Euroremonto kartos gyvenimo tiesos

Nė kiek neperdėdamas galiu pasakyti, kad vienas iš mėgstamiausių Euroremonto kartos sportų yra dalintis (tiek feisbuke, tiek gyvenime) visokiausiomis prasmingomis citatomis, giliomis įžvalgomis beigi gyvenimiškais patarimais. Mes tiek įvaldėme šitą meną, kad visa mūsų „buitinė filosofija“ jau pasiekė neregėtas aukštumas. Mes praktiškai esame šios sporto šakos absoliučiais čempionais.

Be abejo, mūsų tėvai ir seneliai šioje srityje irgi turėjo nemenkų pasiekimų. Pavyzdžiui, ar jūs esate girdėję tokį prietarą, kad negalima siūti drabužio, kai esi jį apsivilkęs? Neva taip „pometį“ (atmintį) gali prisiūti. Bet jeigu įsikandi šaukštą, tai tada viskas gerai – gali siūti.

Jums tikriausiai čia nesimato jokios logikos ir jokio ryšio, tiesa? Bet štai mano mama pasakoja, kad tuo dar šventai tikėjusi jos babytė, t. y. mano prosenelė.

Arba štai dar vienas iš tos pačios serijos: nedainuok valgydamas – durną žmoną gausi. Šitą tai mano mama (duok Dieve, jai sveikatos) dar ir man mažam sakydavo, nes visur ir visada dainuodavau. Aišku, sakydavo juokais, bet kai pagalvoji – tai vėl: kažkas kažkada tuo šventai tikėjo! Čia tik mums dabar atrodo, kad tokie posakiai ir priesakai tėra tik naivi tautosaka.

[quote author=“Aut. past.“]Gyvenimas per trumpas, kad pusę jo prastovėtum prie puodų.[/quote]

Bet kodėl sakau, kad visgi mūsų karta yra šio sporto čempionė? Ogi todėl, kad mes visus tuos gyvenimiškus patarimus ir pamokymus perkėlėme į visiškai kitą lygmenį. Truputėlį pasiskaitę žurnalų, nugvelbę vieną kitą mintį (citatą) iš knygų ir sumaišę visa tai su liaudies medicina bei folkloru mes taip suspindėjome išmintimi ir gyvenimo tiesų išmanymu, kad perspjovėm savo protėvius šviesmečiais. Ir jeigu prieš mus buvusių kartų buitinę filosofiją daugiausiai lėmė nežinojimas ir baimės (dėl ko mums, išsilavinusiems ir daugiau mačiusiems, ji dabar atrodo tokia naivi ir nelogiška), tai mūsų laikais tos sentencijos ir citatos iš pirmo žvilgsnio tikrai atrodo labai prasmingos ir gilios!

Gyvenimas per trumpas, kad pusę jo prastovėtum prie puodų. Esate girdėję tokį pasakymą? Jo pabaiga gali būti ir kitokia – čia viskas priklauso nuo to, ką tai sakantysis labiausiai tingi (arba tiesiog nemėgsta) daryti. Jeigu gyvena apsikuitęs, tai tada gyvenimas jam būna per trumpas tvarkytis. O jei nemėgsta lyginti – tai, savaime suprantama, per trumpas, kad lygintum ir t.t.

Šituo posakiu dažniausiai norima pasakyti, kad gyvenime reikia daryti kažką prasmingesnio, turėti kažkokį aukštesnį tikslą. Pavyzdžiui, labai tinkamas tikslas yra pašvęsti savo gyvenimą kovai už taiką, tvarką ir lygybę pasaulyje. Tik štai aš niekaip nesuprantu – kaip tie „kovotojai“ tikisi pasiekti savo išsvajotą tvarką ir teisingumą, kai, pirmiausiai, nesugeba susitvarkyti net savo kambario?

