Informacinės technologijos ir jų atspindys vaikuose ir šeimos gyvenime

Tie, kas kūrė išmaniąsias technologijas, žinojo, jog kuria velnio mašinas. Ir vėliau sąmoningai savo vaikams labai ribojo naudojimąsi jomis. Štai, pavyzdžiui, Styvo Džobso („Apple“ kompanijos įkūrėjas) šeimoje netgi egzistavo draudimas naudoti telefonus, kompiuterius ar planšetes naktimis ir išeiginėmis dienomis. Apskritai dauguma amerikiečių technologinių kompanijų vadovų ir verslininkų riboja laiką, kurį jų vaikai praleidžia priešais ekranus.

Chrisas Andersonas, kompanijos „3D Robotics“, gaminančios dronus, įkūrėjas, apribojo šeimai naudojimąsi išmaniaisiais prietaisais ir netgi sureguliavo ją tokiu būdu, kad kiekvienu iš jų negalima būtų naudotis ilgiau nei porą valandų per parą. Amerikoje itin paplitusių socialinių tinklų „Blogger“ ir „Twitter“ įkūrėjas Evanas Viljamsas teigia, kad savo vaikams taip pat yra įvedęs apribojimus. Jo teigimu, namuose yra šimtai popierinių knygų ir vaikai gali skaityti jas kiek nori. Tačiau planšetėmis ir išmaniaisiais gali naudotis ne ilgiau kaip valandą per dieną.

Tyrimai rodo, kad vaikai iki dešimties metų ypatingai imlūs naujoms technologijoms ir dažnai tampa nuo jų priklausomi.

Tyrinėtojai teigia, kad vaikams per dieną planšetėmis galima naudotis ne ilgiau nei pusvalandį, o išmaniaisiais telefonais – ne ilgiau nei dvi valandas. Anot jų, 10–14 metų vaikams kompiuteriais naudotis galima, bet tik atliekant namų darbus. O apskritai kontroliuoti vaikus, besinaudojančius išmaniaisiais prietaisais, derėtų nustoti tik šiems sulaukus 16-ojo gimtadienio.

Statistika ir mokslininkų įžvalgos gali pasirodyti juokingos. Tačiau tiek darželių auklėtojos, tiek psichologai vieningai sutaria, jog net kai kurie maži vaikai jau turi problemų, susijusių su išmaniosiomis technologijomis.

Silpnėja vaikų smulkioji motorika

Su priešmokyklinukais dirbanti Kėdainių lopšelio-darželio „Pasaka“ mokytoja Daiva Kasperiūnienė pasakoja pastebinti, kad atsiradusios naujosios technologijos iš vaikų „atima“ smulkiąją motoriką.

„Pastebima informacinių technologijų (IT) įtaka, nes silpnėja šiuolaikinių vaikų smulkioji motorika. Kai kuriems net sunkiai sekasi laikyti pieštukus, kai spalviname“, – kalbėjo pedagogė.

Kasperiūnienės teigimu, šių dienų vaikų nelabai sudominsi ir smulkiajai motorikai lavinti tinkamais žaislais, žaidimais. Tačiau „išmanioji“ auklėtoja stengiasi minėtus įgūdžius lavinti pasitelkdama ir naująsias technologijas.

„Jeigu anksčiau vaikai daugiau žaisdavo įvarius stalo žaidimus, dėliodavo mozaikas, kištukus, dabar smulkiosios motorikos lavinimui pasitelkiame kompiuterines programas „Paint“, „Colorillo“ ir… piešiame. Kompiuterio pelytės valdymas piešiant puikiai padeda lavinti smulkiąją motoriką“, – sako darželio auklėtoja.

Darželyje dažnai naudoja informacines technologijas

D. Kasperiūnienės nuomone, informacinės technologijos ir išmanieji įrenginiai dažnai trukdo ne tik kai kurių vaikų įgūdžių vystymuisi, bet ir neigiamai atsispindi vaikų elegesyje.

„Daugiau gal tai pastebima berniukų elgesyje. Mergaitės žaisdamos dažniau rengia, puošia lėlytes, piešia, o berniukai – konstruoja šautuvus, robotus, šaudo, bėgioja, jų žaidimai tapo agresyvesni“, –  pastebėjo auklėtoja.

