Šilumos, artumo, meilės jausmo poreikis yra įgimtas. Deja, ne visiems jį lemta pajusti ir patirti. Dėl įvairiai susiklosčiusių aplinkybių ir žmonių likimų dalis vaikų auga nežinantys, kas yra tėvai, šeima, tėvų meilė, pasakos prieš miegą, pagaliau – paprasčiausi apkabinimai, kurių kartais užtenka tam, kad pasijustum geriau. Kai kuriems tokių vaikų pasiseka ir jie tampa kitos […]Skaityti daugiau

Neseniai Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) atliko tyrimą, kurio metu apklausė 929 mokyklų direktorius ir 2 588 mokytojus iš 59 šalies savivaldybių. Mokyklų direktorių apklausa atskleidė, kad privalomųjų dalykų mokytojų trūksta 23 proc. šalies mokyklų. Tai reiškia, kad trūksta daugiau kaip 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų.  „Po 3–5 metų, jei nebus imtasi […]Skaityti daugiau

Jau daugiau nei prieš dešimtmetį mokslininkai perspėjo, jog šylantis klimatas ir tirpstanys ledynai be įvairių kitų problemų žmonijai atneš ir naujų ligų. Rodos, tolima ir svetima liga tokia kaip maliarija, pasak mokslininkų, gali tapri įprasta mūsų šalyje, o nuo erkinio encefalito ar Laimo ligos reikės saugotis nebe pavasarį ir vasarą, o ištisus metus. Šiandien pasauliui […]Skaityti daugiau

Vis dažniau pasigirsta raginimų, skatinimų visuomenei, kad ši kritiškiau vertintų įvairiose žiniasklaidos priemonėse pateikiamą informaciją, aklai netikėtų reklamomis ar socialiniuose tinkluose platinamomis žiniomis. Tuo metu kai kurie universitetų dėstytojai savo ruožtu teigia, jog visuomenė būtų kur kas sąmoningesnė ir giliau mąstytų, jei dar mokyklose vaikams būtų pradėta dėstyti logika, kaip viena iš priemonių, kuri ugdo […]Skaityti daugiau

Niekam ne paslaptis, kad lietuviai emigracijoje, kur yra didesnės bendruomenės, vengia vieni kitų ir stengiasi apsimesti, jog patys jais nesa. O dar baisiau, pasak emigrantų, yra dirbti pas savus, t. y. lietuvius. Tačiau visai kitokia situacija yra ten, kur tautiečių grupelės gana mažos: jos draugiškos, žmonės palaiko vieni kitus, dažnai bendrauja ir susitinka. Tai patvirtina […]Skaityti daugiau

Pastaruoju metu itin dažnai linksniuojamas žodis „influenceris“. Tačiau turbūt daugeliui, ypatingai vyresnės kartos atstovų, kyla klausimas: kas jie tokie, kokia veikla užsiima ir kaip jais tampama? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų apie influencerius arba kitaip – nuomonės formuotojus, sutiko papasakoti Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų laboratorijos vedėjas doc. dr. Andrius Šuminas. – […]Skaityti daugiau

Apie pažintis pažinčių svetainėse ar socialiniuose tinkluose, santykius nuotoliniu būdu šių laikų karta žino geriau nei bet kuri buvusi prieš tai. Ankstesnės kartos dažnai prieštaraus tokiam antrosios pusės paieškos būdui ir santykių palaikymui, tuo metu dabartinė oponuos, jog naudojantis technologijomis mylimą žmogų matyti galima kasdien, kad ir kuriame pasaulio gale būtum, skirtingai nei anksčiau, išvykus […]Skaityti daugiau

„Man neužtekdavo gerai surašytų projektų, visada savęs klausdavau: o kas iš to? Reikia penkis kartus paklausti savęs, kas iš to, kad suprastum, kokį poveikį kuria veikla“, – svarbų patarimą būsimam socialiniam verslininkui turi Jurgita Ribinskaitė-Glatzer. Šešerius metus iš eilės geriausių idėjų Lietuvos vaikų gyvenimo pokyčiams ieškančios organizacijos „Reach for Change“ vadovė Baltijos šalyse įsitikinusi, kad […]Skaityti daugiau

Neslėpsiu, Australijos gaisrų įkarštyje, išgirdus faktą, kad gaisrai ten galimai kyla dėl pačių medžių, konkrečiai eukaliptų, „padeginėjimo“, nes taip miškai atsinaujina, mane labai nustebino ir tapo smalsu, ar iš tiesų taip gali būti. Pasirodo, nors ir maža tikimybė, tačiau gali. Siekdama kuo daugiau gauti atsakymų į kilusius klausimus, pakalbinau Akademijoje Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų […]Skaityti daugiau

