Dėl pandemijos 55 proc. lietuvių finansinė situacija tapo prastesnė
COVID-19 pandemija neigiamai paveikė daugiau nei pusės (55 proc.) lietuvių finansinę situaciją. Be to, dėl koronaviruso krizės du penktadaliai (41 proc.) šalies gyventojų turėjo susitaikyti su sumažėjusiu atlyginimu, patyrė su užimtumu susijusias problemas ar neteko darbo. Vis tik pastaruoju metu iki trečdalio išaugusi taupančių gyventojų dalis rodo, kad šiai krizei lietuviai gali būti neblogai pasirengę. Tokius duomenis atskleidė tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ visoje Europoje atliktas specialus pandemijos finansiniam poveikiui įvertinti skirtas Europos vartotojų mokėjimų tyrimas.
Iš Baltijos šalių Lietuvoje didžiausia dalis gyventojų teigė, kad jų finansinė situacija, lyginant su pusmečiu atgal, pablogėjo.
Latvijoje ir Estijoje ši dalis atitinkamai siekė 49 proc. ir 53 proc. Visoje Europoje vidutiniškai 48 proc. gyventojų atskleidė, kad pandemijos metu jų finansinė situacija suprastėjo. Daugiausiai tokių gyventojų yra Graikijoje (67 proc.), mažiausiai – Danijoje (23 proc.).
Be to, lietuviai yra tarp pesimistiškiausiai savo ateitį vertinančių Europos gyventojų.
Tik 18 proc. Lietuvos gyventojų tikisi, kad per artimiausius šešis mėnesius jų finansinė situacija pagerės. Šviesesniu rytojumi tiki dar mažiau latvių (15 proc.). Tuo metu estai yra didžiausi optimistai visoje Europoje. Net 55 proc. Estijos gyventojų mano, kad per artimiausią pusmetį jų finansinė situacija pagerės.
„Sumažėjusios gyventojų pajamos, finansinis stabilumas ir užtikrintumas dėl darbo dar labiau išryškina būtinybę žmonėms tinkamai tvarkyti savo finansus, turėti tam reikalingų žinių.
Nuo gyventojų gebėjimo planuoti išlaidas ir teisingai susidėlioti prioritetus, laikytis finansinės drausmės ir vykdyti savo finansinius įsipareigojimus didele dalimi priklauso ne tik jų pačių galimybės įveikti sunkumus, bet ir tai, kaip sparčiai Europos šalių ekonomikos sugebės atsitiesti po krizės“, – sako bendrovės „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.
Pažymėtina, kad nemažai gyventojų įžvelgia ir teigiamą užklupusios krizės pusę. Pavyzdžiui, 38 proc. tyrime dalyvavusių lietuvių kaip teigiamą pandemijos aspektą įvardijo sumažėjusias išlaidas. Palyginimui, dėl COVID-19 sumažėjusiomis išlaidomis džiaugėsi 42 proc. latvių, 65 proc. estų ir vidutiniškai 38 proc. visų europiečių.
Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad daugėja taupančių lietuvių.
Jei pernai visiškai netaupantys teigė 29 proc. šalies gyventojų, tai, naujausiais duomenimis, ši dalis sumažėjo iki penktadalio. Net 80 proc. lietuvių planuoja savo finansinę ateitį ir kiekvieną mėnesį atitinkamą gaunamų pajamų dalį atideda taupymui.
Net 14 proc. lietuvių santaupoms skiria daugiau nei penktadalį savo pajamų. Vis tik 42 proc. šalies gyventojų teigia dėl koronaviruso krizės per mėnesį sutaupantys gerokai mažiau nei anksčiau, o 58 proc. sutaupoma suma nėra patenkinti.