Paklausta, ar šiuolaikiniai vaikai dar moka žaisti vieni su kitais įprastus žaidimus, D. Kaspariūnienė teigė, jog viskas priklauso nuo šeimos.

„Vaikai darželyje noriai žaidžia, kuria žaidimus. Dažnai susikuria žaidimus pagal virtualųjį pasaulį – vaikų žaidimuose „gyvena“ filmukų, kompiuterinių žaidimų personažai. Kūrybingi vaikai, –  auklėtinius gyrė pedagogė. – Vaikas, kuris daugiau gyvena virtualiame pasaulyje, dažniau būna vienas, nežaidžia kolektyviai. Bet tai būna ypatingai reti atvejai.“

Nepaisant kartais nupiešiamo blogojo informacinių technologijų veido, jos turi ir šviesiąją pusę, apie kurią D. Kasperiūnienė gerai išmano, nes pati domisi ir naudojasi jomis vaikų ugdymui ir mokymui.

„Mes darželyje dažnai naudojame kompiuterius, planšetes, interaktyvias lentas vaikų ugdymui. Mokytojas atsakingas už tikslingą ir saugų informacijos pateikimą. O ką veikia vaikas namuose, turi domėtis tėveliai“, – pabrėžė pedagogė.

Anot jos, siekiant apsaugoti vaikus nuo neigiamo informacinių technologijų poveikio ir išmaniųjų technologijų daromos žalos, neseniai darželyje buvo organizuojama ir Saugaus interneto savaitė.

„Mokėmės su vaikais taisykles, kaip reikia saugiai naudotis internetu. Išdalinome tėveliams lankstinukus, priminėme ir jiems apie elektroninį saugumą. Tikiuosi, kad visos mūsų pamokos bus naudingos“, – linksmai kalbėjo D. Kasperiūnienė.

IT – puiki priemonė spec. poreikių vaikams

Kito Kėdainių lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktorė Audra Pakštienė taip pat sako pastebinti, jog informacinės technologijos ir išmanieji prietaisai turi nemažai įtakos vaikams. Tiesa, nebūtinai neigiamos.

„Tai yra papildomas žaislas ir jeigu jis tinkamai panaudotas, tai jis vaikui tikrai jokios žalos nedaro. Reikia tik ribų ir susitarimo. O kad vaikai naudodamiesi IT mokosi kalbinių, socialinių, kognityvinių gebėjimų, tai jau įrodė ir mokslininkai, – sakė A. Pakštienė. – Kitas dalykas – aš manau, kad tai vienas iš papildomų žaislų, kurie turi labai didelės teigiamos įtakos specialiųjų poreikių vaikams. Jeigu su jais dirba logopedas, įtvirtina kalbinius įgūdžius, taiso jų kalbą – tai tikrai yra reali pagalba.“

Anot darželio vadovės, žalą vaikams daro ne technologijos, bet patys suaugusieji.

„Tai suaugę negeba paskirstyti laiko, nustatyti ribų, susitarti su vaiku. Mūsų pačių pavyzdys vaikams nosies įkišimas į telefoną, bendravimas su vaiku telefone – tai čia yra problema, – įsitikinusi pašnekovė. – Be abejo, mes šiame laikmetyje nebegyvensime be šiuolaikinių technologijų ir mūsuose tai net neįsivaizduojama. Darželyje yra ribos, susitarimai, tam tikras laikas. Dar kas labai svarbu, kad pas mus technologijos ir ugdymo priemonės yra pagal vaiko amžių, pagal jų poreikius. Ir mokymasis žaidžiant – tikrai efektyvus būdas įtvirtinti, įgyti tam tikras žinias. Aš nesu prieš IT, bet aš esu prieš suaugusių negebėjimą vaikams jas pateikti.“

Situacijas bandome spręsti lengviausiu būdu

Direktorė neslepia, kad būna vaikų, kurie kartais į ugdymo įstaigą atvedami pavargę, suirzę, neišsimiegoję. Ypatingai, pasak jos, tai jaučiasi po savaitgalių.