Labiau neramina kvalifikuotų darbuotojų trūkumas Neseniai „Sodra“ paskelbė, jog Lietuvoje sparčiai daugėja vyresnių nei 55 metų darbuotojų. Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė taip pat patvirtino, jog pastaruoju metu auga vyresnio amžiaus asmenų įdarbinimas. Kaip „Rinkos aikštei“ sakė „Sodros“ Statistikos analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė, vyresnių darbuotojų paklausą, ko gero, diktuoja pačios darbo […]Skaityti daugiau

Išmaniosios technologijos lydi kiekvieną mūsų žingsnį, todėl žmogus vienaip ar kitaip yra priverstas koja kojon žengti su jomis. Tačiau svarbu nepamiršti, kad disponavimas naujausia informacija bei įrankiais yra ne trūkumas, o didelis privalumas, palengvinantis mūsų darbus ir buitį bei stipriai taupantis laiką. Viena iš tokių priemonių – „Smart-ID“ programėlė. Tai sparčiausiai augantis ir klientų labiausiai […]Skaityti daugiau

Patyčios, nors ir liūdna, bet tikriausiai yra neatsiejamos nuo vaikų brendimo. Retas, kuris nėra susidūręs su patyčiomis, daugelis, jei pats to nepatyrė, tai bent jau matė, kaip jos atrodo iš šalies. Tam, kad patyčių problema būtų sprendžiama dar efektyviau, Švietimo mokslo ir sporto ministerija pristato programą „Patyčių dėžutė“. Priimtinas formatas „Patyčių dėžutės“ platforma egzistuoja jau […]Skaityti daugiau

Kaip keičiasi vartojimo kultūra ir vartotojiškumas? Vartotojiškumas – viena iš dažniausiai šiomis dienomis aptarinėjamų temų ir problemų. Dar ne taip seniai, vos prieš kelerius metus, stebėdavomės, kai Vakarų šalių žmonės mesdavo lauk vos vieną kitą kartą, o gal ir nei karto nedėvėtus rūbus ar nenaudotus daiktus. Tačiau net nepastebėjome, kaip patys įsisukome į vartotojiškos kultūros […]Skaityti daugiau

Technologijos išsiplėtė ir perėmė viską, kas mus supa, todėl turime naujų medžiagų ar naujų, sumaišytų su senomis. Kai kurios iš jų dėl elektronikos ir nanotechnologijų įtakos gali atlikti ne vieną vaidmenį: stiklas, kuris yra ne tik stiklas, bet ir radiatorius; kilimai, kurie yra ne tik minkšti ir gražūs, kuriais galima vaikščioti, bet ir šviesos šaltinis; […]Skaityti daugiau

Visai neseniai, spalio 15-ąją, Popiežius Pranciškus pasauliui pristatė naujovę – išmanųjį Rožinį (eRosary). Kaip pranešama portale www.vaticannews.va, tai – nesudėtingas elektroninis įrenginys, veikiantis kartu su programėle „Click To Pray“, skirtas visų pirma jaunimui. Jo paskirtis – jaunam žmogui priartinti Rožinio maldą, išmokyti melstis ir paraginti kalbėti šią maldą už taiką pasaulyje. Koja kojon su naujovėmis […]Skaityti daugiau

Ties, kas turi vaikų paauglių, turbūt sutiks, jog tokio amžiaus vaikams sunku suorganizuoti įdomią gimtadienio šventę. Skirtingai nei mažiesiems, paaugliams nepasiūlysi žaidimų kambario, kuriame jie gali duotis iki nugriuvimo, užkąsti picos, keksiukų ir laimės bus iki dangaus. Paaugliams reikia ieškoti įdomesnių alternatyvų, kurios ne paslaptis ir kainuoja kartais daugiau nei tik vaikiški žaidimai. „Rinkos aikštė“ […]Skaityti daugiau

Jei jūsų paprašytų išvardinti savo vertybes, kiekvieno iš jūsų jos būtų kitokios ir kiekvienas jas susidėliotų savaip. Vertybių prioritetai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų patirties, aplinkos, kurioje užaugome ir kurioje esame šiuo metu, bei kitų tuo metu mūsų gyvenimui įtaką darančių veiksnių. Neretai girdime tarsi kaltinimus šių dienų jaunimui neva jis yra sumaterialėjęs, stokoja empatiškumo, […]Skaityti daugiau

Ilgos įžangos šiai temai nerašysiu, nes išsiplėsti būtų galima iki begalybės. Tiesiog paklausiu Jūsų, mieli Tėveliai, ar esate kada susimąstę, kaip jaustumėtės, jei nuolatos būtumėte stebimi, sekami, kontroliuojami, pasitelkus įvairias technologijas, o neatitikę kažkieno reikalavimų – baudžiami? Atsakymas turbūt būtų paprastas: suvaržytai, nejaukiai, prarastumėte pasitikėjimą savimi, o gal jo net ir neišsiugdytumėte.  O ar pagalvojote, […]Skaityti daugiau

