paskyros, jei kandidatas jas turi.

Pavyzdžiui, jei yra ieškomas pardavėjas, kuris bus įmonės veidu, o socialinėse paskyrose randama dviprasmiškai suprantama informacija, veikla ar nuotraukos, tai nėra praleidžiama „pro pirštus“. Tai ypač svarbu ateinančiai kartai, kuri yra užaugusi internete ir dalytis įvairaus tipo informacija jiems yra normali praktika.

[quote author=“V. Valantiejienė“]Pavyzdžiui, jei yra ieškomas pardavėjas, kuris bus įmonės veidu, o socialinėse paskyrose randama dviprasmiškai suprantama informacija, veikla ar nuotraukos, tai nėra praleidžiama „pro pirštus“. Tai ypač svarbu ateinančiai kartai, kuri yra užaugusi internete ir dalytis įvairaus tipo informacija jiems yra normali praktika.[/quote]

– Ką darbdavys turėtų matyti žmogaus socialinių tinklų paskyrose?

Vilma: Jei kalbame apie „LinkedIn“ platformą, tai turėtų būti aktyvus profilis, su argumentuota nuomone, įžvalgomis, straipsniais, susijusiais su profesine veikla, rinkos tendencijomis, taip pat kitos informacijos, susijusios su profesinėmis žiniomis, pasidalijimu.

„Facebook“ ir „Instagram“ paskyra taip pat gali atskleisti jūsų požiūrį į asmenines vertybes, pomėgius, hobius. Gal žmogus sportuoja, fotografuoja, rašo įdomius tekstus, kuria muziką, skaniai gamina? Tai gali būti ir puiki vizitinė kortelė, atspindinti jūsų veiklą.

– O ko neturėtų?..

Vilma: Veikla socialiniuose tinkluose pritraukia tiek teigiamą, tiek neigiamą dėmesį. Reikėtų vengti dalintis informacija, kurioje galima įžvelgti daugiau, nei iš tiesų norima parodyti.    

Kartais tikrai būna neigiamą įspūdį apie kandidatą sudarančios informacijos, kuri gali rimtai pakišti koją norint susirasti darbą. Reikia prisiminti, taip pat jau įsidarbinus, jog paskyrą gali susirasti ne tik darbdavys, bet ir klientai.

– Kokia yra pati didžiausia elgesio socialiniuose tinkluose klaida?

Vilma: Neatsakingas, neapgalvotas, įžeidžiančio pobūdžio informacijos dalijimasis.

– Ar galima sukurti teigiamą įspūdį darbdaviui per socialinius tinklus? Jei taip, tai kaip?

Vilma: Teigiamą įspūdi kuria paskyros turinys, atspindintis, kas iš tikrųjų rūpi pačiam kandidatui, individualumo turėjimas, etiškas elgesys.

– Ar turi įtakos, kokiomis žiniomis, naujienomis žmogus dalijasi socialiniuose tinkluose? Galbūt tai netgi gali padėti? Pavyzdžiui, jei žmogus pretenduoja į kokį nors darbą, susijusį su pedagogine veikla ir jis nuolatos dalijasi žiniomis, susijusiomis su vaikų auklėjimu, mokymu ar pan. Galbūt tai galėtų darbdaviui sudaryti įspūdį, jog žmogus iš tiesų domisi ta sritimi ir ją išmano?

Evelina: Žinoma, žmogus, kuris papildomai domisi ta sritimi, kurioje nori įsidarbinti, visuomet atrodo patraukliau darbdaviui. Kartais darbuotojai susikuria netgi specialias paskyras, kuriose dalijasi savo sukaupta informacija, pastebėjimais. Nuorodas į tokias paskyras galima įtraukti į savo CV, didelė tikimybė, kad darbdavys peržiūrės, atkreips dėmesį. Tokia strategija gali padėti ir tuo atveju, jei darbuotojas neturi didelės patirties savo srityje, tačiau jo susidomėjimas rodo iniciatyvą, žingeidumą, motyvaciją. Visi šie aspektai svarbūs darbdaviui.

– O gal apskritai reikėtų uždaryti paskyras, jei nori susirasti gerą darbą, o įspūdį sukurti tik savo gyvenimo aprašymu ir pirmuoju pokalbiu?

Vilma: Kiekvieno žmogaus pasirinkimas, kiek socialiniame tinkle jis atskleidžia ir parodo savęs. Darbdavys, rinkdamasis būsimą darbuotoją, nesivadovauja įspūdžiu, sudarytu iš socialinių tinklų, o vertina atsižvelgdamas į darbo patirtį, asmenines savybes ir išsilavinimą.

