Gurmanės vaišės – midijos

Pasičiupusios butelį baltojo vyno su kolegėmis skubame pas bičiulę, Kėdainių krašto televizijos žinių mergaitę Indrę DAMBRAUSKIENĘ. Smalsumas lenkia žingsnius – vos spėjame įkandin jo. Mat Indrė pažadėjo gurmanišką vakarienę – midijas su mėlynojo pelėsinio sūrio ir baltojo vyno padažu. Šio ketvirtadienio virtuvės šefei tai įprastas patiekalas, o mūsų gomuriams – avantiūra. Nė viena šių jūros gėrybių nesame ragavusios, tad nesiliaujame spėliojusios, koks bus jų skonis. Nusprendžiame, jog kaip sraigių, bet ir tas ne dubenyje, o šaligatviu šliaužiančias tematėme.

Prisipažinsiu, gurmanė ar virtuvės didmeistrė nesu ir mieliau ragauju tai, kas skrandžio jau išbandyta bei patvirtinta kaip tinkama vartoti, tačiau Indrė taip dieviškai dėstė apie geldelėse glūdintį skanėstą, kad pasiryžau – tebūnie midijos! Bet grįžkime į priešistorę.

Atrado Paryžiuje

Pirmąsyk midijų Indrė paragavo viešėdama pas Prancūzijoje gyvenančią seserį. Gurmanės sesutės užsuko į pačiame Paryžiaus centre esantį belgišką restoraną „Leon du Bruxelles“ ir liko suviliotos.

„Taip, šis patiekalas belgiškas, ne prancūziškas, – dėmesį atkreipia Indrė. – Būtent Belgijoje surinktos midijos vertinamos kur kas labiau nei prancūziškos.

Pagal belgišką receptą paruoštos midijos sužavėjo visą mūsų šeimą, tad svečiuodamiesi pas seserį turime tradiciją būtinai užsukti į „Leon du Bruxelles“ ir suvalgyti dubenį dieviškų midijų, patiekiamų su skrudintomis bulvytėmis, prancūziška duona (baguette) ir aromatingo baltojo vyno taure.“

Įsigudrino pačios

Kartą sesuo Indrę paragino belgiškai ruošiamų midijų pasigaminti pačioms. Ir damoms puikiai pavyko! Skonis mažai kuo skyrėsi nuo impozantiškųjų belgiško restorano virtuvės meistrų darbo.

„Sesuo išmėgino gausybę midijų receptų, tačiau būtent šis mums skaniausias. Galima kartu su midijomis dėti ir kitas jūrų gėrybes: krevetes, aštuonkojus, austres, kalmarus. Kam kaip patinka. Be to, pasigaminęs namie gali prisikirsti, kiek telpa!“ – juokiasi midijas ypač pamėgusi Indrė.

Sustabdė aštuonkojo žvilgsnis

Pašnekovė atskleidžia baimės ragauti gurmaniškus valgius neturinti.

„Prancūzijoje teko skanauti daug nežinomų patiekalų. Kai dirbau viename Prancūzijos viešbučių, virtuvės šefas mums pagamino įvairiausių jūros gėrybių patiekalą su laukiniais ryžiais ir padažu. Tada aš tikrai mačiau aštuonkojo akis! – kvatoja Indrė. – Patikėkit, labai sunku įsidėti į burną, kai jauti, kad į tave žiūri.“

[quote author=“Indrė“]Sesuo išmėgino gausybę midijų receptų, tačiau būtent šis mums skaniausias. Galima kartu su midijomis dėti ir kitas jūrų gėrybes: krevetes, aštuonkojus, austres, kalmarus. Kam kaip patinka. Be to, pasigaminęs namie gali prisikirsti, kiek telpa![/quote]

Pašnekovė sako lengvai galinti valgyti žuvį, jūros gėrybes, tačiau gardžiuotis nors ir puikiausiai paruošto pūkuoto triušelio kepsniu jai ranka nekyla.

„Žuvų, jūros gėrybių aš negailiu, bet norėdama paragauti kitų gyvūnėlių turiu perlipti per save. Ir skonis čia niekuo dėtas! Tiesiog širdis neleidžia“, – nutaisiusi liūdną miną tikina Indrė.

Vabalai? Per didelė egzotika!

O štai ir aptikome gurmanės ribas! Prakalbus apie egzotiškąją, o gal vertėtų vadinti ekstremaliąją Rytų virtuvę, kur valgomi skėriai, drugelių lervos, skruzdės ir kiti mūsų kraštuose ne žmonių skrandžiuose galą gaunantys gyviai, Indrė kapituliuoja. „Ne, ne. Šito ne! Nebent tie vabalai būtų taip apdirbti, kad neturėtų pirminio vaizdo“, – nukerta moteris ir abi išsyk sutariame baigti šią apetito nekeliančią temą.

Tas pats, bet kitaip

Indrė pasakoja, kad virtuvės eksperimentai – jos stichija. Pašnekovė net įprastus kotletus ruošia savaip. Ji apsieina be mirkyto batono ir naujus skonius kuria pasitelkusi prieskonius.

„Man niekad nenutinka taip, kad patiekalą tektų išmesti. Vienoks ar kitoks, tačiau valgis išeina skanus“, – sugebėjimais pasidžiaugia Indrė.

Retas svečias – pieno produktai

Indrė išduoda, kad jos valgiaraštyje ypač reti pieno produktai.

