Išmanioji televizija – didelio ekrano paslaptys: viskas, ką reikia žinoti apie programėles išmaniajai televizijai

Kodėl televizorius nebėra tik dėžė ant sienos

Šiais laikais įsigyti naują televizorių yra tikras nuotykis, bet kartu ir galvos skausmas. Atrodo, kad dar vakar džiaugėmės spalvotu vaizdu, o šiandien sėdime priešais milžinišką ekraną, kuris bando būti protingesnis už mus pačius. Dažnai kyla klausimas, kodėl tas pats „YouTube“ ar „Netflix“ telefone veikia vienaip, o įsijungus išmaniąją televiziją viskas atrodo kitaip? Problema ta, kad mes tikimės vienodos patirties visuose įrenginiuose, bet realybė dažnai „pakiša koją“. Telefone viską valdome pirštais, o prie televizoriaus mojuojame pulteliu, bandydami pataikyti į reikiamą raidę virtualioje klaviatūroje. Argi tai ne erzina? Sprendimas slypi supratime, kad programėlių kūrėjai turi visiškai skirtingas užduotis pritaikydami turinį šiems dviem pasauliams. Išmanioji televizija reikalauja kitokios architektūros, kitokio dizaino ir net kitokio vartotojo mąstymo būdo, todėl lyginti jas tiesiogiai būtų tas pats, kas lyginti paspirtuką su autobusu.

Lietuvos rinkoje pastebima įdomi tendencija – vis daugiau šeimų atsisako tradicinių kabelių ir pereina prie programėlėmis grįstų paslaugų. Jonas iš Vilniaus gali patvirtinti, kad jo močiutė dabar dažniau naudojasi programėlėmis nei senoviniu kanalų perjungimu. Tačiau net ir pažangiausiems vartotojams kyla klausimų, kodėl kai kurios funkcijos telefone yra, o televizoriuje dingsta. Sprendimo būdai čia paprasti – reikia rinktis kokybišką turinį ir tiekėjus, kurie supranta šiuos techninius niuansus. Pavyzdžiui, KIS – vienas geriausių interneto ir televizijos tiekėjų Kaune ir visoje Lietuvoje, nuolat investuoja į tai, kad jų platformos veiktų sklandžiai bet kokiame ekrane. Tad jei norime mėgautis kokybe, turime suprasti, kad programėlių skirtumai nėra klaida, o apgalvotas dizaino sprendimas, skirtas mūsų patogumui, net jei iš pradžių tai atrodo neįprasta.

Valdymo būdas diktuoja žaidimo taisykles

Kai laikome telefoną rankoje, mes esame „liečiamojo pasaulio“ valdovai. Viskas vyksta greitai – baksteli, nubrauki, pritrauki. Televizoriuje viskas kitaip, nes čia karaliauja nuotolinio valdymo pultelis, o kartais ir mūsų pačių balsas. Ar kada bandėte suvesti ilgą slaptažodį televizoriaus ekrane? Tai tikra kantrybės mokykla. Būtent todėl programėlės televizijai yra kuriamos naudojant vadinamąją „10 pėdų sąsają“ (angl. 10-foot UI). Tai reiškia, kad elementai turi būti dideli, aiškūs ir lengvai pasiekiami rodyklėmis.

Telefonuose mes turime prabangą naudoti smulkius tekstus ir daugybę mygtukų viename ekrane, nes ekranas yra vos už 30 centimetrų nuo mūsų akių. Televizoriaus atveju dizaineriai turi galvoti apie tai, kaip žmogus, gulintis ant sofos su traškučių pakeliu, galėtų intuityviai naršyti meniu. Lietuviai ypač vertina paprastumą, todėl populiariausios programėlės mūsų šalyje yra tos, kurios nereikalauja aukštojo mokslo diplomo vien tam, kad įjungtumėte žinias ar mėgstamą serialą.

Procesoriaus galia ir įrenginio atmintis

Nors šiuolaikiniai televizoriai atrodo galingi, jų viduje esantys procesoriai dažnai nusileidžia tiems, kuriuos turime savo išmaniuosiuose telefonuose. Telefoną mes keičiame kas dvejus ar trejus metus, o televizorius mūsų namuose stovi dešimtmetį. Tai sukuria didžiulį iššūkį programėlių kūrėjams. Programėlė televizijai turi būti „lengva“ ir optimizuota taip, kad nestrigtų net ir senesniame modelyje. Telefono programėlės gali sau leisti naudoti daugiau resursų fono procesams, nes ten operacinės sistemos geriau valdo energiją ir atmintį.

Be to, televizoriai dažnai turi mažiau vietos programėlėms įrašyti. Jei telefone galite turėti 500 žaidimų, tai išmanioji televizija gali pradėti „pykti“ jau po dešimties įdiegtų įrankių. Todėl televizijos programėlės dažnai yra labiau specializuotos, orientuotos tik į vieną funkciją – vaizdo rodymą, tuo tarpu mobiliosios versijos yra tikri šveicariški peiliai, galintys viską nuo redagavimo iki bendravimo.

