Daugiavaikės mamos santaupos – ožkoms
Su socialinių darbuotojų pagalba vieniša mama stojasi ant kojų
Vieniša daugiavaikė mama Kristina Bernotavičienė su atžalomis gyvena nuomojamoje sodyboje Surviliškio seniūnijoje. Namas didelis, o aplink nemenkas plotas namų valdos: jos pakanka daržui, įvairių uogų krūmams bei naujajam šeimos pirkiniui – ožkoms ganytis. Smailiaragėms su seniūnijos socialinių darbuotojų pagalba Kristina taupė iš pašalpų. Suveržti šeimos diržai netrukus atsipirko – mama ir socialinės darbuotojos jau pastebi, kad valgydami ožkų pieno produktus Kristinos mažamečiai vaikai šiek tiek papilnėjo ir pasipuošė rausvesniais skruostukais.
Išmoko daryti varškę
„Kristina augina keturis mažus vaikus, o šie labai mėgsta pieną, – apie idėją pasiūlyti mamai santaupas kaupti ožkoms pasakoti pradeda seniūnijos socialinė darbuotoja Sonata Rindokienė. – Taigi pasiūlėme šeimai įsigyti ožką. Kristina šią mintį priėmė puikiai, tačiau pinigų neturėjo. Taupėme drauge kiekvieną mėnesį iš socialinės pašalpos ir štai – prieš kelis mėnesius įsigijome ožką ir ožkytę.“
Ožka duoda daug pieno – tris litrus per dieną. Kristina smailiaragę melžia dusyk per dieną ir netgi išmoko ruošti varškę.
„Pirkome pašarų, kad ožka duotų daugiau pieno ir visiems užtektų. Užtenka dar ir varškei pasigaminti. Tiesa, ne taip dažnai, nes vaikai išgeria pieną. Mažyliams jis patinka. Per du mėnesius vaikams skruostukai užaugo! Jie akyse papilnėjo“, – šypsosi socialinės darbuotojos Aušra Januškonienė ir S. Rindokienė.
Bėda – kur žiemoti?
Socialinės darbuotojos juokiasi prisiminusios, kaip su lengvuoju darbo automobiliu vežė nupirktas ožkas į naujuosius namus.
„Įdėjom į baltą patalų užvalkalą, surišom kojas ir vežėm bagažinėje, – pasakoja moterys. – Ožkas pirkome Surviliškyje pas tokią močiutę. Ji dar mums truputį kainą nuleido, nes žinojo, kam ožkas perkame.“
[quote author=”Daugiavaikei mamai padedančios seniūnijos socialinės darbuotojos”]Dažnai būname net iškoneveikiamos. Žmonės nenori kartu dirbti ir keistis. Kristina – visai kitoks pavyzyds![/quote]
Dabar moterys galvą suka dėl kitos bėdos – kur teks ožkas žiemą laikyti. Mat sodyboje tvartas tokios prastos būklės, kad šaltymečio čia gyvuliai neištvers.
„Gal apšiltinsime? Na, bet galiausiai pasitarėme su netoliese gyvenančia Kristinos mama, kad žiemą ji priimtų ožkas. Tik dar reikės pasirūpinti pašaru“, – rūpesčiais dalijasi S. Rindokienė.
Nori keistis
Daugiavaikė mama stokoja socialinių įgūdžių, tad vienai jai atlikti visus buities darbus ir planuoti išlaidas sudėtinga. Tačiau Kristina labai noriai priima socialinių darbuotojų pagalbą ir patarimus. Bendru darbu neatsidžiaugia ir socialinės darbuotojos.
„Labai džiaugiamės šia mama. Kristina nevartoja alkoholio. Išmokėme ją skalbti, apsodinome šiltnamį, daržus, kartu tarėmės, kas žemę išdirbs, kas paskui apvagos, kartu pirkome daigus, braškių prisodinom. Su pagalba Kristina juda į priekį“, – tvirtina S. Rindokienė.
Mokosi konservuoti
Socialinės darbuotojos vardija ilgiausią sąrašą, kaip Kristina su savo gyvenimu stiebiasi aukštyn.
