Gerumo vakaras – tiems, kurie gyvenime paklydo (FOTOGALERIJA)
Kėdainių bendruomenės socialinio centro paslaugų socialinės rizikos asmenims padalinyje Šėtos gatvėje vyko šventinis vakaras čia gyvenantiems žmonėms. Kone trys dešimtys tų, kurie glaudžiasi po vadinamųjų nakvynės namų stogu, rinkosi sočiai šventinei vakarienei.
[quote author=“R. Linevas“]Aš suprantu vieną dalyką – tai, kad gamta visiems duoda savo gėrybes, tik ne kiekvienas jas pasiima. O jeigu man gamta duoda – kodėl šiuo turtu nepasidalinti su kitais, su tais, kuriems, galbūt, šventinė vakarienė suteiktų labai daug džiaugsmo?[/quote]
Iš vienos lydekos – ir sriubytė, ir sumuštiniai
Šios idėjos autorius – kėdainietis Ruslanas Linevas, Parko seniūnaitijos seniūnaitis. Nakvynės namuose šaltus žiemos vakarus leidžiantiems žmonėms jis išvirė žuvies sriubą, o šiam reikalui paaukojo rudenį sužvejotą, 9 kilogramų ir 200 gramų lydeką.
Iš jos ne tik išvirė kone trisdešimties litrų žuvienės puodą, bet ir pagamino sumuštinius su ikrais.
Jei gamta duoda – kodėl nepasidalinus?
„Dar rudenį Mūšos upėje Pasvalio rajone „sumedžiotą“ žuvytę kieme viriau tris valandas, – šyptelėjo iniciatyvus kėdainietis, žvejojantis jau keturias dešimtis metų – nuo aštuonerių. – Mėgstu gaudyti metrines lydekas. Tiesa, šios ilgio nematavau… Pagavau, šaldiklyje užšaldžiau. O idėja pasidalinti lydeka su nakvynės namų gyventojais kilo paprastai. Aš suprantu vieną dalyką – tai, kad gamta visiems duoda savo gėrybes, tik ne kiekvienas jas pasiima. O jeigu man gamta duoda – kodėl šiuo turtu nepasidalinti su kitais, su tais, kuriems, galbūt, šventinė vakarienė suteiktų labai daug džiaugsmo?“.
[quote author=“G. Vaičiurgienė“]Visi suvienijome pajėgas. Šią šventę organizavome pirmą, tačiau, viliuosi, ne paskutinį kartą.[/quote]
Lydekų žvejojimo metas – ruduo
R. Linevas tikina į žvejybą rudens, kuomet ir buvo pagauta žuvienei tinkanti lydeka, metu išsiruošiantis… kas trečią dieną. „Matote, ruduo – geriausias metas medžioti lydekas. Tuo laiku jos aršiausios, riebalų prisiauginusios pavasariui, kuomet pasipils mailius, – šyptelėjo kėdainietis. – Tiesa, prie šios vakarienės svariai prisidėjo ir mano žmona. Kol aš plušau kieme su žuvimi, ji bulves skuto, morkas tarkavo, ryžius sriubai ruošė.“
Prisidėjo seniūnaitės
Tiesa, vienas lauke – ne karys, todėl viena ausimi nugirdusios apie šią R. Linevo iniciatyvą, prisidėjo kitų miesto mikrorajonų seniūnaitės bei Kėdainių miesto seniūnas Valentinas Tamulis.
„Išgirdusios apie šią Ruslano idėją, mes tuoj pat sukrutome. Prisidėjome tuo, kas ką galėjome. Vieni keksiukus kepė, kiti ieškojo rėmėjų, kurie palepino duona, citrusiniais vaisiais. Prie to pridėjo ir Danguolės Lukoševičienės individuali įmonė, mums padovanojusi mandarinų. Tiesiog, subūrėm gerų žmonių ratą, kurie ir suorganizavo pasisėdėjimą su tais, kuriems gyvenime sekasi sunkiau. Policijos rėmėjai dalijo atšvaitus, kad čia gyvenantys žmonės juos pasikabintų, kad gatvėje, tamsoje būtų pastebimi ir saugūs. Visi suvienijome pajėgas. Šią šventę organizavome pirmą, tačiau, viliuosi, ne paskutinį kartą“, – kalbėjo Gražina Vaičiurgienė, Statybininkų seniūnaitijos seniūnaitė.
Tarp benamių – žmonės su aukštuoju
G. Vaičiurgienė pasakojo, kad ne tik žuvienė, bet ir visas pasisėdėjimas buvęs iš fantastikos serijos. „Žuvienė buvo labai gardi. Nepaprastai skanūs, pasakiški ir sumuštinukai su duona ir ikriukais. Tiesa, kadangi žuvienės buvo labai daug, tai, ko ne nesuvalgėme, palikome kabėti greta kalėdinės eglutės – kad pasisotintų visi, ir tie, kurie mažiau valgo, ir tie, kurie daugiau – kad prieitų ir dar įsipiltų, – šyptelėjo G. Vaičiurgienė. – Vakaronė buvusi labai graži. Išsikalbėjome su nakvynės namų gyventojais. Ne vienas jų – baigęs aukštąsias mokyklas, ne vienas – turėjęs šeimą, turi vaikus, bet paklydęs gyvenimo kelyje. Vienas vyrukas, dovanų gavęs mandarinų, apelsinų, sausainių, saldainių, dantų pastą su šepetėliu ir atšvaitą, viską ne pardavė ar išmetė, bet nunešė savo vaikui. Tai išgirdus, net širdis suvirpėjo. Na o kodėl apskritai reikia tokių pasisėdėjimų? Žmonės juk nuskriausti gyvenimo. Neduok Dieve niekam tokio likimo… Negali būti tikras, kad tau taip nenutiks. Tad kodėl gi nepasidalinus gerumu su tais, kuriems sekasi prasčiau? Galbūt tai bus motyvas keisti savo gyvenimą?“
[#gallery=1172#]