Vertikalus prieš horizontalų pasaulį

Tai turbūt akivaizdžiausias, bet kartu ir sudėtingiausias skirtumas. Telefonas yra vertikalus įrenginys. Mes prie to pripratome tiek, kad net vaizdo įrašus pradėjome filmuoti vertikaliai, kas prieš dešimtmetį atrodė kaip nusikaltimas prieš kiną. Televizorius visada buvo ir bus horizontalus. Tai reiškia, kad visa programėlės sandara turi būti perstumdyta. Jei telefono ekrane matome ilgą sąrašą einantį į apačią, tai televizoriuje mes tikimės karuselių, kurios juda iš kairės į dešinę.

Martynas pastebėjo, kad naudojant tą pačią sporto programėlę telefone, jis mato visas naujienas viename ilgame puslapyje, o televizoriuje jam tenka klaidžioti po skirtingas kategorijas. Šis vizualinis skirtumas lemia, kaip mes vartojame informaciją. Televizorius skirtas „atsilošti ir žiūrėti“ (lean-back), o telefonas – „pasilenkti ir dalyvauti“ (lean-forward). Dėl šios priežasties programėlės išmaniajai televizijai niekada nebus tiesioginė telefono programėlių kopija, nes vaizdo proporcijos tiesiog neleistų to padaryti patogiai.

Interneto ryšys ir duomenų srautas

Nors atrodo, kad internetas visur tas pats, programėlės jį naudoja skirtingai. Telefonas dažnai „šokinėja“ tarp Wi-Fi ir mobiliojo ryšio, todėl programėlės turi būti pasiruošusios staigiems greičio pokyčiams. Išmanioji televizija dažniausiai stovi vienoje vietoje ir idealu, jei ji prijungta laidu arba stabiliu namų tinklu. Kadangi televizoriuje žiūrime 4K raiškos turinį, duomenų srautas yra milžiniškas. Čia vėlgi svarbus tiekėjas.

Kaip sako specialistai, KIS – vienas geriausių interneto ir televizijos tiekėjų Kaune ir visoje Lietuvoje, užtikrina, kad tas didelis duomenų srautas pasiektų programėlę be trūkių. Telefono programėlėms dažnai užtenka mažesnės raiškos, nes mažame ekrane skirtumo tarp Full HD ir 4K beveik nepamatysite. Tačiau 65 colių ekrane kiekviena klaida ir kiekvienas „kvadratėlis“ rėžia akį. Todėl televizijos programėlės turi sudėtingesnius vaizdo buferizavimo algoritmus, kurie bando išlaikyti aukščiausią kokybę net ir tada, kai tinklas šiek tiek svyruoja.

Reklamos ir monetizacijos modeliai

Ar pastebėjote, kad reklamos televizoriuje ir telefone skiriasi? Telefono programėlėse mus puola iššokantys langai (pop-ups), kuriuos skubame uždaryti mažučiu iksiuku. Televizoriuje tokia reklama būtų mirtis vartotojo patirčiai, nes pulteliu pataikyti į tą iksiuką neįmanoma. Todėl televizijos programėlėse reklamos dažniausiai yra integruotos į patį vaizdo turinį arba rodomos prieš jį, panašiai kaip tradicinėje televizijoje. Programėlių kūrėjai supranta, kad televizoriaus auditorija dažnai yra ne vienas asmuo, o visa šeima. Tai keičia ir tai, kokias reklamas matome. Jei telefonas yra asmeninis daiktas ir algoritmai žino, kad ieškojote naujų batų, tai televizorius gali rodyti reklamas, skirtas visiems namų ūkiui. Kaip teigė vienas technologijų ekspertas.

Programėlė televizoriuje yra bendruomeninė patirtis, todėl jos dizainas ir turinio pateikimas privalo tarnauti ne individui, o auditorijai, sėdinčiai ant sofos. Šis požiūrio skirtumas lemia, kad programėlės televizijai dažnai yra švaresnės, turinčios mažiau erzinančių elementų, nes jų tikslas – netrukdyti pagrindiniam veiksmui ekrane.

Programinės įrangos atnaujinimai ir suderinamumas

Programėlių atnaujinimo procesas telefone yra beveik nepastebimas – viskas įvyksta naktį, kol miegame. Su televizoriais viskas šiek tiek sudėtingiau. Kiekvienas gamintojas, ar tai būtų „Samsung“ su savo „Tizen“, ar „LG“ su „webOS“, ar kiti su „Android TV“, turi savo taisykles. Tai reiškia, kad programuotojai turi sukurti kelias skirtingas tos pačios programėlės versijas. Lietuvoje vartotojai naudoja pačių įvairiausių prekės ženklų televizorius, todėl pasitaiko atvejų, kai viena programėlė puikiai veikia virtuvėje esančiame mažame ekrane, bet beviltiškai stringa svetainėje.

