Jaunimas vis dažniau renkasi profesinį mokymąsi
Prasidėjus mokslo metams profesinės mokyklos džiaugiasi gerokai pagausėjusiu būsimų studentų skaičiumi. Šiais metais, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, profesines studijas pasirinko trečdaliu daugiau jaunuolių nei prieš metus.
„Per pagrindinį priėmimą šiemet iš viso buvo pakviesti beveik 19 tūkst. stojančiųjų, tai beveik 30 proc. daugiau nei pernai, kai jų buvo 14,7 tūkst. Ypač – daugiau nei 40 proc. – augo stojančiųjų, kurie siekia įgyti profesinį išsilavinimą jau turėdami vidurinį išsilavinimą, skaičius: 2020 m. jų yra 13,3 tūkst., 2019 m. buvo 9,3 tūkst.“, – rašoma ministerijos pranešime spaudai.
Teigiama, jog per pagrindinį priėmimą į profesinio mokymo įstaigas su pakviestaisiais mokytis pasirašyta beveik 17 tūkst. mokymo sutarčių.
„Daugiausia jaunuolių šiemet panoro mokytis inžinerinės profesijos paslapčių (pasirašytos 3 787 sutartys). Nemažai stojančiųjų rinkosi paslaugas asmenims (3 220) bei architektūrą ir statybą (1 887)“, – skaičiuoja ministerija.
Sąlygas diktuoja darbo rinka
Pagausėjusį stojančiųjų skaičių pajuto ir Kėdainių profesinio rengimo centras (PRC). Direktoriaus Dangiro Kačinsko teigimu, šiame centre šiais metais jau pasirašyta 12 proc. daugiau sutarčių nei pernai.
„Taip, šio priėmimo metu jaučiamas didesnis susidomėjimas, – patvirtino centro direktorius. – Dabar dar vyksta II priėmimo etapas. Po I priėmimo etapo, lyginant su praėjusiais metais, mokymosi sutartis pasirašė apie 12 procentų daugiau jaunuolių.“
D. Kačinsko nuomone, pasirinkimui įtakos turi tiek specialistų trūkumas, tiek ir dažnu atveju didesni atlyginimai darbininkiškų profesijų žmonėms.
„Jaunimas renkasi studijas įvairiose švietimo institucijose. Tačiau pastaruoju metu dažniau atsigręžiama į profesinį mokymąsi. Tam įtaką daro darbo rinka – joje trūksta darbininkiškų profesijų, tai akcentuoja ir darbdaviai. Be to, neretai atlyginimai didesni, – pastebėjo centro direktorius. – Taip pat baigę profesinę mokyklą, jaunuoliai gali studijuoti ir aukštosiose mokyklose (stojant pridedami papildomi balai) – darbdaviai vertina tokius darbuotojus (nes jie įgiję praktinių įgūdžių profesinėse mokyklose ir akademinių – aukštosiose).“
Renkasi net gerai išlaikiusieji egzaminus
Pašnekovo teigimu, Kėdainių PRC renkasi netgi brandos egzaminus gerai išlaikęs jaunimas.
„Taip, stoja mokytis ir gerai egzaminus išlaikę abiturientai. Pavyzdžiui, per I priėmimo etapą mokymosi sutartis pasirašė mokiniai, kurių vidurkis 8,5 (išlaikyti 3 valstybiniai egzaminai: lietuvių k., geografija, matematika). Vidurkis 7,4 (išlaikyti valstybiniai egzaminai: lietuvių k., anglų k.) ir pan.“, – pavyzdžius pateikė centro direktorius.
Tiesa, anot jo, susidomėjimas kai kuriomis profesijomis toks didelis, kad norintys į jas patekti, to padaryti jau nebegalės.
„Profesinėms mokykloms yra nustatytos priėmimo kvotos. Todėl, pavyzdžiui, šiemet po I priėmimo etapo mūsų institucija jau neturi vietų į automechanikų mokymo programą. Be to, profesinėje mokykloje valstybės finansuojamose vietose galima mokytis daugiausia du kartus“, – paaiškino D. Kačinskas.
