Daugiavaikės mamos svajonė – floristikos mokslai
Irutę SAVICKIENĘ, daugiavaikę mamą, surandame stropiai besidarbuojančią savo sodyboje Saviečių kaime. O kaipgi kitaip? Pavasario saulė kaitriai spigina, tad nepasinaudoti proga būtų tikra nuodėmė. Irutė ne šiaip grėbinėja kiemą. Ji it tikra kraštovaizdžio dizainerė apžiūri ištaigingą pačios sukurtą želdinių kompoziciją. „Svajoju studijuoti floristiką“, – pasakiusi nustebina po kelių dienų 39-ąjį gimtadienį pasitiksianti Irutė.
Iš Kazachstano
Irutė Lietuvoje gyvena 30 metų. Čia iš Kazachstano su tėvais, broliais ir seserimis ji atvyko būdama dvylikos.
Irutės tėtis – lietuvis, o mama kazachstanietė. Pora susipažino, kai Irutės tėtis buvo paskirtas eiti karo tarnybą tolimajame krašte. Vėliau didelė šeima: tėvai, trys sūnūs ir keturios dukros, persikraustė į Lietuvą – į Kauno rajoną.
„Gyvenant su tėvais nieko netrūko“, – vaikystę be rūpesčių prisimena Irutė.
Atitekėjo
Pabaigusi rusų mokykloje 11 klasių ji pradėjo dirbti, o paskui ištekėjo ir atsidūrė Saviečiuose – vyro tėviškėje. Porai gimė šeši vaikai. Du iš jų jau suaugę ir gyvena savarankiškai: 20-ties sūnus dirba, o 19-kos dukra augina atžalą bei mokosi. Namie su mama dar likęs 17-kos sūnus ir 15-kos, 12-kos bei 4-erių dukros.
Puiki anyta
Irutės ir jos vyro keliai išsiskyrė. Vis tik daugiavaikė mama džiaugiasi puikiais santykiais su anyta.
Irutės šeima visą vedybinį gyvenimą gyveno uošvių name. Pasistatė priestatą, kad būtų didesnė virtuvė bei vonia. Liko šioje sodyboje Irutė ir po skyrybų. Anyta gyvena atskirai, tačiau Irutė pagalbos į ją gali kreiptis bet kada.
„Padeda uošvienė. Kartu su vaikais į kokią šventę nuvažiuojame. Gerai sutariame“, – šypsosi ji.
Mažas ūkelis
Irutė nedirba. Jos pajamos – pašalpa ir alimentai. „Po truputį verčiamės. Kol kas nedejuojame – svarbiausiems dalykams užtenka“, – apibendrina mama.
Šeima turi šiltnamį, nedidelį daržą, augina kiaules. Šiuo metu turi vieną. Mat kitą neseniai papjovė.
Likęs sodybos plotas – grožiui. O pažiūrėti tikrai yra į ką. Irutei netrūksta nei išmonės, nei kūrybingų minčių, nei darbščių rankų. Štai parsivežė ji iš Vandžiogalos pušelę, supynė medžio šakas ir auga jis panašus į bonsą – puošia sodybą bei traukia praeivių akis pasigėrėti.
Grožį daugiavaikė mama kuria iš paprastų dalykų. „Norisi švariau, gražiau gyventi“, – sako Irutė. Rengia sodyboje šeima ir pirtį.
Į mokslus
Mokslas bei specialybė Irutei labai svarbūs. Tad ji nepailsdama skatina vaikus mokytis ir, žinoma, pavyzdį rodo pati. Irutės svajonė – floristikos kursai.
„Labai noriu tapti floriste. Rudenį mažiausioji dukra išeis į darželį, o aš Lančiūnavoje baigsiu 12 klasių, įgysiu virėjos-barmenės specialybę ir galbūt Darbo birža padės nemokamai baigti floristikos kursus, nes šie labai brangūs, – aiškina Irutė. – Noriu mokytis ir noriu dirbti floriste. Vaikus jau užauginau, tad reikia ir sau dėmesio skirti. Specialybės neturiu, nes po mokyklos iškart pradėjau dirbti, gimė vaikai.“
„Kiti penkiolikos mokytis nenori, o štai Irutės svajonė – mokslai“, – mamą giria drauge ją aplankęs Pelėdnagių seniūnas Valentinas Tamulis.
Visos – į kūrybą
Irutė pasakoja, kad visos keturios seserys linkusios į meną.
„Viena siuva rankines, kita piešia, – pasakoja mama. – Tėvai buvo paprasti – ne menininkai. Tiesa, tėčiui labai rūpėjo arkliai, tad jis jiems visokiausius papuošalus siūdavo.“
Dovanų – skalbyklė
Koncerno „Vikonda“ remiamas labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ taip uoliai į gyvenimą besikabinančių daugiavaikių šeimų pro akis nepraleidžia ir mielai joms padeda. Irutės šeimai labai trūko skalbyklės.
„Senoji sugedo. Pasiskolinau iš sesers, bet ta skalbyklė padirbo kelias dienas ir pasipylė dūmai. Tada skalbiau rankomis“, – atskleidžia mama.
Daugiavaikei šeimai susitaupyti pinigėlių tokiems pirkiniams sudėtinga, tad į pagalbą jiems atskubėjo fondas „Viltis–Vikonda“.
„Matyti, kad Irutė tikra šeimininkė. Ji prižiūri, myli savo vaikučius ir namus. Skalbyklė rado savo vietą. Dabar mamos rankos liks meilei vaikams, gėlėms, aplinkos tvarkymui, ką Irutė labai mėgsta, ir maisto gamybai“, – tiki fondo direktorė Irena Staliorienė.
Kaip Irutė nesyk užsiminė, netrukus jos gimtadienis. Tad ši skalbyklė mamai tikra dovana. Moteris patikino, kad pagalbos jungiant skalbyklę nereikės. Tai padarys septyniolikmetis sūnus.
Mama geradarių tuščiomis nepaleido – kvietė pasivaišinti pačios prikeptais žagarėliais ir fondo direktorei įteikė specialiai jai pagamintą medelį iš karoliukų.
[#gallery=170#]