„Tai aš vėl grįžtu prie to, kad tai yra suaugusiųjų problema. Mes klausiame dažnai vaikų, ką jie veikia savaitgalį. Aš tikslios statistikos nežinau, bet vienas iš dešimties pasakys, kad jis žaidė prie kompo, žiūrėjo filmukus. Tai gerai, jeigu šitie kompiuteriniai žaidimai ar filmukai atitinka jo amžių – tai čia, sakykim, lengvoji pusė. Bet blogiausia būna, kai tėvai nesidomi, kur vaikas naršo ir ką jis žiūri, žaidžia – čia dar yra kita problema“, – apgailestauja darželio vadovė.

A. Pakštienės teigimu, nors tėvai ne visada yra linkę pasakyti tiesą apie gyvenimą ir veiklą šeimoje, tačiau vaikai nieko neslepia.

„Darželis mato tėvų buitį, šventes, šeimos gyvenimą, vaikai tai labai atskleidžia, parodo. Ir lygiai taip pat jų laisvalaikį, ką jie veikia, kokius filmukus žiūri, žaidimus žaidžia. Taip, vaikuose tas atsispindi. Tačiau kol kas labai didelės IT įtakos vaikų elgesiui nematau. Tiesiog visur turi būti ribos, susitarimai, laikas, taisyklės. Taip pat būtinai turi būti žaidimai, technologijos ir visa kita pagal vaiko amžių ir jo poreikius“, – patarimais dalijosi direktorė.

Nors „Žilvityje“ dar kol kas jokių paskaitų tėvams apie IT ir jų daromą įtaką vaikams nerengta, bet ta tema jau yra diskutuojama su pedagogais. Jau atsiranda poreikis.

„Žinot kodėl? Na, pavyzdžiui, kaip sprendžia tėvai situaciją, norėdami pasišnekėti su grupės auklėtoja? Jie paduoda mobilų telefoną ir tada vaikas laukia. Laukia kantriai. Bet tai nėra pats geriausias sprendimo būdas. Aš tokiam sprendimo būdui nepritariu. Lygiai taip pat vyksta ir ligoninėse ar poliklinikose, – pastebėjo A. Pakštienė. – Taip elgdamiesi mes nemokom vaiko pakantumo, dėmesio sukaupimo, kad dabar tiesiog reikia prie gydytojo kabineto pasėdėti ramiai arba tiesiog reikia pavartyti knygelę grupės rūbinėlėje, kol mama pasišnekės su auklėtoja. Mes to nemokom, mes patys, suaugę, bandom spręsti situacijas lengviausiu mums būdu.“

Didesnė įtaka didesniems, o ne mažesniems vaikams

Pasak darželio „Laimingi vaikai“ direktorės Zitos Petrokienės, IT įtaka mažesniems vaikams jaučiama itin retai.

„Darželio vaikams tai nelabai atsispindi. Bet mes vasarą turėjome moksleivių stovyklą, tai vaikai buvo labai prisirišę prie telefonų. Jie tiesiog lėkdavo į savo kuprines žiūrėti, tikrinti išmaniųjų. Jei laukia tėvų ateinant, tai, žiūrėk, jau pasislėpęs sėdi kur nors kamputyje ant minkštasuolio ir žaidžia telefonu. Turbūt kaip ir visame pasaulyje, taip ir pas mus vyksta tas pats“, – svarstė Z. Petrokienė.

Anot darželio direktorės, IT technologijos vaikų gyvenime tampa vis svarbesnės. Laikas, kurį vaikas praleidžia prie kompiuterio, gali duoti naudos arba būti bevertis.

„Kompiuteriai – o ypač geros lavinamosios programos – padeda vaikui tobulėti ir netgi įgyti vertingų gebėjimų. Maži vaikai – iki 3 metų, tik pradeda tyrinėti, domisi telefonu, kompiuteriu, jiems atsiveria naujas pasaulis, – pastebėjo Z. Petrokienė. – Vyresnieji jau geba žaisti įvairius žaidimus, netgi patys juos kurti, mokytis kalbų ir atrasti daug įdomių dalykų. Svarbiausia yra atrasti balansą ir leisti vaikams naudotis technologijomis protingai ir su saiku.“

Direktorės teigimu, kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai mokosi itin greitai, šiame procese dalyvauja visi jų pojūčiai. Jos vadovaujamoje įstaigoje stengiamąsi vaikams perteikti žinias įvairiapusiškai – per žaidimus, eksperimentus, piešimą, dainavimą, skatinant smalsią, judrią vaikystę, lavinant visus jų pojūčius ir gebėjimus.