[quote author=“Aut. past.“]Ar jau pabandėte pasivaikščioti po Kėdainius ant kaktos užsirašę „kvailys“? Kaip jums patiko svingerių vakarėliai? O gal jau išbandėte savo jėgas stabdydami atvažiuojantį traukinį?..[/quote]

Man tokie lozungai tėra tik elementariausias pasiteisinimas prieš save, kai kažką tiesiog tingi daryti. Nes iš esmės pats gyvenimas nėra nei per trumpas, nei per ilgas – jis yra toks, koks yra. Ir čia jau tik tavo reikalas, kaip tu tą savo gyvenimą nugyvensi – prasmingai ar nelabai. O kas dėl tvarkos pasaulyje – tai dovanokit, bet pasaulis keičiasi ne pagal jūsų norą ir nuomonę, o pagal jūsų pavyzdį. Todėl pirmiausiai eikite ir susitvarkykite tą nelemtą savo kambarį.

Arba štai dar viena mūsų kartos išmintis: gyvenime reikia išbandyti viską. Šitas tai man itin patinka. Tik sakykite – ką konkrečiai jūs turite galvoje, sakydami „viską“?

Ar jau pabandėte pasivaikščioti po Kėdainius ant kaktos užsirašę „kvailys“? Kaip jums patiko svingerių vakarėliai? O gal jau išbandėte savo jėgas stabdydami atvažiuojantį traukinį?..

Žinot, mano gyvenime yra buvę labai tamsių periodų. Pavyzdžiui, išsiskyręs su mergina kurį laiką turėjau gyventi savo studijoj. Miegodavau susirietęs ant nepatogaus foteliuko, prausdavausi antisanitarinėm sąlygom šaltu vandeniu ir neturėjau jokios viryklės. O kai vakarais grupės ateidavo repetuoti, tai neturėdavau kur dėtis, todėl ištisus vakarus slampinėdavau šaltomis Vilniaus gatvėmis ir mąstydavau apie tai, kad kažką savo gyvenime esu padaręs ne taip.

Man tai buvo neįkainojama patirtis, nes būtent tada supratau, jog daugiau nebegaliu gyventi bet kaip. Bet ar tai reiškia, kad ir jūs turėtumėt pasielgti taip pat? Ar tai reiškia, kad turite palikti savo jaukius namus, savo mylinčius ir mylimus artimuosius tik tam, kad išbandytumėt benamio gyvenimą?

Kad ir kaip jus įtikinėčiau, kad tai yra baisiai prasminga ir gilu ir kad aš esu gyvas pavyzdys, jog tik pasiekus dugną galima nuo jo atsispirti, jūs tikriausiai tik pasukiotumėt pirštą prie smilkinio. Bet čia pat apsisukę jūs tvirtinate, kad gyvenime reikia išbandyti viską! Tai kas yra tas „viskas“?!

[quote author=“Aut. past.“]Dovanokite, bet man kur kas didesnis iššūkis yra perskaityti visus septynis Marcelio Prousto „Prarasto laiko beieškant“ tomus. Ir bijau, kad šitas iššūkis man atneš kur kas daugiau naudos, negu jūsų pasiplaukiojimai su rykliais.[/quote]

Amerikiečiai turi net atskirą pavadinimą šitam reiškiniui, vadinamąjį „bucket list“. Tai yra sąrašas dalykų, kuriuos reikia nuveikti ar išbandyti gyvenime. Ir į tą sąrašą jie prisirašo pačių beprotiškiausių tikslų, pavyzdžiui – išmokti pilotuoti lėktuvą. Arba – užkopti į Everestą. Panardyti su rykliais. Pakilti į kosmosą. Kai kuriems iš tų dalykų reikia begalės pinigų ir daugybės laiko intensyvaus pasiruošimo, bet kokią jie naudą iš to tikisi gauti – aš nežinau. Ar visa tai reikia padaryti tiesiog dėl nuotykio? Dėl kažkokio iššūkio?