„Jų man gali nebūti. Tiesa, kai prasideda pomidorai, būtina grietinė. Deja, bet neatradau, kas ją čia pakeistų. Taip pat kepimui naudoju sviestą, tačiau jokių varškyčių, sūrelių, jogurtų nevalgau. Dukra juos po truputį irgi pamiršta. Tiesiog dabar šie produktai labai perdirbti ir nieko naudingo ten nebelieka, – paaiškina moteris. – Retai kada verdu pienišką sriubą, kartkartėmis pagaminu varškėčių, o blynų su varške namiškiai visai nemėgsta. Taigi pieno produktai mūsų šeimoje valgomi tik tada, kai būna visiškas badas.“ (juokiasi).

Cepelinai atskirom dalim

Tik nemanykite, kad Indrės šeima išlepusi it karalaitė ant žirnio ir vien midijomis gyva. Ne. Jiems gardu ir koldūnai, ir balandėliai, ir cepelinai.

„Kokie mes laimingi, kad turime močiutes, mamytes! Būtent jos šiais patiekalais ir lepina. Teko cepelinus virti ir man. Pavyko labai skanūs, tik bulvės sau, mėsa sau, – prisiminusi šypsenos nesulaiko Indrė. – Kartais parduotuvinių koldūnų užsimanome. Pasiilgę kepame ir bulvių plokštainį.“

Balta mišrainė – už paraštės

Pašnekovė atskleidžia esanti salotų fanatikė. Jas valgo pačias įvairiausias. Tiesa, dar vienas akibrokštas! Indrės tabu – balta mišrainė.

„Gražiausia! Tai kuo per vestuves su vyru svečius vaišinot?“ – klausiu juokais priekaištaudama.

„Buvo per vestuves balta mišrainė! Ją valgė svečiai, – juokiasi Indrė. – Mano dukrai 10 metų, bet ji nėra ragavusi baltos mišrainės.“

Nustebusi labiau nei labai baigiu interviu ir prašau Indrės paprastiems kėdainiečiams, kurių valgiaraštyje baltai mišrainei bei varškėtukams vietos visad atsiras, verčiau dėstyti belgišką midijų receptą. Kitaip ims dar ir prisipažins, jog be skrylių su spirgučių padažu užaugo.

Midijos su mėlynojo pelėsinio sūrio ir baltojo vyno padažu

4–6 asmenims reikės:

3 kg midijų (virtų ar nevirtų, tačiau virs jos tiek pat laiko). Indrė pataria Lietuvoje geriau pirkti virtas šaldytas midijas geldelėse. Mat skanaudami išgliaudytas prarasite visą valgymo malonumą! Geriau nereikia;

4–5 didelių skiltelių česnako;

visos saliero šaknies;

apie 300 g mėlynojo pelėsinio sūrio;

dviejų trečdalių butelio baltojo vyno;

500 ml riebesnės grietinėlės;

sviesto;

druskos, pipirų, čiobrelių, baziliko bei kitų mėgstamų prieskonių.

Kimbame į darbą! Plačiai atverkite virtuvės spinteles ir ištraukite didžiausią kokį tik turite puodą. „Tokiame midijas su geldelėmis ruošti bus patogiausia“, – pataria Indrė. Įkaitiname puodą, dedame šiek tiek sviesto, kad galėtume pakepinti susmulkintą česnaką, kaip patinka supjaustytą saliero šaknį, kurios šeimininkė siūlo nepagailėti, nes šis ingredientas sukuria gardų skonį. Taip pat drauge dedame prieskonius. Maišydami kepiname 10–15 min. ir žvitriai stebime, kad salieras su česnaku nesukeptų. Daržovės turi tik suminkštėti.

Tada eilė mėlynajam pelėsiniam sūriui ir grietinėlei. Vėl kantriai viską troškiname, kol išsilydys sūris. Pilame baltąjį vyną. Šį galime rinktis koks patinka: sausą, saldų.

Padažą viriname. Kai pradeda kunkuliuoti, dedame midijas. „Jei midijas pirkote virtas, tada prieš dėdami į puodą jas nuplaukite tekančiu šaltu vandeniu. Virtų midijų geldelės bus atsidariusios, nevirtų – užsidariusios.

Nevirtas midijas į puodą meskite tik stipriau nuplautas. Būkite atidūs! Jei verdant kai kurių midijų geldelės liko uždaros, nepulkite jų atidarinėti, nes jos sugedusios –  tokias išmeskite. Parduodamos jau virtos šaldytos midijos visos būna atviromis geldelėmis, nes jos jau būna atrinktos, todėl ir siūlau pirkti tokias“, – moko Indrė.

Sudėję midijas į padažą, paliekame virti 15–20 min. ant didelės ugnies. Padažas turi sukilti iki viršutinių midijų. Papildomai druskos dėti nebereikia. Sūrumo pakankamai suteiks pelėsinis sūris.

Pagaminę patiekalą pirmiausia į dubenėlius išdėliojame midijas, o tada jas užpilame padažu ir patiekiame su gruzdintomis bulvytėmis bei prancūzišku batonu.

„Bon appétit à tous!“ – žavingai prancūzų kalba visiems gero apetito palinki Indrė ir kviečia vaišintis. Beje, midijų skonis, kaip šeimininkė ir sakė, šiek tiek primena žuvį, tačiau atrodo, kad kramtytum vištienos filė kepsnį. O mėlynojo pelėsinio sūrio bei baltojo vyno padažas čia neapsakomai tinka. Pirmas gurmaniškas potyris vykęs!