Finansų studentė: „Maisto ruošimas – geriausia meditacija“
„Kam jau kam, bet maisto ruošimui laiko tarp paskaitų, namų užduočių ir buities ruošos darbų visada atrandu“, – tikina laikinojoje sostinėje studijuojanti kėdainietė Indrė LIAUGMINAITĖ.
Mokėsi iš dviejų kartų moterų
Nepaisant to, kad jaunai merginai Kauno kolegijos Finansų studijų programos trečiakursei ir FN- grupės seniūnei, neseniai pradėjusiai dar ir išlyginamąsias finansų ir apskaitos studijas Aleksandro Stulginskio universitete, grįžusiai į gimtąjį kraštą namiškius ir draugus kulinariniais šedevrais palepinti išliko ne tik pareiga, bet ir malonumu… numeris vienas!
„Nuo pat vaikystės mama ir močiutė kviesdavo kartu gaminti, o svarbiausia – gaminant viską ragauti, nes tik tada geriausiai sužinome, ko trūksta ar ką reikėtų pataisyti. Taip ir susiklostė, kad pradžioje maistą ruošdavau drauge su jomis, o dabar viską sugebu viena pati, – pasakoja kėdainietė. – Nors dienotvarkė ir užimta, visada esu pasiruošusi naujiems iššūkiams tiek gyvenime, tiek kulinarijoje.“
Idėjų nepritrūksta
Paklausta, ar niekada nepritrūksta idėjų, ką naujo ant pietų ar vakarienės stalo patiekti brangiausiems žmonėms, mergina nė nemirkteli – tokia diena, kad pritrūktų idėjų, dar nebuvo išaušusi. Vis dėlto čia pat mergina priduria – nepritrūksta idėjų, bet, pasitaiko, kad jai pačiai pritrūksta savo gaminto maisto porcijos lėkštėje…
„Darbo dienomis būnu Kaune ir laisvo laiko turiu labai mažai, todėl grįžus savaitgaliais į Kėdainius savo laisvą laiką skiriu būtent maisto gaminimui. Gamindama atsipalaiduoju. Maisto ruošimas man – pati geriausia meditacija. Jaučiuosi fantastiškai galėdama pavaduoti mamą virtuvėje, leisti jai atsikvėpti. O svarbiausia, kad dažniausiai to, ką pagaminu, pati nė paragauti negaunu“, – juokiasi jaunoji virtuvės šefė.
Ir saldžių, ir sūrių
Na, o kokie gi patiekalai arčiausiai širdies kėdainietei I. Liaugminaitei? Juk turi būti kas nors, ką ruošti – lengviausia, smagiausia? „Gaminu įvairius patiekalus. Tiek saldžius, tiek nesaldžius. Kepu pyragus ir gaivius tortus, sausainius, ausytes, spurgas, netgi ruošiu ir Kuršėnų vyniotinį… Darau sušius, kebabus, kepsnius, mėgstu ruošti Kijevo kotletus, žuvies patiekalus… Turiu kantrybės ir su… cepelinais“, – juokiasi pašnekovė.
Svarbu geras peilis ir didelis stalas
Tiesa, yra kelios sąlygos, kurios tiesiog privalomos virtuvėje, kad joje sukiotųsi būsimoji finansininkė I. Liaugminaitė. Vėlgi – ne bet kurioje.
„Man patinka erdvios virtuvės, kuriose yra daug vietos. Virtuvėje labai svarbu geras peilis ir didelis stalas, – neabejoja mergina. – Tačiau turiu pripažinti, jog gaminti mėgstu tik namuose. Kitur būdama negaliu atsipalaiduoti ir laisvai jausdamasi gaminti ir net esu nusistačiusi, kad skaniai pagaminti gali pavykti tik ten, kur jautiesi geriausiai – namuose. Juose smagiausia ir naujus patiekalus atrasti.“
Per pirmąjį pasimatymą gamino didžkukulius
Ko gero, dar nebuvo tokio karto, kuomet laukdama svečių I. Liaugminaitė būtų tiesiog ramiai žiūrėjusi televizorių ar naršiusi internete. Žinodama, kad pas ją atvykstantys svečiai, ji visuomet puola sukiotis prie puodų.