Pirmoji knyga pasaulį išvydo 1455 m. vasario 23 d. Vokiečių metalo dirbinių gamintojas ir išradėjas Johanas Gutenbergas išspausdino pirmąją knygą – Bibliją. Pirmoji lietuviška knyga išleista 1547 m. sausio 8 d. Kaip žinia, tai buvo Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Apie knygų misiją ir svarbą pasaulio evoliucijai, žmonių, tautų, valstybių, kultūrų gyvenimams galima būtų rašyti daug. Tačiau šįkart […]Skaityti daugiau

„Iš tiesų mes net nepastebime, kad nuolatos esame apsupti muzikos: viešajame transporte, prekybos centruose, automobilyje ir pan. Ir tik jai nutilus suvoktume, jog kažko trūksta. Noriu pasakyti, kad muzikos poveikis žmogui yra labai didelis. Netgi yra muzikos terapijos kursai, psichologinės pagalbos būdai“, – teigia dr. Liuda Šinkariova, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos […]Skaityti daugiau

Anksčiau prieš mirtį buvo įprasta parašyti testamentą, kuriame nurodoma, kam suteikiama teisė į vienokią ar kitokią nuosavybę, išreiškiama mirusiojo valia ir kiti panašūs dalykai. Šiais skaitmeninių technologijų laikais gyvenantiems žmonėms ir ateinančioms kartoms reikės pasirūpinti ne tik realiu, bet ir virtualiu testamentu. Tai reiškia, kad tie, kas naudojasi socialiniais tinklais, turės pasirūpinti savo paskyros prižiūrėtoju […]Skaityti daugiau

Populiariausias antrinių žaliavų panaudojimo būdas – perdirbimas, tačiau pasitelkus fantaziją, kartą panaudoti daiktai tikrai gali atgimti naujam gyvenimui. Tokias idėjas iliustruoja kraštietė Danguolė Bacevičienė, kuri pasitelkusi originalias idėjas kuria ne tik interjero ar eksterjero detales, bet net ir papuošalus. Vaikiška kūryba užgimusi Sibire Sibire gimusi moteris neslepia, jog gyvenimas tokioje aplinkoje, arti gamtos, matyt, ir […]Skaityti daugiau

Neseniai „Rinkos aikštėje“ buvo publikuotas neįgalaus kėdainiečio Kornelijaus Atkočiūno skundas dėl, jo nuomone, prastai atliekamų socialinių darbuotojų pareigų. Socialinės paslaugos ponui Kornelijui yra teikiamos namuose. Tačiau, išklausius abi puses ir žiūrint į problemą plačiau, susidaro įspūdis, jog tiek viena, tiek kita pusė yra psichologiškai nepajėgios (o gal pavargusios?) konstruktyviai bendradarbiauti.  Daugeliu atveju neįgaliu tapusiam, prieš […]Skaityti daugiau

Technologijos užima didelę dalį mūsų gyvenimo – mes skaitome naujienas naudodami išmaniuosius telefonus, planšetes, kompiuterius, taip pat žiūrime filmus, kuriame, bendraujame. Žinoma, dažnas laisvalaikiu žaidžia virtualiuosius žaidimus, kuriuos naudoja pramogai arba švietimui.  Vaikai, kaip niekas kitas, greitai ima naujausias technologijas į savo rankas ir naudoja jas savo poreikiams tenkinti. Tad domintis švietimu ir technologijų sąsaja […]Skaityti daugiau

„Tai – psichologijos šaka, tyrinėjanti psichologinių veiksnių sąsajas su sportiniais rezultatais, treniruočių efektyvumu, pasiekimų motyvacija ir pan. Sporto psichologija padeda profesionaliems sportininkams ir treneriams geriau išnaudoti sportininkų galimybes, pasiruošti varžyboms ir jose dalyvauti, spręsti iškylančius sunkumus, o sportuojantiems laisvalaikiu – geriau suprasti ir valdyti savo motyvaciją, rasti judėjimo vietą savo gyvenime, labiau džiaugtis sportu“, – […]Skaityti daugiau

Dėl šiuolaikinio jaunimo neraštingumo esame įpratę kaltinti technologijas, greitą, dinamišką gyvenimo tempą. Tačiau Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys ANTANAITIS bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doc. dr. Žydronė KOLEVINSKIENĖ jaunimo „nurašyti“ neskuba. „Esu labai geros nuomonės apie šių laikų jaunimą. Manau, kad didelė dalis yra labai raštinga. Anksčiau į viešumą patekdavo tekstai gerai […]Skaityti daugiau