Kitokiu principu vertinama, jei vyksta „galvų medžioklė“, kur kandidato pradedama ieškoti būtent per socialinius tinklus, ypač „LinkedIn“. Šiuo atveju socialiniai tinklai tampa vizitine kortele. Jei kandidatas yra savo srities profesionalas, socialiniai tinklai padeda priartėti prie potencialių darbdavių.

– Jei jau būsimas darbdavys tikrina potencialaus darbuotojo socialinių tinklų paskyras, ar draugų skaičius ir tai, kokie tai yra draugai, turi reikšmės?

Vilma: Dažniausiai ne, nebent asmuo kandidatuoja į specifinę poziciją, kurioje būtų reikalingas labai platus pažinčių ratas, tačiau tai labiau išimtiniai atvejai.

[quote author=“E.  Keturakytė“]Bet kokią informaciją dedant į socialinius tinklus svarbu suprasti, kad ši informacija yra prieinama visiems, ir du kartus pagalvoti, kokią žinutę visuomenei siunčia ši informacija, kokią žinutę ji siunčia darbdaviui.[/quote]

– Ar yra skirtumas, kokiame socialiniame tinkle sukurta paskyra?

Evelina: Taip, šiais laikais kuriasi įvairios specializuotos internetinės platformos, todėl turime galimybę su darbu susijusią informaciją talpinti specialiuose puslapiuose, tokiuose kaip „LinkedIn“. Tokiose platformose susikurti paskyrą vertėtų galvojant apie kvalifikuotą darbą. Tačiau ir „Facebook“ paskyroje galima pamatyti labai įvairių pasiūlymų – nuo nekvalifikuoto darbo iki C lygio vadovų pozicijų, todėl darbo pasiūlymų verta pasidairyti įvairiose platformose.

– Ar jūs, kaip personalo atrankos specialistai, taip pat tikrinate žmonių paskyras?

Vilma: Priklausomai nuo pozicijos, kiek ji reikalauja atitikimo nepriekaištingai reputacijai ir pan.

– Ką randate?

Vilma: Visko randame (juokiasi). Yra atvejų, kai socialiniame tinkle viešinama informacija, kuri suprantama dviprasmiškai, netgi neigiamai. Šiuo metu populiaru viešinti labai didelę dalį savo gyvenimo. Darbuotojas pasiima nedarbingumo pažymėjimą, praneša, kad neatvyks dėl ligos ir visiems transliuoja, kaip jis linksmai leidžia laiką iš Druskininkų SPA baseinų, arba su draugais audringai leidžia vakarus. Šiais laikais informacija „vaikšto“ greitai, prieinama yra čia ir dabar, darbdaviui patikrinti ir sužinoti šią informaciją nėra problema.

– Kaip žmonės turėtų susitvarkyti savo paskyras, kad nebūtų ne tik gėda prieš būsimą darbdavį, bet dar ir paliktų jam įspūdį, kuris paskatintų bent jau pasikviesti į pokalbį?

Evelina: Kuo profesionalesnė, tvarkingesnė ir mažiau nereikalingos informacijos talpinanti paskyra, tuo geriau. Žinoma, į „Facebook“ paskyras darbdaviai žiūri liberaliau, nes jų pirminė paskirtis nėra darbo paieškai. Vis dėlto jokiuose profiliuose nevertėtų viešinti pernelyg asmeninės informacijos. Bet kokią informaciją dedant į socialinius tinklus svarbu suprasti, kad ši informacija yra prieinama visiems, ir du kartus pagalvoti, kokią žinutę visuomenei siunčia ši informacija, kokią žinutę ji siunčia darbdaviui. Kaip ir minėjau anksčiau, informacija talpinama socialiniuose tinkluose susijusi su ieškomu darbu visuomet teigiamai veiks darbdavį, rodys darbuotojo motyvaciją, rimtą nusiteikimą. Didelė tikimybė, kad toks darbuotojas ir bus pakviestas į darbo pokalbį.

– Tačiau, kita vertus, žmogaus tikrasis gyvenimas nuo gyvenimo virtualioje socialinėje erdvėje gali labai skirtis. Ir „tikrinant“ darbuotoją tokiais būdais gali būti apgaulinga…

Vilma: Sutinkame, kad tikrasis gyvenimas nuo socialinio skiriasi, todėl darbdavys rinkdamasis būsimą darbuotoją vadovaujasi darbine patirtimi, asmeninėmis savybėmis, realiu bendravimu ir darbuotojo įgytu išsilavinimu, o į socialiniame tinkle esantį gyvenimą gali tik atsižvelgti.