Atpildas už darbą – kelionės
Labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ nudžiugino trijų rajono įstaigų kolektyvus prisidėdamas prie jų kelionių. Į jas vyko Dotnuvos slaugos namų, Josvainių socialinio ir ugdymo centro bei Kėdainių bendruomenės socialinio centro darbuotojai.
Įspūdžiai Kuldygoje
Dotnuvos slaugos namų darbuotojai išsiruošė į Latvijos vakaruose, abipus Ventos upės, esantį nuostabaus grožio Kuldygos miestą. Bene stipriausių įspūdžių kompanija prisirinko smėlio urvuose.
„Iš lauko nieko nematyti, o viduje – kvarcinis smėlis, – pasakoti pradeda Dotnuvos slaugos namų vyr. socialinė darbuotoja Jolanta Norvilienė. – Urvuose mus lydėjo gidė. Ten visur tamsu, vėsu, ėjome pasišviesdami žvakėmis. Pradėjo skraidyti šikšnosparniai! Kai kurios moterys juos matė pirmąsyk. Smėlio urvuose buvo nepaprastai įdomu.“
Pačiame Kuldygos mieste dotnuviškiai aplankė kasmetinę tradicinę šventę hercogo Jakovo garbei.
„Apžiūrėjome tautodailininkų, amatininkų dirbinius. Čia labai daug rankų darbo gaminių, taip pat kulinarinio paveldo. Ši mugė skyrėsi nuo panašių, vykstančių mūsų šalyje, – pastebi J. Norvilienė. – Buvo smalsu pamatyti senąjį plytinį tiltą per Ventą ir plačiausią krioklį Europoje taip pat per Ventos upę. Sužavėjo Kuldygos senamiesčio architektūra. Aplankėme nacionalinį muziejų, kuriame apžiūrėjome senų telefono aparatų ekspoziciją, pamatėme, kaip atrodė senovinė latvių virtuvė.“
Dotnuvos slaugos namų kolektyvas į bendras keliones stengiasi išsiruošti dusyk per metus. Vienąkart keliauja po Lietuvą, antrą – į užsienį.
„Ko gero, ši kelionė buvo pirmoji, kuriai esame gavę paramą. Tad labai dėkojame fondui „Viltis–Vikonda“ už tokią nuostabią dovaną“, – sako Dotnuvos slaugos namų vyr. socialinė darbuotoja J. Norvilienė.
Bausmių muziejaus šiurpuliukai
Josvainių socialinio ir ugdymo centro kolektyvas svečiavosi Pakruojo dvare. Čia jie ne tik prisiragavo patiekalų bei gėrimų, bet ir širdis sparčiau plakti privertė apsilankę Bausmių muziejuje.
„Pas žaldoką karčemoje degustavome alų, skanavome šutintų blynų. Taip pat užsukome į kankinimų kambarį, – pasakoja įstaigos direktorė Erika Markova. – Būtent ši vieta paliko ryškiausių prisiminimų. Nugąsdino mus ten, – šypteli moteris. – Su kolektyvu kasmet į keliones išvykstame po du kartus: rudenį ir vasarą. Vasarą būtinai keliaujame į pajūrį. Džiaugiamės, kad šią mūsų išvyką parėmė fondas „Viltis–Vikonda“. Dar nesame gavę tokios dovanos.“
Atgal į praeitį
Kėdainių bendruomenės socialinio centro darbuotojai įspūdžius medžiojo Tarybų Sąjungos bunkeriuose Panemunėje.
„Mūsų įstaigoje dirba labai jaunų socialinių darbuotojų, kurios nė neįsivaizdavo, kas yra visa Tarybų Sąjungos sistema, – aiškina įstaigos direktorė Rūta Kaupienė. – Darbuotojos liko nustėrusios bei sutrikusios, nes ten teko net dujokaukes užsidėti, pamatėme, kokiais aparatais anuomet kaliniams dantis taisydavo. Jaunajai darbuotojų kartai įspūdžių netrūko, o vyresnieji, užaugę anų laikų sistemoje, tiesiog prisiminėme praeitį. Radome senų laikraščių, kuriuose buvo rašyta apie jau tada vykusius neįgaliųjų judėjimus, kas mūsų įstaigai aktualu.
Žinoma, važiuodami pasigėrėjome Panemunės vaizdais, o kad kelias neprailgtų ir dainas traukėme.“
Pasak direktorės, įstaigos keliones dažnai paremia labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ ar rajono savivaldybė.