Dovanokite, bet man kur kas didesnis iššūkis yra perskaityti visus septynis Marcelio Prousto „Prarasto laiko beieškant“ tomus. Ir bijau, kad šitas iššūkis man atneš kur kas daugiau naudos, negu jūsų pasiplaukiojimai su rykliais.

Arba štai dar vienas Euroremonto kartos išminties perlas: investuok į patirtis (arba įspūdžius), o ne į daiktus. Šitaip sako tie, kurie nori pasirodyti labai dvasingi: neva daiktai yra beverčiai ir tik tuščias materializmas. Ir kalba čia eina dažniausiai apie tai, kad pinigus geriau yra leisti kažkokiems kultūros renginiams, muzikos festivaliams ir ypač – kelionėms.

Pirmiausia gal apsibrėžkime sąvokas. Ką reiškia „investuoti“? Man – tai sumokėti tam tikrą pinigų sumą už kažkokius dalykus, kurie anksčiau ar vėliau atneš vienokią ar kitokią apčiuopiamą naudą, arba kitaip tariant – pelną. O leiskit paklausti – kokį pelną jums neša, pavyzdžiui, kelionės? Ar nukakę iki kokių Havajų jūs gaunate kažkokios apčiuopiamos naudos?.. Dovanokit, bet nesuprantu, kame jūs čia matote investiciją. Ar tris paras šokti ir gerti kokiame nors muzikos festivalyje tikrai yra investicija? Ar jūs iš to kažkaip uždirbate? Gal iš tų sukauptų įspūdžių sukuriate kažkokį verslą, ar kažką panašaus?..

[quote author=“Aut. past.“]Gyvenime tikrai nereikia stengtis išbandyti visko. Gyvenime reikia išbandyti tik tai, kas priartina jus prie jūsų tikslų. Jeigu tik jūs, žinoma, tuos tikslus turite.[/quote]

Nesupraskite manęs neteisingai, aš nenoriu pasakyti, kad kelionės ir kultūros renginiai yra blogai. Tiesiog tik sakau, kad daiktus turėtume vadinti tikraisiais vardais: tai yra pramogos, poilsis, linksmybės. Bet jokiu būdu ne investicija. Tiesą sakant, šitoje situacijoje mano batai yra kur kas geresnė investicija, nes jų dėka žiemą nešals mano kojos, aš nesirgsiu, ir todėl galėsiu uždirbti dar daugiau pinigų. Geresnė investicija yra knyga apie marketingą arba rinkodarą, kurią aš tikrai perskaitysiu, o įgytas žinias galėsiu panaudoti savo veikloje. Netgi išmaniojo telefono programėlė, padedanti man tvarkytis asmeninį biudžetą, yra kur kas geresnė investicija, nei jūsų kelionės ir festivaliai.

Pastebėjote, visa tai – tik daiktai, materialūs dalykai, į kuriuos jūs taip raginate neinvestuoti. Ir – taip, aš sutinku, kad kelionės ar, pavyzdžiui, teatras praplečia akiratį. Bet tai yra per daug neapibrėžtas ir per daug sunkiai pasveriamas dalykas, kad galėtume tvirtinti, jog iš to jūs turėsite pelno. Todėl dovanokit, bet visas tas jūsų raginimas „investuoti“ į dvasinius dalykus tėra tik tuščias bandymas sudvasinti jūsų malonumų ir pramogų vaikymąsi.

Ir galiausiai štai ką jums pasakysiu: gyvenime tikrai nereikia stengtis išbandyti visko. Gyvenime reikia išbandyti tik tai, kas priartina jus prie jūsų tikslų. Jeigu tik jūs, žinoma, tuos tikslus turite.

Tebūnie tai kelionės ir dvasiniai dalykai. Tebūnie ir kova už taiką ir teisingumą. Tik dėl Dievo meilės – nebeprimetinėkite tų savo tikslų kitiems. Nes jūsų tikslai nėra teisingesni, prasmingesni tik dėl to, kad jie yra jūsų.