Išmanūs prietaisai ir kompiuterinės technologijos naudojamos tik ugdymo proceso papildymui, padedant vaikams lengviau suprasti sudėtingas sąvokas, įsisavinti informaciją.

„Turime multimediją ir kompiuterius, kuriuos naudojame, kai susiję su tema, kurią aptariame. Tarkime, vaikai piešia žmogų, o mes, naudodamiesti kompiuterinėmis technologijomis, galime tuoj pat pamatyti, kaip atrodo žmonės Afrikoje, Azijos šalyse, kaip jie piešiami buvo Antikos laikais. Namuose tėveliams rekomenduojame leisti vyresniesiems vaikams žaisti ugomuosius žaidmus, bet darželyje puikiai apseiname ir be jų“, – kalbėjo Z. Petrokienė.

Kad IT vaikams daro didelę įtaką darželio vadovė pateikia ir savo asmeninį pavyzdį.

„Turiu ketverių anūką. Aš jį labai stebiu. Tikrai matau, kaip jis namuose dėl to telefono kovoja, jo prašo, kaip jis atlieka visus darbus, kad tik jam duotų tuo telefonu pažaisti. Vadinasi, priklausomybė didelė“, – pabrėžė pedagogė.

Pašnekovė taip pat sutinka, kad naujosios technologijos yra ir nebloga motyvacinė priemonė vaikams ugdyti.

„Taip, tai yra labai gera motyvacinė priemonė, nes anūkas ir žaisliukus susitvarko, ir broliukais pasirūpina ir neskriaudžia jų. Mūsų šeimoje tas yra, bet kaip kitose, bijau kažką už kitus ir sakyti“, – pasakojo Z. Petrokienė.

Svarbiausia, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai

Psichologė Aušra Norė pastebi, kad vis daugiau vaikų tampa priklausomi nuo naujųjų technologijų ir pataria tėvams kuo daugiau laiko leisti kartu, domėtis jų veikla, kad apsaugotų savo atžalas nuo priklausomybės nuo IT.

– Su kokiomis problemomis susiduria šeimos, kuriose jau yra atsiradusi priklausomybė nuo informacinių technologijų?

– Leisdami laiką internete, žaisdami kompiuterinius žaidimus vaikai, o ir suaugę dažnai praranda laiko nuovoką, nors praėjo valanda, o gal dvi, tačiau atrodo, kad dar tik 15 min. Vaikas nepaiso tėvų nustaytų naudojimosi technologijomis laiko limitų, nes jis nejaučia laiko, be to ši veikla labia įtraukia. Paprastai paprašius pasitraukti nuo ekrano vaikas tampa irzlus, dažnai ir piktas. Vaikas linkęs laiką prie ekrano iškesiti į miegą, dėl to būna nepakankamai pailsėjęs. Vaikui sunku surasti kitų veiklų ir užiėmimų. Jis ar ji mieliau laiką leidžia prie ekrano nei su šeima ar draugais. O kai tenka atsitraukti nuo ekrano, vaikas būna irzlus, liūdnas ar niūrus.

– Informacines technologija ir priklausomybę nuo jų šiais laikais jau turbūt būtų galima priskirti prie priklausomybių ligų, ar dar per anksti?

– Taip, kai kurie mokslininkai ima kalbėti apie tai, kad dalis žmonių tampa priklausomi nuo infomracinių technologijų, interneto, telefono ar žaidimų. Nors ši priklausomybė kol kas oficialiai nėra įtraukta į tarptautines ligų klasifikacijas, tačiau vis dažniau pasigirta diskusijų, mokslinių tyrimų ir straipsnių šia tema. Pastebėta, kad ilgas laikas prie ekrano mažina vaiko galimybes sukaupti dėmesį, yra susijęs su hiperaktyvumu bei depresijomis.

– Dažnai ta vaikų priklausomybė nuo IT turbūt atsiranda ir dėl tėvų tingumo ar sumanumo stokos? (Paduoti vaikui telefoną paprasčiau nei su juo kartu pažaisti ar sugalvoti kokios nors veiklos).