„Tikriausiai dar nebuvo karto, kad draugai pas mane atvažiuotų, o aš nesugalvočiau kažką visiems pasigaminti. Net per mano pirmąjį susipažinimą su vaikinu gaminau cepelinus, – juokiasi I. Liaugminaitė. – Draugės vis sako, kad pagyvenusios su manimi turėtų šansų tapti puikiomis kulinarėmis. Viena draugė visai nemėgo gaminti, iki kol kartu vasaros metu neišvykome į užsienį. Mokėsi iš manęs, pradžioje – gal kiek nenoromis, bet dabar ji pati mielai gamina ir dargi pavykusiais receptais su manimi pasidalija. Šeimos nariai visada giria ir mėgaujasi mano pagamintais patiekalais. Savaitgaliais laukia manęs grįžtančios ir klausia, ką šiandien gaminsiu, ypač – jauniausias brolis.“
Sušiai
Reikės: sušių ryžiai, nori (jūros dumblių) lapelių 1 pakelis, vasabis, japoniško sojos padažo 1 buteliukas, marinuotas imbieras, bambukinė servetėlė sušiams vynioti;
Gaminimas: nuplaukite ryžius, užpilkite juos vandeniu ir švelniai, kad nesutrintume grūdelių, skalaukite. Vandenį keiskite 2–3 kartus. Suberkite nuplautus ryžius į puodą ir užpilkite vandeniu (vandens turi būti maždaug 2,5 cm daugiau nei ryžių). Užvirkite, sumažinkite ugnį iki minimumo ir virkite ryžius 20 minučių. Išjunkite ugnį ir palikite uždengtą puodą pastovėti dar 10 minučių. Palikite atvėsti.
Sušių įdarui galima naudoti: lašišos filė (gali būti sūdyta ar šaltai rūkyta), upėtakio filė, riebžuvę, tuną, keptą vištieną juostelėmis, „Pik nik“ sūrio lazdeles, fermentinį sūrį, lydytą sūrį, agurką, salotų juosteles, avokadą, krabų lazdeles; sušių ryžius; jūros dumblių lapus.
Jeigu norite aliejuje keptų sušių, prireiks tempuros miltelių ir džiūvėsėlių, kurių pirkti galima rasti parduotuvėse prie azijietiškų produktų.
Vėliau jau paruoštus sušius supjaustyti ir papuošti masago ikrais, krevetėmis ir visaip kitaip, kaip fantazija leidžia. Taip pat norint sudominti vaikus ir paskatinti valgyti žuvies produktus galima ruošti sušius įvairiose formelėse. Sušiams pagaminti reikia tikrai nemažai laiko ir kruopštumo.
Ausytės
I. Liaugminaitės giminės iš kartos į kartą perduodamas tradicinis patiekalo receptas, kurio ją išmokė močiutė. Indrės šeima neįsivaizduoja švenčių stalo be ausyčių.
Tešlai reikės: miltų, druskos ir vandens. Vandens pilti tiek, kad tešla tiktų kočiojimui. Tešla turi gautis minkšta – kaip koldūnų, gal kiek minkštesnė. Visus ingredientus sumaišykite į vieną tešlą.
Įdarui reikės: džiovintų baravykų, aliejuje kepintų svogūnų, druskos. Džiovintus baravykus išvirkite. Išvirusius sumalkite su mėsmale ir sumaišykite su svogūnais ir druska. Imkite gabalėlį tešlos ir iškočiokite, toliau tešlą supjaustykite juostelėmis (maždaug 3–4 pirštų storio), juosteles supjaustykite kvadratėliais. Į kvadratėlių vidurį dėkite įdarą ir įstrižai sujunkite kampelius, kad gautųsi trikampis, o tada apačioje esančius kampus sulipdykite.
Paruoštas ausytes dėkite į įkaitintą aliejų (Indrės šeima kepa gruzdintuvėje, bet galima ir gilesnėje keptuvėje). Kepkite, kol apskrunda. Ausytės išeina traškios ir labai skanios!