„Pernai išmokėme moterį uogienes virti, užpernai – agurkus drauge raugėme, šiemet marinuosime burokėlius. Buvo man išeiginė, skambina Kristina ir klausia, kaip rūgštynes konservuoti, kitą dieną – kaip burokėlių lapus. Aš paaiškinu, o ji pati pasidaro, – pasakoja S. Rindokienė ir priduria, kad sulaukti atsako į savo pastangas – nuostabus jausmas. – Juk dažnai būname iškoneveikiamos, neįsileidžia mūsų. Nors atrodo ateini padėti, bet dauguma tos pagalbos nepriima. Gali per galvą verstis, bet žmonės nenori kartu dirbti ir keistis. Kristina – visai kitoks pavyzdys.“
Socialinės darbuotojos pasakoja, jog kelią į širdį gerokai lengviau rasti pas vaikus nei pas suaugusiuosius. Vaiko pasitikėjimą įgyti lengviau, tačiau reikia jo ir neprarasti.
„Atvykau pas Kristiną po 20 dienų atostogų, tai vaikai kaip puolė: „Sonata atvažiavo! Sonata atvažiavo!“ Vaikai ateina ir tiesiai pasako, ko jiems reikia: vienam batai suplyšo, kitam užtrauktukas sugedo“, – darbo kasdienybe dalijasi S. Rindokienė.
Daržovių pirkti neteks
Kristina pakviečia apžiūrėti savo daržus. Nors sodyboje trūksta vyriškos rankos su dalgiu, kad apšienautų žolynus, tačiau moters daržai švariai nuravėti.
Socialinės darbuotojos prisimena, kad pernai šeimai dar teko bulves, svogūnus pirkti, o šiemet derliaus pakaks ir pinigėlių daržovėms išleisti nereikės.
„Svogūnus šiemet sodinom du kartus, nes matėm, jog pirmo karto neužteks, – sako S. Rindokienė. – Nemanau, kad Kristinai vienai lengva auginti vaikus ir tvarkytis sodyboje. Vyras nieko nepadeda, o vaikai mažučiai – vyriausia dukra pradinukė.“
Mėgsta skalbti
Socialinės darbuotojos pastebi, jog Kristina labai mėgsta skalbti. Išties – atvykę pirmiausia pamatome vėjyje plevėsuojančius skalbinius.
„Iš pradžių pamokėme, kaip drabužius surūšiuoti, o dabar moteris tvarkosi pati. Jai labai patinka skalbti. Drabužėliai namie tvarkingai sudėti. Turėjo Kristina skalbyklę, bet viena sugedo, tai įsigijo kitą“, – daugiavaikės mamos pastangomis gyventi geriau džiaugiasi darbuotojos.
Gudrybės su blynais
Plačiau prakalbus apie uogienes tuoj pat užsimezga ir blynų tema. Socialinė darbuotoja A. Januškonienė atskleidžia, jog Kristinos vaikai nelabai nori valgyti įprastus blynus, tačiau mama rankų nenuleidžia ir gudrauja. Ji iš blynų tešlos kepa vaikams grybukus. Perpjauna juos ir užtepa uogiene. Tokio gardėsio neatsisako nė viena Kristinos atžala.
„Mama tobulėja tiesiog akyse, tad labai džiugu atvažiuoti į šią šeimą“, – sako A. Januškonienė, o vyriausia Kristinos dukra išbėga iš namų nešina lėkšte mamos keptų grybukų.
Artimiausi planai
Dabar artimiausi socialinių darbuotojų planai suruošti Kristinos atžalas į mokyklą.
„Moteriai išimties tvarka sutvarkyta socialinė pašalpa, nes sunku išgyventi. Ji gauna neįgalumo pašalpą, vaikų pinigėlius. Tačiau viena ji pinigus išleidžia per kelias dienas. Mat jai trūksta socialinių įgūdžių. Nuperka vaikams drabužėlių, tačiau ne tų dydžių. Taigi pirkinius planuojame ir įsigyjame kartu“, – sunkų kasdienį darbą atskleidžia socialinės darbuotojos.
Pašnekovės pasakoja, kad su kitomis seniūnijos šeimomis yra taupiusios remontams, langams, šaldytuvui.
„Tereikia, kad šeima rodytų norą. Jei taip, tada pasineriame visa galva. Deja, didesnė dalis žmonių tenori, kad viskas būtų padaryta už juos“, – nuogąstauja socialinės darbuotojos, bet ir vėl nusišypso žvilgtelėjusios į puikiai besitvarkančią Kristiną ir ypač nusisekusį šeimos pirkinį – ožkas.