– Kaip teisingai pastebėjote, priklausomybės dažnai susijusios su sutrikusiais santykiais šeimoje, bei nepakankamu emocinių vaiko poreikių tenkinimu. Jei užuot bendravus su vaiku, kartu darius buities ar kitus darbus, vaikas yra siunčiamas į ramią vietelę su planšete rankose ilgainiui jis ar ji įpranta ten rasti paguodą ir linksmybę. Be to, niekur kitaip taip greitai kaip kompiuteriniuose žaidimuose ar internete netapsite pasaulio užkariautoju ar išgelbėtoju, įžymybe ar garsiu kovotoju. Šiuolaikinės tecnhnologijos leidžiai greitai ir lengvai patenkinti tokius svarbius priklausymo ir kompetencijos poreikius.

– Jūsų, kaip psichologės nuomone, nuo kada vaikui jau galima pradėti duoti žaisti telefonu, planšete, kompiuteriu, žiūrėti filmukus?

– Mokslininkai rekomenduoja vaikus su technologijomis supažindinti ne jaunesnius kaip 2 metų amžiaus. Iki to laiko rekomenduojama neduoti telefono, planšetės ir kitų prietaisų. Vėliau, nuo 2 iki 10 metų rekomanduojama ne daugiau nei 1 val. per dieną. Vyresniems vaikams – ne daugiau nei 2 val.

– Kaip reikėtų protingai leisti naudotis telefonu, kad tai netaptų priklausomybe?

– Visų pirma labai svarbu, kad vaiko emociniai poreikiai būtų patenkinti, tai yra šeima leidžia laiką drauge, žaidžia, bendrauja, drauge atlieka namų ruošos darbus, bei tai visiems šeimos nariams yra malonūs užsiėmimai, jaučiamas bendrumas, tarpusavio pagarba pasitikėjimas. Taip pat, vaikas turėtų turėti kitų jam patinkančių užsiėmimų, lankyti užklasines veiklas, būrelius ir t.t.

Antra, labai svarbu riboti vaiko leidžiamą laiką prie ekrano dėl, mano jau anksčiau minėtos, prarandamos laiko nuovokos.

Trečia, tėvai turėtų rodyti deramą pavyzdį, negalima vaiko nuvaryti nuo ekrano, o pačiam toliau naršyti internete.

Ketvirta, kontroliuokite turinį, kuriuo naudojasi jūsų vaikas. Užtikrinkite, kad jis yra saugus ir atitinka jūsų vaiko amžių.

Penkta, nustaykite aiškias taisykles technologijų naudojimuisi bei pasekmes, kurios gresia jų nesilaikant ir laikykitės jų, būkite nuoseklūs.

– Kokios laukia minėtos priklausomybės pasekmės?

– Pasekmės gali būti įvairios, labai daug veiksnių lemia, tačiau gali pasireikšti dėmesio sutrikimai, hiperaktyvumas, nerimas ar depresija. Vaikui gali tapti sunku adaptuotis sociume, mokytis ir pan.

– Ar Jūsų praktikoje yra pasitaikę tokių atvejų, kai tėvai ateina ieškoti pagalbos darželinio amžiaus vaikams?

– Bendraujant su tėvais labai dažnai tenka išgirsti skundų ir baimių dėl to, kiek laiko jų vaikai praleidžia prie ekranų, bei, kad sunku juos nuo jų patraukti. Paraktiškai, didžioji dalis šeimų, besikreipiančių pagalbos, anksčiau ar vėliau konsultacijų metu prakalba ir apie šią problemą. Kartais, pavyksta lengviau, kartais sunkiau spręsti problemas.

Dažniausiai, jei šeima bendradarbiauja, priima pagalbą, problemas pavyksta išspręsti. Parktikoje dar neteko susidurti, kad vaikas turėtų tik interneto ar telefono priklausomybę,

paprastai problema būna kompleksinė. Dažnai, šalia eina sutrikę santykiai šeimoje, konfliktai, tėvų skyrybos, tėvų priklausomybės. Paprastai vaikas jaučiasi nesuprastas, nepriimtas ar nemylimas ir paguodos ieško bėgdamas į virtualų pasaulį, kur tampa didvyriu ir narsiu kovotoju ar tyrinėtoju, konstruotoju ar tiesiog kokios nors grupės nariu.