Židinyje ruoštas maistas – priimtinesnis
Dar vaikystėje su babyte ar tėveliais blynus ar duoną dažnai kepdavusiai Indrei URBŠIENEI ir dabar patinka gaminti. Vis tik moteris prisipažino, kad įtemptas darbo grafikas daro savo ir kartais tik savaitgalį tenka atsistoti prie puodų – kai nereikia niekur bėgti, nereikia niekur lėkti.
Šeimininkė – visavalgė
– Koks maistas labiausiai patinka pačiai?
– Labiausiai man patinka ruošti įvairias salotas, mėsos ir daržovių troškinius, bet neslėpsiu, galiu iškepti ir labai neblogą pyragą ar tortą, tiesiog, kai tam atrandu laiko ir noro, fantazijos maisto ruošai niekada nestokoju.
O bendrai patinka įvairus maistas – esu visavalgė, todėl su maistu man nėra sudėtinga. Nemėgstu tik jūros gėrybių. Kas bus ant stalo, priklauso nuo nuotaikos, nuo oro, nuo norų (šypsosi).
Daugiau mėgstu improvizuoti, todėl receptų, įspraustų į kažkokius rėmus, praktiškai nesirenku. Mano pačios naudojamos receptūros taip pat be rėmų, kaip noriu, taip darau… Svarbiausia pati idėja.
Džiaugiuosi, kad tėvai mane dar visai mažą įsileido į virtuvę, leido matyti, išbandyti, padėti jiems, klausti ir mokytis.
Galbūt jų dėka jau darželyje sugebėdavau supjaustyti baltą mišrainę, o paauglystėje galėjau pasigaminti praktiškai bet ką.
Panašią patirtį turėjau ir su babyte, kartu kepdavome blynus. Padėdavau maišyti, makaluoti, žinoma, galbūt kartais ir ne taip, kaip reikėdavo, bet iš virtuvės manęs niekada nevydavo.
Kaskart – nauji receptai
– Minėjote, kad mėgstate improvizuoti, ar idėjų nepristinga?
– Tikrai ne. Mano fantazija laki (šypsosi).
Nauji receptai gimsta kiekvieną kartą kažką gaminant, nes kiekvienas kartas būna vis kitoks, ir niekada nereikia ieškoti receptų internete, kad kažką pagaminčiau. Tiesiog viskas išeina savaime, lengvai ir paprastai.
– O ar turite visos šeimos mėgstamą patiekalą?
– Deja ne, nėra to vienintelio. Viskas, kaip jau minėjau, priklauso nuo kažkokių faktorių ar emocijų. Jei ruošiu mėsą, tai dažniausiai renkuosi vištieną, kartais lašišą, šalia daug įvairių daržovių ir kruopų – viskas kas valgoma (juokiasi).
Galbūt labiau kreipiu dėmesį į patį gaminimo procesą. Manau, kitoks gaminimo būdas suteikia patiekalui išskirtinumo, todėl maistą esu linkusi kepti židinyje. Būtent čia keptas jis man tampa natūraliai skanesnis, kitoks, ypatingesnis.
Visi draugai, bičiuliai ir šeimos nariai taip paruoštą maistą tikrai mėgsta. Nesvarbu, ar tai koks kepsnys su daržovėmis, ar bulvių plokštainis, ar troškinys – viskas skanu. Vien jau matant, kaip maistas čirška, tįsta ilga seilė (šypsosi).
Kuriozų neišvengia
– Ir visada viskas puikiai pavyksta, nuotykių neteko virtuvėje patirti?
– Turėjau nuotykių ir visai nelinksmų. Pamenu, gaminau tortą. Norėdama sutaupyti laiko, o gal koją pakišo tinginys, sugalvojau, kad morengų, kurie bus reikalingi tortui, nekepsiu pati, o panaudosiu pirktinius.
Na ir ką, viskas lyg ir gerai, tik po kiek laiko pastebėjau, kad jie paprasčiausiai ištižo. Tortas prarado formą, o jo reikėjo jau kitos dienos vakarui.
Tortą išardžiau. Ir pradėjau naminių morengų gamybą. Džiovinau, dirbau iki ryto. Bet tortą padaryti suspėjau. Ir skanus buvo (šypsosi).