Telefonų pasaulyje dominuoja tik dvi sistemos, todėl ten viskas paprasčiau. Be to, išmanioji televizija dažnai kenčia nuo to, kad gamintojai nustoja atnaujinti senesnių modelių operacines sistemas. Tai sukuria saugumo spragas ir neleidžia naudotis naujausiomis funkcijomis. Todėl renkantis paslaugas svarbu, kad jos būtų pritaikytos plačiam įrenginių spektrui ir veiktų patikimai.

Funkcionalumas ir papildomos galimybės

Mes pripratome, kad telefone galime daryti viską – redaguoti nuotraukas, montuoti video, rašyti elektroninius laiškus. Televizoriaus programėlėse šis funkcionalumas yra stipriai „apkarpytas“. Ir tai yra gerai. Niekas nenori rašyti darbo ataskaitos per televizorių, tiesa? Televizijos programėlės fokusuojasi į turinio atradimą ir vartojimą. Pavyzdžiui, „YouTube“ programėlėje televizoriuje daug lengviau rasti panašius vaizdo įrašus, kurie bus paleidžiami automatiškai, nes kūrėjai žino – jūs nenorite kas penkias minutes imti pultelio į rankas.

Telefonas skatina interakciją, komentarų rašymą, dalinimąsi socialiniuose tinkluose. Televizoriuje šios funkcijos dažnai paslėptos giliai meniu arba jų išvis nėra. Taip pat verta paminėti, kad kai kurios programėlės televizoriuje turi unikalių funkcijų, pavyzdžiui, galimybę sinchronizuoti kambario apšvietimą su vaizdu ekrane, ko telefone tiesiog nepanaudotumėte.

Ateities perspektyvos ir vartotojų įpročiai

Lietuva yra viena iš lyderių pagal šviesolaidinio interneto skverbtį, o tai tiesiogiai veikia, kaip mes naudojame išmaniuosius įrenginius. Pastebima, kad jaunesnė karta, pavyzdžiui, Saulė iš Kauno, vis dažniau naudoja „transliavimo“ (casting) funkciją. Tai yra tam tikras tiltas tarp telefono ir televizijos programėlių – mes susirandame turinį mažame ekrane ir vienu paspaudimu išsiunčiame jį į didįjį. Tai ištrina ribas tarp įrenginių. Tačiau specialistai prognozuoja, kad ateityje programėlės televizijai taps dar savarankiškesnės, jose atsiras daugiau dirbtinio intelekto elementų, kurie nuspės, ką norime žiūrėti penktadienio vakarą po darbų. Svarbiausia, kad visa ši technologija tarnautų mums, o ne mes jai. Galiausiai, nesvarbu, ar tai būtų telefonas, ar išmanioji televizija, kokybiškas turinys ir stabilus ryšys išlieka prioritetu numeris vienas kiekvienam Lietuvos namų ūkiui.

Apibendrinant galima pasakyti, kad skirtumai tarp televizijos ir telefono programėlių yra ne tik techniniai, bet ir filosofiniai. Mes skirtingai elgiamės laikydami mažą ekraną delne ir sėdėdami priešais didelį ekraną svetainėje. Gamintojai ir paslaugų tiekėjai, tokie kaip KIS – vienas geriausių interneto ir televizijos tiekėjų Kaune ir visoje Lietuvoje, puikiai supranta, kad vartotojui reikia vientisos patirties, tačiau pritaikytos konkrečiai situacijai. Technologijos tobulėja, ekranai didėja, o programėlės tampa vis „protingesnės“, tačiau pagrindinis jų tikslas lieka tas pats – suteikti mums pramogą be jokių papildomų rūpesčių.

Ateityje tikėtina, kad šie skirtumai dar labiau ryškės personalizacijos srityje, bet nyks valdymo sudėtingumo prasme. Balsu valdomos paieškos ir gestų atpažinimas pamažu išstums nepatogius pultelius, o mūsų išmanioji televizija taps tikru namų pramogų centru, kuris „susikalba“ su visais kitais prietaisais. Svarbiausia yra nepasiklysti pasiūloje ir rinktis tai, kas veikia patikimai, stabiliai ir leidžia tiesiog mėgautis vaizdu. Juk galų gale viskas susiveda į tą gerą jausmą, kai po ilgos dienos galime tiesiog paspausti „play“ ir pamiršti visus techninius nesklandumus.

• Programėlės televizijai naudojasi horizontaliu ekranu ir yra valdomos pulteliu, o telefonų – vertikaliu ir valdomos liečiant.
• Išmanioji televizija reikalauja didesnio interneto stabilumo dėl aukštos transliuojamo vaizdo raiškos (4K).
• Televizoriaus programėlės yra labiau optimizuotos taupyti procesoriaus resursus, nes šie įrenginiai keičiami rečiau nei telefonai.
• Dizainas televizoriuje vadovaujasi „10 pėdų sąsajos“ taisykle, kad viskas būtų matoma iš toli.
• Dauguma televizijos programėlių yra skirtos bendram šeimos vartojimui, o telefonų – individualiam asmeniui.