Bėdos dėl nuotekų
Man patinka keliauti dviračiu ir lankytis mūsų kaimuose, miesteliuose, gyvenvietėse. Kaip taisyklė, aplink mažutes kaimų gatveles susitelkusios gražios sodybos. Tegul ir senesnės statybos, bet su išpuoselėtu gėlynu, daržu bei sodu. O šalia jų ūkinių pastatų neretai matau ir „įsikūrusius“ lauko tualetus: vieni aplūžę, kiti išdažyti, išgražinti, bet visi jie kalba apie tai, kiek daug dar reikia kaimui investicijų ir paramos. Ir visi jie – tarsi nebylus, bet akivaizdus priekaištas – gyvename technologijų amžiuje, bet vis dar su praeitų šimtmečių „patogumais“. Ir šie praeitų šimtmečių „patogumai“ rodo ne ką kitą, kaip tai, kad Kėdainių rajono gyvenvietės yra tiesiog ištroškusios atsakingų finansinių investicijų. O jomis pasirūpinti reikėtų labai suskubti, nes Lietuvai intensyvi Europos Sąjungos (ES) finansinė parama eina jau visai į pabaigą.
Bėda ne tik kaimuose
Šiandien turime pripažinti tai, kad kaimo vietovėse buitinių nuotekų tvarkymas bei lauko tualetų problema vis dar yra viena aštriausių. Ir ji niekaip nesiderina su į mūsų gyvenimus taip įėjusiomis moderniomis technologijomis, kova su aplinkos tarša, užkrečiamomis ligomis ir ES direktyvomis.
Dar blogiau tai, kad nuotekų valymo problema aktuali ne tik kaimo vietovėse.
Kėdainių mieste, nors į vandenvalos įrenginius investuotos milžiniškos ES lėšos, su nuotekų valymu taip pat yra rimtų problemų. Ir už jas prieš ES gali tekti atsakyti ne tik Kėdainiams, bet ir pačiai valstybei.
Kėdainių negebėjimas susitvarkyti su savo bėdomis gresia Lietuvai ES sankcijomis – solidžiomis piniginėmis baudomis.
Nesilaikoma Europinės direktyvos
Baudos gali būti skirtos už tai, kad Kėdainiai nesusitvarko su buitinių nuotekų valymu ir į aplinką grąžina nepakankamai gerai išvalytą vandenį, kuris teršia gruntinius vandenis.
Tarša organinėmis medžiagomis bei azoto ir fosforo junginiais, patenkančiais į aplinką su nepakankamai išvalytomis buitinėmis nuotekomis, yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką gamtinių vandens telkinių būklei, o Lietuva, įstodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo apsaugoti aplinką nuo žalingo išleidžiamų miesto nuotekų poveikio.
Siekiant tai padaryti, dar 2007 metais Kėdainiuose buvo įgyvendintas projektas „Kėdainių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija, nuotekų ir vandens tiekimo tinklų išplėtimas“. Pagal šį projektą Kėdainiuose buvo nutiesta apie 9 km vandentiekio ir apie 19 km nuotekų tinklų. Be to, buvo rekonstruoti valymo įrenginiai, kurių našumas pasiekė 8 200 m³ per parą. Maža to, įgyvendinta ir daugiau panašių projektų.
Įrenginiai nebepajėgūs
Tačiau dabar viso to jau nebepakanka. Sparčiai vystantis pramonei, dideli vandens kiekiai naudojami ne tik buities reikmėms, bet ir gamybai, statybai.
Prieš porą metų, 2015-aisiais, buvo nustatyta, kad Kėdainių valymo įrenginiai jau nebepajėgia iki reikiamų normų išvalyti išleidžiamų į gamtinę aplinką nuotekų. Jose viršijamas azoto kiekis. Nepaisant to, per tuos porą metų problemos spręsti labai nesuskubta.
Jau net viešai paskelbta, kad Lietuva netinkamai įgyvendino Miestų nuotekų direktyvą, nes neužtikrino, kad Kėdainių aglomeracijos nuotekos būtų išvalomos iki nustatytų reikalavimų (neišvalo azoto).
Parengė naują projektą
Bendrovė „Kėdainių vandenys“ jau anksčiau ėmė galvoti, kaip išspręsti šią problemą, ir parengė nuotekų valymo įrenginių plėtros projektą, kuriame numatyta pertvarkyti veikiančius įrenginius, didinti jų pajėgumus.
Projektas turėtų būti iš dalies finansuojamas ES lėšomis, tačiau nuo to, mano manymu, neturi nusišalinti ir rajono savivaldybė.
Ji turėtų pirmiausia spręsti ir dar vieną mūsų rajono bėdą – nemaža dalis gyvenamųjų namų iki šiol nėra prijungta prie centralizuotų nuotekų surinkimo ir šalinimo tinklų, nors šie ir yra nutiesti.
Ypač ši problema aktuali kaimuose, sodų bendrijose. Nežiūrint to, kad kai kurie individualių namų savininkai patys įsirengia biologinio valymo įrenginius, kurie užtikrina įstatymais reikalaujamą valymo nuotekų kokybę, bet vis tik azoto junginių šalinimas mažaisiais valymo įrenginiais yra nepakankamai ištirtas. Ir į tai savivaldybės atsakingiems specialistams reikėtų atkreipti dėmesį.
Įvadus nutiesti turėtų iki būsto ribos
Vienintelis problemos sprendimo būdas – pertvarkius valymo įrenginius ir padidinus jų pajėgumus, prijungti gyvenamuosius namus prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos.
Savaime suprantama, kad žmonėms, ypač gyvenantiems kaimiškose vietovėse, prisijungti prie bendrų nuotekų tinklų labai sudėtinga, nes tai kainuoja, todėl sprendžiant šią problemą nematau kitos išeities, kaip atsakomybės didinimo savivaldybei. Ji turėtų įsipareigoti gyventojams nutiesti nuotekų įvadus iki pat jų būstų, o ne sklypų ribos.
Gerai bent tai, kad būtent apie tai jau pagaliau prabilta ir Aplinkos ministerijoje. Ši ministerija jau rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas. Jei bus priimti numatomi įstatymo pakeitimai, tai taip ir nutiks – nuotekų įvadai bus nutiesiami iki būsto ribos, vadinasi, gyventojams bus paprasčiau prisijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų.
Nežiūrint to, kad Aplinkos ministerija ieško galimybių nuotekų tvarkymui panaudoti ES paramos lėšas, aktyvių veiksmų privalo imtis ir rajono savivaldybė, organizuodama naujų nuotekų tinklų plėtrą, skatindama gyventojus jungtis prie esamų tinklų, ieškodama būdų, kaip rajono žmonėms sumažinti prisijungimo prie nuotekų sistemos kaštus.