Įtraukia visą šeimą
– Išsisukate net iš kebliausių situacijų. Ne veltui yra net sakoma, kad kiekvienos moters vieta – virtuvėje.
– Moters vieta tikrai ne virtuvėje (šypsosi). Moters vieta ten, kur linksta širdis, ten, kur malonu, kur patinka, kur miela būti ir daryti tai, ką norisi daryti.
Labai dažnai maisto gaminimas tampa moters pareiga – suktis tarp puodų, visus aptarnauti ir po to dar viską sutvarkyti…
Skamba tikrai nepavydėtinai. O kad visas gaminimo procesas taptų malonumu, į šį procesą reikia įtraukti ir šeimos narius.
Nors pati labai mėgstu ir gaminti, ir skanauti, tačiau paskutiniu metu dėl įtemto darbo grafiko virtuvėje darbo dienomis tampu reta viešnia.
Kas kita – savaitgalis, kai nereikia niekur bėgti, niekur lėkti… Ramiai, užkuriam židinį sode ir kažką įmantraus visada pasigaminame.
Kineziterapeutė-trenerė Indrė Urbšienė dalijasi paprastais, kasdieniais receptais, nereikalaujančiais kažkokių įmantrių produktų, prieskonių ar aukštų kulinarinių gabumų, tik pagamintas kitaip – židinyje. Išbandykite!
Kalakutienos faršu įdaryta paprika
Reikės:
500 g kalakutienos maltos mėsos (galima bet kokios kitokios), 3–4 paprikų, prieskonių (druskos, pipirų, kmynų, kurkumos, chimu churi) pagal skonį, įvairių žalumynų, šviežių žalių daržovių.
Gaminimas:
Į maltą mėsą įdėti druskos ir visus kitus prieskonius – viskas tik pagal savo skonį, kiek ko reikia, spręskite patys.
Maltą mėsą kartu su prieskoniais gerai išmaišyti. Paprikas perpjauti pusiau, išvalyti vidų, pridedu paruoštos mėsos įdaro. Paruoštas kepimui paprikas dėti ant folijos ir pašauti ant grotelių gerai iškūrentame židinyje. Kepti 20–30 minučių (priklausomai nuo to, kaip iškūrentas židinys). Iškeptas įdarytas paprikas patiekti su žalumynais ir įvairiomis mėgstamomis daržovėmis. Skanaus.
Indrės desertas: kepti obuoliai
Reikės:
Obuolių (kepimui pašnekovė labiausiai mėgsta rinktis antaninius obuolius), cukraus (jei saldumo obuoliams užtenka, tada cukraus nereikia), cinamono, galima šiek tiek čili pipirų – tai sukurs neįprastą poskonį.
Gaminimas:
Obuolius švariai nuplauti, nusausinti, apibarstyti cukrumi, cinamonu, čili pipirais. Paruoštus kepimui obuolius dėti ant folijos ir pašauti ant grotelių gerai iškūrentame židinyje. Kepti 10–15 minučių. Iškeptas desertas gali būti patiekiamas įvairiai, tiek prie arbatos, tiek prie ledų ar kaip tik dar sugalvojate. Skanaus.
Indrės firminė šildanti putinų arbata
Reikės:
Putinų uogų sulčių (dabar kaip tik pats metas jomis pasirūpinti), cukraus (arba kas mėgsta medaus), imbiero šaknies, šiek tiek čili pipiriukų. Pašnekovė rekomenduoja išvardintų ingredientų proporcijas rinktis ir dėti pagal kiekvieno skonį.
Gaminimas:
Pasirinktu ingredientus užpilti karštu vandeniu. Kelias minutes leisti pastovėti ir, kaip tikina pašnekovė, turėsite nuostabų, įdomaus ir išskirtinio skonio gėrimą. Į sveikatą!
Nuotr. asmeninio archyvo/ Indrei Urbšienei nepatinka receptai, įsprausti į kažkokius rėmus – tai, kas bus ant jos virtuvės stalo, priklauso nuo nuotaikos, nuo oro ir nuo norų.
