Galą su galu suveda taupumas
Kėdainiečiai Snieguolė ir Olegas Butkai jau trejus metus gyvena į bendrą katilą sudėję ne tik savo turtą, gyvenimus, bet ir vaikus iš ankstesnių santuokų. Iš viso šeimoje auga penkios atžalos. Pora susipažino labai šiuolaikiškai – per bendrus draugus feisbuke.
„Olegas ištisus metus vis žiūrėdavo į mano nuotrauką, bet nedrįsdavo užkalbinti, – prisiminusi nusijuokia smulkutė Snieguolė, – nes matė, kad esu ištekėjusi, tačiau išsiskyriau ir netrukus pradėjome bendrauti.“
Dvi šeimas į vieną galutinai suvedė pagrandukas Elijus, šiame pasaulyje skaičiuojantis aštuntą mėnesį. „Dabar čia visiems džiaugsmelis. Visi nori palaikyti, pažaisti su juo“, – priglaudęs savo galvą prie mažylio galvelės ir nupiešęs idilišką šeimos paveikslėlį kalba Olegas.
Nemanė
Butkų šeimoje auga po du vaikus iš ankstesnių Snieguolės bei Olego santuokų. Moters sūnui – 17 m., dukrai – 14 m., vyro sūnui beveik 13 m., o mažylei – 11 m.
Snieguolė atskleidžia niekada nemaniusi, kad teks būti penkių vaikų mama. „Pati užaugau su vienu broliu ir niekad neplanavau turėti daugiau nei du vaikus, bet štai kaip viskas pasisuko. Mat vyras labai norėjo bendro vaikelio, tad turime Elijų“, – šypsosi moteris.
„Kuo daugiau vaikų, tuo geriau. Labai smagu turėti didelę šeimą, ypač kai visi suvažiuoja“, – sako iš Žemaitijos kilęs Olegas ir priduria, kad iš viso jis – septynių vaikų tėtis. Keturi jau suaugę. Tėtis su atžalomis palaiko puikius ryšius ir bendrauja. Visi vaikai atvyksta, aplanko.
Būstas: gražus, bet su bėdomis
Didelė šeima gyvena socialiniame būste. Šis – šviesus, jaukus ir išpuoselėtas rūpestingos mamos.
Moteris pasakoja, kad atsikrausčius į butą teko investuoti santaupas. „Virtuvėje nebuvo nei dujinės, nei kriauklės. Gerai, kad pati turėjau pasitaupiusi ir mama šiek tiek padėjo, tad viską įsigijome. Būsto laukiau, palyginti, trumpai – pusseptintų metų, – nustebina Snieguolė. – Čia greitai, nes kiti laukia dar ilgiau.“
Vis tik, kaip aiškina šeimininkė, būstas drėgnas – per kampus lenda pelėsis.
Dirba Panevėžy
Šeimą išlaiko Olegas. Jis dirba pas ūkininką Panevėžio rajone – vairuoja sunkiasvorę techniką.
„Dirbu darbą, kurį geriausiai moku. Man jis patinka. Žemės ūkyje esu daugiau nei 30 metų, – pasakoja vyras. – Sudėtingiau tai, jog reikia toli važinėti, bet veža, tad kelionė nekainuoja. O atlyginimai – tik egzistavimui. Gerai, kad žmona puiki šeimininkė – labai taupi.“
Tik per taupumą
Snieguolė pripažįsta, kad taupyti šeimai tenka išties stipriai. O penkioms atžaloms viską dalija paeiliui ir žiūrėdami, kam kada ir ko labiausiai reikia.
„Vieną į ekskursiją išleidžiame, kitam kažko kito prisireikia. Visko po truputį lyg ir turime, bet labai taupome, tad badauti netenka. Mama šitaip verstis išmokė. Daug gaminu namie. Parduotuvėse dairausi akcijų“, – apie kasdienybę pasakoja moteris.
Snieguolė sako, kad turint tokią didelę šeimą kartkartėmis pristinga laiko visur suspėti. „Pagrindinė mano veikla – valgio gamyba ir skalbimas, – šypteli ji. – Tad mane ištiko šokas, kai sugedo mūsų skalbyklė. Pasiskolinome kitą, bet ir ją prisireikė grąžinti. O mums susitaupyti tokiam dideliam pirkiniui labai sudėtinga.“
Iššūkis piniginei – berniukų drabužiai
Vis tik buities prietaisai genda ne taip dažnai kaip plyšta ar lieka išaugti paauglių vaikų drabužiai bei avalynė. Snieguolė džiaugiasi, kad dukroms ir mažyliui drabužių atiduoda bičiulių šeimos, kaimynai. Mat lyg tyčia visi turi mergaičių, o aprengti bei apauti sūnus – iššūkis šeimos biudžetui.
„Vyro sūnus taip staigiai išstypo. Ypač didelė bėda – batai. Jie greitai plyšta. Mat vaikas judrus“, – kalba Snieguolė.
Į pagalbą
Į pagalbą Butkų šeimai atskubėjo labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“. Sužinojusi apie bėdą – sugedusią skalbyklę, fondo direktorė Irena Staliorienė skubos tvarka šeimai parūpino naują buities prietaisą.
„Penki vaikučiai – rankomis apskalbti sudėtinga. Tad prioritetų tvarka dovaną įteikėme šiai šeimai, – sako I. Staliorienė. – O šeima tvarkinga, taupi, vaikai laimingi. Matyti, kad čia karaliauja santarvė, darna ir šiluma.“
Netikėta
„Nebežinojau nė ką daryti, kai sugedo mūsų skalbyklė ir žmonės paprašė grąžinti pasiskolintą. Niekada nesu nieko gavusi, visada viskam taupydavau ir įsigydavau pati, tad dabar labai keista, – išduoda Snieguolė. – Tiesiog netikėtai išsipildė mūsų svajonė – turime naują skalbyklę.“
„Tai mums labai didelis palengvinimas“, – priduria Olegas.
Fondo direktorė pasidžiaugė, kad prie gerų darbų mielai prisideda ir miesto bei kaimiškųjų seniūnijų seniūnai. Reikalui esant, jie visada parūpina transportą ir atsiunčia darbininkų.
O šią istoriją gražiai reziumuoja ponas Olegas. „Džiaugiuosi tuo, ką turiu. Esu laimingas, labai. Tad visko užtenka. Svarbiausia, kad yra sveikatos ir darbo“, – išmintingai sako jis.