Darbus susiranda dar mokydamiesi
Kėdainių PRC pasirinktos specialybės atspindi ir visos Lietuvos tendencijas.
„Po I etapo paklausiausios specialybės (daugiausia pageidaujančių mokytis): automechanikai, suvirintojai, apskaitininkai, apdailininkai, maisto pramonės darbuotojai“, – paklausiausias specialybes vardijo centro direktorius.
Jis taip pat pastebėjo, jog absoliuti dauguma baigusiųjų mokslus susiranda darbą.
„Dažnai dar mokymosi metu, atlikdami praktiką įmonėse, gauna pasiūlymus įsidarbinti. Deja, dar populiaru bandyti išvykti dirbti į užsienį ieškant didesnio užmokesčio. Tačiau džiugina tai, kad pamažu ši tendencija mažėja“, – kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas, ar stipriai išaugęs susidomėjimas profesinėmis studijomis nereiškia aukštojo mokslo degradaciją, D. Kačinskas tikino, jog iš tiesų taip nėra.
„Tikrai nemanau, kad susidomėjimas profesinėmis studijomis reiškia aukštojo mokslo degradaciją mūsų šalyje. Akcentuočiau keletą aspektų.
Visų pirma apskritai švietimo sistema „verkiant“ prašosi reformos – ne atskirai aukštojo, atskirai profesinio ar bendrojo, – bet reikalingi sisteminiai pokyčiai.
Antra, labai daug priklauso nuo atskirų institucijų požiūrio, politikos. Pavyzdžiui, žinome, kad yra nustatytas pereinamasis balas stojant į aukštąsias mokyklas, tačiau žinome ir aukštųjų mokyklų, kurios priima ir su žemesniais balais…
Trečias dalykas – Vakarų Europoje aukštosiose studijuoja apie 40 procentų baigusių vidurines, o 60 procentų profesinėse. Lietuvoje atvirkščiai…
Ir ketvirtas dalykas – Lietuvoje absoliuti dauguma, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, mokslus tęsia gimnazijose – senosios demokratijos šalyse tęsiančių mokslus gimnazijose – apie 40–50 procentų…
Taigi statistika pasako viską. Džiugu, kad po truputėlį požiūris keičiasi, tik gal kiek lėtokai.
Taigi reformos viename švietimo sektoriuje, nežiūrint kompleksiškai į visą švietimo sistemą problemų neišspręs, o gali būti ir atvirkščiai – jas tik pagilins“, – svarstė Kėdainių PRC direktorius.
[quote author=“D. Kačinskas“]„Dažnai dar mokymosi metu, atlikdami praktiką įmonėse, gauna pasiūlymus įsidarbinti. Deja, dar populiaru bandyti išvykti dirbti į užsienį ieškant didesnio užmokesčio. Tačiau džiugina tai, kad pamažu ši tendencija mažėja.[/quote]
Profesijų gali mokytis ir moksleiviai
ŠMSM taip pat praneša, kad šiemet pradėjus įgyvendinti naują iniciatyvą – geidžiamos profesijos žinių suteikti dar bendrojo ugdymo mokyklos suole – sutartis su profesinio mokymo įstaigomis pasirašyti pakviesti 385 būsimi I–IV gimnazijos klasių ir 9–12 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniai. Jie mokysis pagal atskirus profesinio mokymo modulius.
Nuo šių metų rugsėjo 1 d. modulių pasiūla dar labiau prasiplės – juos rinktis bus kviečiami ir jau įgijusieji vidurinį išsilavinimą suaugusieji.
Vasaros priėmimo į profesinio mokymo įstaigas papildomas etapas vyko rugpjūčio 22–26 d. Į profesinio mokymo įstaigas likus laisvų vietų taip pat bus galima stoti per rudeninį priėmimą – nuo rugsėjo 1 iki gruodžio 20 d.
